CENTRAS - Kultūra - Meno pažinimo centre „Tartle” – malonūs atradimai
Naujoji paroda pristato dviejų sostinių meninio gyvenimo spektrą. (A. Vaškevičiaus nuotraukos)

Meno pažinimo centre „Tartle” – malonūs atradimai

Algis Vaškevičius.

Vilniaus Užupyje prieš dvejus metus duris atvėrusiame Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle” veikia jau trečioji paroda „1918–1945 / Kaunas–Vilnius”, kuri lankytojams pristato platų Kauno ir Vilniaus 1918–1940-ųjų bei Antrojo pasaulinio karo metų meninio gyvenimo spektrą. Lankytojai naujojoje parodoje gali pamatyti daugiau kaip šimtą įvairių tapybos, grafikos, skulptūros darbų, taip pat pristatoma to laikotarpio leidiniai, nuotraukos, baldai ir įvairūs kiti daiktai.

Parodos kuratorės Dovilė Barcytė ir Ieva Burbaitė teigia, kad laikotarpis tarp dviejų pasaulinių karų – vis dar populiari, tiek kultūros bei dailės istorikų, tiek publikos dėmesį traukianti tema. Visuomenės susidomėjimas ir noras gilintis į kultūrinį ir istorinį to meto kontekstą ne tik plečia akiratį, bet ir skatina pasididžiavimą valstybe, tačiau parodose Lietuvos ir Lenkijos XX a. pirmosios pusės dailė dažniausiai nepristatoma kartu, todėl prarandama galimybė įvertinti padėtį dviejuose svarbiuose meninio gyvenimo centruose – Kaune ir Vilniuje, diskutuoti apie meninės raiškos tendencijų ir kultūrinio gyvenimo skirtumus, buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės Vilniaus klausimo atgarsius dailėje.

Šioje parodoje lankytojai gali pamatyti Lietuvos ir Lenkijos dailės klasikų Adomo Galdiko, Antano Gudaičio, Juozo Mikėno, Tymono Niesiolovskio, Petro Rimšos, Antano Samuolio, Stasio Ušinsko, Antano Žmuidzinavičiaus ir kitų kūrėjų darbus. Parodoje eksponuojami kūriniai, piešiniai, fotografijos bei spaudiniai iš „Tartle” kolekcijos leidžia plačiau aprėpti Kauno ir Vilniaus 1918­–1945 metų kultūrinio bei socialinio konteksto ypatumus.

A. Smetonos paveikslas.

Pirmasis galerijos aukštas skirtas miestų įvaizdžiams, čia pristatomas sostinės ir Laikinosios sostinės fenomenas, įamžintas dailininkų ir fotografų kūriniuose: tautiškumu ir modernumu besiremiančių Lietuvos autorių formuotas Kauno paveikslas ir tradiciją pabrėžianti bei romantiškai į praeitį besigręžianti Vilniaus ikonografija, kurią plėtojo vietiniai menininkai. Kartu nevengiama ir kartais vis dar kontroversiškai vertinamos Vilniaus temos, kuri propagandinėje dailėje buvo vaizduojama ir rimtai, ir ironiškai.

Daug įdomių eksponatų galima rasti ir žemutinio aukšto salėse, kur pristatomas 1918–1945 m. Kauno ir Vilniaus meninis gyvenimas, ypač daug dėmesio skiriant Kauno meno mokyklai ir Stepono Batoro universiteto Dailės fakultetui – dviem institucijoms, formavusioms pagrindines tendencijas to meto dailės lauke.

„Eksponuojami kūriniai parodos lankytojams leidžia pamatyti skirtį tarp dviejų dailės tradicijų – meniniams ieškojimams atviresnės Kauno ir nuosaikesnės, į neoklasiką linkusios Vilniaus. Pristatomi tiek charakteringiausi tarpukario bei karo metų dailės klasikai priskiriami kūriniai, tiek netipiški pavyzdžiai, leidžiantys plačiau diskutuoti apie šio laikotarpio dailės įvairovę. Paroda kviečia kiek kitu aspektu pažvelgti ne tik į gana gerai pažįstamą laikinosios Lietuvos Respublikos sostinės Kauno meninio gyvenimo situaciją, bet ir geriau pažinti Antrosios Lenkijos Respublikos vaivadijos centro – Vilniaus – dailės kontekstą”, – teigia parodos kuratorės.

Dvi sostinės.

Parodoje lankytojų dėmesį patraukia išeivijos dailininkų Kazio Varnelio, Viktoro Petravičiaus, Viktoro Vizgirdos, Adomo Galdiko, Jono Šileikos dailės darbai, čia galima pamatyti ir 1933 metais sukurtą Broniaus Pundziaus skulptūrinę kompoziciją „Darius ir Girėnas”, Vlado Didžioko ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje nutapytą prezidento Antano Smetonos portretą bei net pasėdėti ant garsaus baldų meistro ir dizainerio Jono Prapuolenio sukurto baldų komplekto.

2018 metų rudenį Užupyje atidarytas meno pažinimo centras „Tartle”, kuriame pristatomi unikalūs mūsų istorijos ir meno eksponatai lankytojams tampa maloniu atradimu, nes šioje privačioje galerijoje sukaupta daugybė įdomių, retų ir vertingų eksponatų. „Tartle” savo daugiau kaip 7 tūkstančių eksponatų kolekcijoje turi tokias vertybes kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų privilegijas, rašytas ant pergamento, vieną pirmųjų lietuviškai spausdintų knygų – J. Bretkūno „Postilę” ar vieną rečiausių XVII a. meistrystės  šedevrų –  Jokūbo Gierkės laikrodį, taip pat čia sukaupta didžiausia paveikslų apie Vilnių kolekcija.

Prieškario baldų meistro J. Prapuolenio baldų komplektas.

„Tartle” steigėjai yra viešoji įstaiga „Lietuvos dailės fondas” ir žinomas kolekcininkas Rolandas Valiūnas. Atidarant šį centrą R.Valiūnas yra teigęs, kad tik pradėjęs kolekcionuoti meno kūrinius jau žinojo, jog norės jais dalintis ir supažindinti visuomenę su kūriniais, kurie buvo grąžinti į Lietuvą. Vieną didžiausių privačių kolekcijų Lietuvoje jis kaupė beveik 20 metų ir dabar ji yra atvira visuomenei.

R. Valiūno sukauptos kolekcijos ir įkurto meno pažinimo centro tikslas buvo ir yra ne tik surinkti ir grąžinti į Lietuvą po pasaulį išbarstytą kultūrinį bei istorinį lituanistinį paveldą, bet svarbiausia – padaryti jį prieinamą visuomenei ir per tai supažindinti su šalies istorija. Centras unikalus tuo, kad su Lietuvos istorija supažindina per meno prizmę, gyvai apžiūrint originalius skirtingų laikotarpių meno kūrinius, kurių niekur kitur neįmanoma pamatyti.

Tarp tokių yra didžiausia privati Petro Rimšos medalių ir skulptūrų kolekcija, unikali liaudies meno kolekcija, vienintelė Lietuvoje tokios apimties LDK žemėlapių kolekcija, ypatingai reti Pranciškaus Smuglevičiaus Romoje išleisti albumai, beveik 2 tūkst. egzempliorių siekianti lituanistinių knygų kolekcija, įspūdingi Kazimiero Vilčinskio ir Napoleono Ordos grafikos rinkiniai, pilna 1918–1940 metų Lietuvos pašto ženklų kolekcija, Vilniaus meistrų sidabro dirbiniai ir daugelis kitų.

Dauguma kolekcijoje esančių kūrinių priklauso Lietuvos dailės aukso fondui ir papildo nacionalinius muziejų rinkinius, jie dažnai skolinami lituanistinio paveldo parodoms ir Lietuvoje, ir užsienyje. Jau pirmojoje „Tartle” parodoje „Žvilgsnis į Lietuvos dailės istoriją nuo Užupio” lankytojai buvo kviečiami pasižvalgyti po mūsų šalies dailės istorijos viršūnes. Antrojoje parodoje „Romantizmo amžius” buvo eksponuojama 112 darbų iš „Tarle” steigėjo, kolekcininko, advokato Rolando Valiūno sukauptų meno rinkinių, kurie leido per dailės istoriją geriau pažinti XIX amžių.

Pažinimo centro pavadinimui yra pasirinktas škotų kalbos žodis tartle, kuriuo apibūdinamas jausmas, kai neprisimename, kas tai, kur matyta, girdėta, iš kur žinoma, bet tikrai yra pažįstama. Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle” taip pat yra kaupiami lituanistinės medalistikos, sidabro kalybos bei kitų artefaktų pavyzdžiai (Lietuvoje naudoti šarvai, ginklai, pinigai, papuošalai ir kt.). Visos pažinimo centro organizuojamos parodos bus lankomos mažomis grupėmis, tik su profesionaliu gidu – menotyrininku, todėl čia būtina išankstinė registracija.

Viešoji įstaiga „Lietuvos dailės fondas” yra sukaupęs Lietuvos visuomenei ir jos pažinimui ypač svarbią Lietuvos meno kūrinių kolekciją, kurios išskirtiniai bruožai yra orientacija tik į su Lietuvos istorija susijusius meno kūrinius, tematinis daugiaplaniškumas ir mastas. Šiuo metu kolekcijoje sukaupta apie tūkstantis tapybos darbų, per 360 skulptūrų, per 490 žemėlapių, per 1 100 istorinės grafikos darbų (seniausi rinkinyje esantys pavyzdžiai siekia XV amžių), per 2 tūkst. lituanistinių knygų ir kitų spaudinių, išleistų iki 1905 metų.

Parodos eksponatai.