CENTRAS - Kultūra - Meno konkursas „Seku seku pasaką” (2)
Piešinių komisija turėjo daug darbo.
Piešinių komisija turėjo daug darbo. (Ritos Clemens nuotraukos)

Meno konkursas „Seku seku pasaką” (2)

Auksė Motto.

2016  m. kovo mėn. JAV LB Švietimo taryba organizavo meno konkursą, skirtą knygos metams. Tema  – „Seku seku pasaką”. Su jaunesniųjų klasių mokinių darbais supažindinome birželio 16-osios dienos laidoje. Šiandieną pristatome vyresniųjų rašinius ir piešinius.

Simon Trzepizur
Simon Trzepizur.

4–5–6 klasės piešė iliustracijas Salomėjos Nėries eilėraščiui „Senelės pasaka”.

1 vieta: Simon Trzepizur (5 klasė, lituanistinė mokykla „Lietuvėlė”, NJ)
2 vieta: Nicholas Devoe (4 klasė, A. Kazickienės lituanistinė mokykla, NY)
3 vieta: Austė Sabonis (4B klasė, Maironio lituanistinė mokykla, Lemont, IL)

7–8 klasės piešė pagal Maironio baladę „Jūratė ir Kastytis”.

1 vieta: Bernard Vyja (7A klasė, Bostono lituanistinė mokykla, MA)
2 vieta: Monika Mikulevičiūtė (7 klasė, Detroito „Žiburio” lituanistinė mokykla, MI)
3 vieta: Saulė Kairytė (7A klasė, Bostono lituanistinė mokykla, MA)

9–10 klasės pasirinko lietuvių liaudies pasaką ir nupiešė daug gražių piešinių.

1 vieta: Ema Vilčinskaitė (9 klasė, A. Kazickienės lituanistinė mokykla, NY)
2 vieta: Gertrūda Granickaitė (9 klasė, Lietuvių mokykla Vašingtone, VA)
3 vieta: Gintaras Baipšys (9A klasė, Šv. Kazimiero lituanistinė mokykla, Los Angeles, CA)

7–8 klasių mokiniams reikėjo sukurti pasaką pagal M. K. Čiurlionio paveikslą „Pilies pasaka”. Lituanistinėse mokyklose buvo daug kalbama apie K. Čiurlionio asmenybę, ruošiamos jo darbų parodos, buvo rodomi video filmai. Tad mokiniams nebuvo sunku sukurti pasaką pagal jo paveikslą. Prizines vietas pasidalino šie mokiniai:

Nicholas Devoe.
Nicholas Devoe.

1 vieta: Saulė Kairytė (7 klasė, Bostono lituanistinė mokykla,  MA).

Pasakų miestas
(ištrauka)

Labai seniai pilyje ant kalno gyveno pasakų karalius ir karalienė. Jiedu turėjo dukrą.

Mieste gyveno pasakos. Kiekviena pasaka turėjo nuosavą namelį, kuriame gyveno jos veikėjai. Kai buvo kuriamos pasakos, Pasakų mieste buvo statomi nauji nameliai. Vėliau juose apsigyvendavo naujos pasakos. Nameliai buvo skirtingo dydžio ir išvaizdos. Vieni nameliai buvo pilys, kiti turėjo didelius sodus, o dar kiti buvo nedideli namukai.

Mieste galėjo gyventi tik draugiški pasakų veikėjai, o blogieji pasakų veikėjai gyveno ant kito kalno. Juos valdė blogoji pykčio karalienė. Blogosios pasakos troško, kad jos galėtų persikelti į gerąjį kalną, bet piktoji karalienė jų neleido. Ji turėjo didelį, piktą drakoną, kuris saugojo, kad jokia pasaka nepabėgtų…

2 vieta: Lukas Baumilas (7 klasė, A. Kazickienės lituanistinė mokykla, NY).

Kelionė į kalną

Austė Sabonis.
Austė Sabonis.

Seniai seniai gyveno lietuvių kalbos mokytoja. Ji mokino savo mokinius apie Čiurlionį. Bet vaikams labai nusibodo. Tomas paklausė: „Kodėl mum reikia mokintis apie šitą senelį, visai neįdomu”. Mokytoja atsakė, kad Čiurlionis buvo vienas iš žinomiausių lietuvių menininkų. Tomui tai tikrai taip neatrodė.

Taip jam buvo nuobodu, kad  jis užmigo. Tomą pažadino mokytoja, bet kai Tomas atsibudo, jis nebebuvo mokykloje. Mokytoja Tomui pasakė, kad jis įstrigo Čiurlionio paveiksle „Pilies pasaka” ir kad vienintelis būdas išeiti iš paveikslo, yra pasiekti pačią aukščiausią kalno dalį. Bet mokytoja perspėjo jį, kad kalno viršūnę saugoja slibinas. Jeigu Tomas tą slibiną nugalės ir pasieks kalno viršūnę, tai jis grįš atgal į mokyklą. Tomas labai norėjo grįžti namo, tai pradėjo keliauti. Tomas daug valandų lipo, kol pasiekė vartus. Jis suprato, kad kažkada čia tikriausiai gyveno daug žmonių, bet dabar jų nesimatė. Dar po valandos Tomas pasiekė antrus vartus. Ir jis pamatė mažą apleistą miestą. Iš toli atrodė kaip kapinės. Kai pasiekė miestą, Tomas pastebėjo, kad tai labai senas miestas. Berniukas pagalvojo, kad reikia rasti kalvį. Jeigu reikės nugalėti slibiną, tai reikės ginklų. Tomui labai pasisekė, nes jis rado kardą ir arbaletą. Pagaliau Tomas rado laiptus ir užlipo į patį aukščiausią aukštą. …Tomas juto, kad labai greitai kyla į dangų. Kalno dabar jau visai nebesimatė, tik debesys. Staiga jis pradėjo kristi žemyn ir išgirdo stebuklingą balsą:

– Tomai, ar tau vis tiek nuobodu? Tikiuosi, kad ne.

Tomas pakėlė galvą ir prisiminė, kad jis yra klasėje… Jam jau  neatrodė nuobodi Čiurlionio kūryba.

3 vieta: Greta Ačaitė (7 klasė, Čikagos lituanistinė mokykla, IL).

Bernard Vyja.
Bernard Vyja.

Pilies pasaka

Kartą, prieš daugelį metų, tolimoje karalystėje gyveno  ragana. Ji nuolatos stengėsi pagražinti gyvenimą, kad jis nebūtų toks liūdnas ir niūrus. Kas dieną ji ryškiomis spalvomis nudažydavo gėles bei dangų. Žaismingai ji išpurtydavo nešvarius debesis, kad jie, balti ir purūs, giedrintų jos dangų. Taip ji gyveno, kol neatrado jos pasaulio elfai. Piktybiški ir niūrūs elfai erzino raganaitę: „Tavo visos gėlės išmėtytos laukuose, mūsų guoliai netvarkyti gražiau atrodo!” „Ta saulė tokia šviesi – nenuostabu, kad tu akla!” Vieną dieną raganaitei pabodo klausyti tų elfų peštynių. Ji pamojo savo stebuklingąja lazdele ir išnyko. Su savimi ji išnaikino ir šviesią saulę, ir puriuosius debesis.

9–10 klasių mokiniams užduotis buvo pasirinkti vieną iš duotų M. K. Čiurlionio paveikslų ir sukurti savo legendą. Legendos veiksmo vieta – Lietuva arba jos herojai, susiję su Lietuva.

1 vieta: Herkus Kriščiūnas (9 klasė, Lietuvių mokykla, Vašingtone).

Amžinoji ugnis

Monika Mikulevičiūtė.
Monika Mikulevičiūtė.

Kartą gyveno kunigaikštis, vardu Jonas. Jis valdė vieną iš didžiausių kunigaikštysčių Lietuvoje. Ši vieta buvo apsupta aukščiausių kalnų, didžiausių ąžuolų ir kvapiausių gėlių.

Vieną dieną Jonas nusprendė ieškoti laimės tarp kalnuotos Lietuvos. Po ilgos kelionės Jonas priėjo seną ąžuolą. Tai nebuvo paprastas medis. Tai buvo senasis Perkūno simbolis. Nė vienas žmogus paklaustas nepasakytų šio medžio amžiaus. Kunigaikštis nusprendė permiegoti prie šio ąžuolo.

Kitą rytą ąžuolo nebuvo, vietoj jo stovėjo neišpasakyto grožio mergelė. Tai buvo ugnies deivė Gabija. Ji pasisveikino su  Jonu ir pradingo liepsnose. Jonas stovėjo kaip pabučiuotas, nesupratęs, kas čia atsitiko. Apstulbęs jis sugrižo į savo miestą. Kunigaikštis jautė skausmą savo širdy, lyg kažkas jį šauktų grįžti atgal. Po kelių dienų Jonas vėl iškeliavo ieškoti Gabijos. Apsistojęs toje pačioje vietoje, jis sutiko Gabiją. Jie kalbėjosi ilgai, kol deivė vėl pranyko liepsnose.

Trečią dieną kunigaikštis  sugrįžo ieškoti deivės. Šį kartą jis ją rado. Bet ji nebeatrodė linksma, ji verkė. Staiga žaibas trenkė Jonui į galvą, ir šis nualpo. Atsikėlęs kunigaikštis neatpažino šios vietos, jis buvo viduryje tamsios girios. Šalia jo stovėjo Gabija, o priešais juos buvo sumažintas miestelis. Kunigaikštis atpažino savo kunigaikštystę. Staiga miestelis aptemo, jį apsupo tamsūs debesys, besisvaidantys žaibais. Iš mažų namelių pradėjo bėgti mažyčiai žmogeliukai. Iš žemės pradėjo veržtis ugnis, namai griuvo. Netrukus visa kunigaikštystė degė liepsnose. Tik dabar kunigaikštis suprato, ką jis padarė dėl savo meilės. Taip kunigaikštis visą savo gyvenimą gyveno matydamas, kaip jo miestas dega amžina ugnimi ir skausmu.

2 vieta: Ema Vilčinskaitė (9 klasė, Lietuvių mokykla Vašingtone, VA).

Saulė Kairytė.
Saulė Kairytė.

Lietuvos sukūrimas

Kai Lietuvos dar nebuvo, gyveno karalius ir karalienė, kurie valdė visą pasaulį. Tai buvo ramus laikas, be kančių, karų, ligų ir skurdo.Visi žmonės mylėjo vieni kitus, padėjo vienas kitam ir dienos pabaigoje žinojo, kad turi vienas kitą.

Bet vieną dieną atsitiko nepaprasti dalykai. Karalienė dingo, ir karalius išėjo jos ieškoti. Jis vaikščiojo karalienės takais, kol pamatė kažką blizgantį. Tai buvo karalienės gintarinis žiedas. Po ilgų klaidžiojimų jis priėjo seną namą. Rūsyje karalienė buvo surakinta grandinėmis. Karalius sutraukė grandines, paėmė ją ant rankų ir išnešė pro duris. Karalienė buvo labai laiminga, bet žynė pasakė, kad jie greičiau eitų iš tos vietos, nes ji labai pavojinga. Karaliai nežinojo ką daryti, tai žynė pasiūlė jiems sukurti naują šalį, kurioje galėtų gyventi laimingai, ir valdytų tą šalį ilgai, išmintingai ir garbingai. Žynė sukūrė šviesos rutulį ir paklausė, kaip karalius nori pavadinti savo šalį. Karalius ir karalienė pasitarė ir nusprendė savo šalį pavadinti „Lietuva”. Kai tik jie tai pasakė, šviesos rutulys dingo, ir jie atsidūrė pačioje gražiausioje šalyje. Didžiulės žalios eglės, didingos ąžuolų girios, švariausios upės, skaidriausi ežerai, vaidilutės, dainiai. Tai buvo jų svajonių šalis – Lietuva.

3 vieta buvo paskirta Arijai Simonaitytei (9 klasė, Indianapolio lituanistinė mokykla, IN).

„Gintarinis sapnas” 
(ištraukos)

Gertrūda Granickaitė.
Gertrūda Granickaitė.

Prieš daug metų gyveno karalius Auštaras ir karalienė Gabija. Jie buvo labai turtingi ir gudrūs. Auštaras turėjo ilgą barzdą, o karalienė ilgus ir be galo gražius plaukus.

Vieną naktį karalius Auštaras atsibudo nepažįstamame miške. Jis nesuprato, kas atsitiko. Aplink jį buvo tik medžiai ir tyla. Karaliui buvo šalta ir nejauku, ir jis nežinojo ką daryti.

…Staiga jis pamatė tai, ką ir jo karalienė matė – spindinčius žiburiukus. ir ne du ar tris, bet daugybę, milijonus spindinčių žiburiukų.

– Kaip čia gražu, – pastebėjo karalius Auštaras. Karalius žiūrėjo į dangų neatsistebėdamas taip ilgai, kad jis beveik nepastebėjo, kaip viena žvaigždė pradėjo kristi …tiesiai į jį.

Jis norėjo pasitraukti, bėgti nuo žvaigždės, bet pastebėjo, kad ta žvaigždė ypatingai keistai spindi ant žemės.

Karalienė atsargiai pakėlė tą žvaigždę. Ji laikė savo rankose ir pastebėjo, kad kažkas joje labai artima ir pažįstama.

Staiga jie suvokė:

– Čia yra mūsų gintaro karalystė! – apsidžiaugė karalius. Jie abu nustebę žiūrėjo į žvaigždėje esantį mažytį miestelį.

– Bet kaip mes atsiradome miške, kodėl mūsų Gintaro karalystė yra žvaigždėje?

Gabija susimąsčiusi žiūrėjo į žvaigždę ir pasakė:

– Čia yra sapnas, Auštarai, mums reikia atsibusti.

– Bet kaip? – klausė karalius.

– Mums reikia užmigti ir tada mes vėl atsibusime savo pilyje.

–  Gerai, bet kaip mes miegosime? – galvojo karalius Auštaras.

– Pasek man pasaką, brangusis. Tai visada padeda man ir tau ramiai užmigti.

Karalius Auštaras nusišypsojo:

– Gerai… Prieš daug metų gyveno karalius Auštaras ir jo karalienė Gabija…

Gintaras Baipšys.
Gintaras Baipšys.

Prizinės vietos buvo paskirtos mokiniams už anglų kalba parašytus rašinius.

1 vieta: Veronika Dilbaitė, (Bostono lituanistinė mokykla, MA).
2 vieta: Dominykas Knueppel („Žiburio” lituanistinė mokykla, Detroit, MI).
3 vieta: Patrikas Knueppel („Žiburio” lituanistinė mokykla,  Detroit, MI).

JAV LB Švietimo taryba nuoširdžiai dėkoja lituanistinių mokyklų vadovams, mokytojoms, mokiniams už puikų dalyvavimą meno konkurse. Amerikos lietuviai didžiuojasi, kad jie yra Lietuvos vaikai, todėl savo rašiniuose ir piešiniuose parodo, kokia brangi ir miela jiems yra Lietuva, šiltai, su meile išreiškia savo jausmus mene.

Konkurso laimėtojai buvo apdovanoti piniginėmis premijomis ir pagyrimo raštais. Visi mokiniai, kurie dalyvavo konkurse ir tapo laimėtojais, gaus dovanų knygelę „Seku seku pasaką”. Taip pat buvo atrinkti paskatinamieji darbai. Jų autoriams bus įteiktos knygelės su jų  piešiniais ir rašiniais.

Premijuotus piešinius/rašinius  taip pat galima pamatyti JAV LB Švietimo tarybos internetiniame puslapyje ir „Facebook” paskyroje.

Meno konkursui ir knygos projektui „Seku seku pasaką” paramą skyrė Lietuvių Fondas ir Lietuvos Švietimo ministerijos Užsienio lietuvių skyrius.

Nuoširdžiai dėkojame už Jūsų paramą ir palaikymą, už Jūsų kilnumą ir dosnumą.

Jūsų gera valia turėti knygelę su savo piešiniu ar rašiniu suteiks vaikams daug džiaugsmo.

Ema Vilčinskaitė.
Ema Vilčinskaitė.