Metų žmogus M. Gudynas: „Vytis yra tai, kas mes esame”

Virginija Petrauskienė.

Sekmadienį, rugsėjo 30 dieną Balzeko lietuvių kultūros muziejuje įvykusios kasmetinės, jau 52-osios Metų žmogaus pagerbimo iškilmės buvo surengtos kiek anksčiau, nei paprastai. Derintasi prie Metų žmogumi išrinkto LR Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktoriaus Marijaus Gudyno kelionės į Ameriką laiko.

Nors buvęs LR generalinis konsulas Čikagoje M. Gudynas šiuo metu gyvena Lietuvoje, tačiau atvykęs į jo garbei muziejuje surengtą pokylį, jis neatrodė atitolęs nuo JAV lietuvių bendruomenės reikalų. Daugelis svečių norėjo nors trumpai su juo pasikalbėti, užduoti rūpimus klausimus.

Visi renginio svečiai buvo pakviesti rinktis likus valandai iki pokylio pradžios. Kokteilių, vyno ir užkandžių buvo pateikta pagrindinėje muziejaus ekspozicijos salėje. Susirinkusieji turėjo puikią progą besišnekučiuodami apžiūrėti muziejuje veikiančias parodas.

Į pokylį atvyko gerokai per šimtą žmonių, tarp kurių buvo garbės svečiai Michael J. Madigan, Illinojaus Atstovų rūmų pirmininkas, John Shimkus, JAV Kongreso narys, LR ambasadorius JAV ir Meksikai Rolandas Kriščiūnas, LR generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius su žmona Egle, JAV prezidento administracijos patarėjas, LR garbės konsulas dr. Jonas Pruns­kis.   

Pokylio šeimininkas, muziejaus įkūrėjas Stanley Balzekas Jr. bei šie garbės svečiai į antrojo aukšto salę, kur vyko apdovanojimas, koncertas ir vakarienė, buvo kviečiami po vieną. Juos plojimais pasveikimo visi susirinkusieji. 

Prieš prasidedant iškilmėms, svečiams dainavo Čikagoje viešintis garsus lietuvių solistas, tenoras Vaidas Vyšniauskas. Vieną dainą su juo padainavo ir vakaro viešnia solistė Nida Grigalavičiūtė. Jiems akompanavo muzikologas prof. Darius Kučinskas.

Vakaro vedėja Sigita Balzekas, pristatydama Marijų Gudyną, minėjo daugelį jo nuopelnų. Taip pat su dideliu dėkingumu prisiminė ir tai, kad būdamas generaliniu konsulu, jis konkrečiais darbais padėjo muziejui įgyvendinti ne vieną projektą. Metų žmogaus apdovanojimą įteikė praėjusių, 2017 Metų žmogus – Lietuvių meno ansamblio „Dainava” vadovas Darius Polikaitis.

Priimdamas apdovanojimą, M. Gudynas prisipažino buvęs nustebintas ir pradžiugintas dėl šios jam suteiktos garbės. Jis sakė, kad tą apdovanojimą priima kaip visų lietuvių bendruomenės narių bendro darbo įvertinimą. Į pokylį M. Gudynas ir pats atvyko su gražia dovana. S. Balzekui Jr. jis įteikė vėliavą su Vyčiu.

„Vytis simbolizuoja tai, kas mes esame ir kam mes atstovaujame. Tikiu, kad tas vaikinas ant žirgo skries virš muziejaus pastato, o jį matydami daugelis čia atėjusių žmonių didžiuosis. Džiaugiuosi, kad 1000 metų skaičiuojančios Lietuvos vėliava plevėsuos Abraham Lincoln ir kitų didžių amerikie­čių bei lietuvių žemėje”, – sakė 2018-ųjų Metų žmogus.

Ta proga jis įteikė ir LR užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus padėką vienam iš vakaro svečių – Rimui Baniui. Ministras šiam žmogui padėkojo „už prasmingą dalyvavimą lietuvių bendruomenės gyvenime ir svarią paramą lietuvybei”.

Tą vakarą M. Gudynas sulaukė daugybės sveikinimų. Vieni iš jų skambėjo iš tribūnos, kiti buvo išsakyti privačiai. „M. Gudynas yra didelis, didžios širdies ir turintis didelių idėjų žmogus”, – sakė gen. konsulas Čikagoje M. Bekešius. Kalbėtojai įvertino ir Balzeko lietuvių kultūros muziejaus veiklą. J. Shimkus sakė, kad naujoji muziejaus paroda „For Freedom…” jį labai sudominusi. Apžiūrėjęs parodą jis pripažino sužinojęs ir tokių dalykų, apie kuriuos iki šiol nebuvo girdėjęs. Pavyzdžiui, apie knygnešių veiklą Lietuvoje spaudos draudimo laikotarpiu.

Ambasadorius R. Kriščiūnas pasidžiaugė ne tik M. Gudyno veiklos įvertinimu, bet ir muziejaus darbais. Jis paminėjo, kad naujoji Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui skirta paroda „For Freedom…” netru­kus bus pristatyta Washingtone.

Pokylio svečiai mėgavosi Audros Januškienės įmonės „Bravo Bites” maistu, Algimanto ir Ligitos Barniškių muzika, šoko, šnekučiavosi ir džiaugėsi, kad šių Metų žmogaus pagerbimo iškilmės po dvejų metų pertraukos vėl buvo sugrąžintos į nuo seno įprastą tradicinę vietą – po muziejaus stogu.