Mirties

2020-04-26 (M)

JULIJA KRIKŠČIŪNAITĖ JANONIENĖ-MAČIULAITIENĖ

A†A JULIJA KRIKŠČIŪNAITĖ JANONIENĖ-MAČIULAITIENĖ mirė 2020 m. balandžio 26 d. Gimė 1928 m. Kaune. Nuliūdę liko: duktė Ingrida Scheckel, vyras Juozas Mačiulaitis, Karužų ir Jančių šeimos, kiti giminės, draugai Amerikoje ir Lietuvoje. Julija buvo ilgametė žmona a. a. Antano Janonio.

Gyvendama Lietuvoje, o po to Amerikoje, ji priklausė Lietuvių skautų sąjungai, buvo įgijusi skautininkės laipsnį. Julija buvo nuolatinė organizacijos „Vaiko vartai į mokslą” rėmėja.

Velionė bus palaidota Sunny Hills, Floridoje prie vyro Antano Janonio. Planuojamos ir pamaldos už velionės sielą Pal. Jurgio Matulaičio misijoje Lemonte – apie tai bus pranešta vėliau. Prisiminkite a. a. Juliją savo maldose. Liūdintys artimieji.

Laidot. direkt. – Donald M. Petkus, tel. 800-994-7600 www.petkusfuneralhomes.com.

2020-04-22 (M)
2020-04-24 (A)

ALBINA SAVICKIENĖ (ULEVIČIŪTĖ)

Stoviu aš parimus prie rūtų darželio,
Kai paspaudęs ranką tyliai išėjai.
Ašarom sidabro verkė rūta žalia,
Skendo ūkanose Lietuvos laukai.
(V. Stankienė)

Mylima Mamytė A†A ALBINA SAVICKIENĖ (ULEVIČIŪTĖ) žemišką kelionę užbaigė 2020 m. balandžio 22 d. savo sūnaus namuose. Gimė 1922 m. sausio 12 d. Marijampolėje, Lietuvoje.

Nuliūdę liko: sūnus Jonas su žmona Onute; dukros – Irena su vyru Rimu Karaliūnu, Regina su vyru Adomu Didžbaliu ir jų šeimos.

A. a. Albina buvo palaidota balandžio 24 d., penktadienį, Šv. Kazimiero kapinėse šalia vyro a. a. Jono. Nuliūdusi šeima.

2020-04-21 (M)
2020-04-27 (A)

HENRIKAS VYTAUTAS LAUCIUS

A†A HENRIKAS VYTAUTAS LAUCIUS mirė 2020 m. balandžio 21 d. Gimė 1930 m. gegužės 22 d. Kaune, Lietuvoje, Genovaitės Acalinaitės ir Jono Lauciaus šeimoje.

Į Ameriką atvyko 1950 m. 1951–1953 metais tarnavo US Marine Corp. Baigė buhalteriją University of Illinois ir dirbo buhalteriu Čikagoje, New Jersey ir Lietuvoje, kol sulaukė 75 metų amžiaus.

Dideliame liūdesyje liko: žmona Ilona Balytė, su kuria išgyveno daugiau kaip 62 metus; duktė Laura, sūnus Darius su žmona Rasa; anūkai Juozas ir Joana; sesuo Evangelina Kungienė, jos dukros – Galinda Porter su vyru David, Renata Prongos su vyru Elefterios, sūnus dr. Arnoldas Kungys su žmona dr. Gudrun ir jų šeimos. Taip pat pusbroliai – Osvaldas Kulys su žmona Mary, Bronius Acalinas su žmona Reedy, Saulius Acalinas su žmona Dalia ir jų šeimos; a. a. Alfredo Kulio žmona Regina su šeima; svainė Aurelija Vaičiulienė su vyru Jonu, jų dukros Liana Raudienė ir Ilona Didžbalienė su šeimomis; krikšto vaikai: Asta Ramanauskaitė Vaichys, Margarita Kulytė Hoffman, Saulius Acalinas, Lijana Alis (Ališauskaitė) Kos, Petras Raziūnas, Arnoldas Kungys ir Rasa Ruzgienė. Liko daug artimų giminių ir draugų Amerikoje, Lietuvoje bei Kroatijoje.

A. a. Henrikas buvo palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse balandžio 27 d. šalia savo a. a. sūnaus Henrikėlio. Kai bus atidarytos bažnyčios, tada bus aukojamos šv. Mišios už jo sielą. Vietoje gėlių šeima prašo aukoti: Baltic Jesuit Advancement Project, 1380 Castlewood Dr., Lemont, IL, 60439 arba Lithuanian Catholic Religious Aid, 6425 Perry Ave., Maspeth, NY 11378. Liūdinti šeima.

2020-04-21 (M)

R. JOHN RAPŠYS

A+A R. JOHN RAPŠYS mirė š. m. balandžio 21 d. Čikagoje. Gimė 1936 m. Kaune, aviacijos gen. št. plk. Juozo Rapšio (mirė 1972 m.) ir Konstancijos Bražytės (mirė 1979 m.) šeimoje. Buvo a. a. Vidos Dudėnaitės (mirė 1994 m.), su kuria kartu išgyveno 33 metus, vyras, „air freight” pionieriaus Vidmanto (mirė 2017 m.) ir Amerikos aviacijos veterano, dalyvavusio Vietnamo, Irako ir Afganistano karuose, Gintauto (mirė 2004 m.) brolis.

Velionis su tėvais 1941–1942 m. gyveno Wenigerode, Vokietijoje – spėjo pabėgti nuo sovietų pirmojo teroro. Grįžo į Lietuvą, bet 1944 m. vėl turėjo trauktis. Po karo gyveno Ingolstadto lietuvių stovykloje, kur baigė 4 gimnazijos klases. Buvo skautas, 1948 m. dalyvavo III Tautinėje stovykloje Alpėse.

Į Čikagą atvyko 1949-aisiais. Buvo pirmasis, kuris davė lietuvių jūrų skautų įžodį šiame mieste (1952 m.). 1951–1952 m. bendradarbiavo „Skautų aide”. Pirmą straipsnį jūrų skautų skyriui parašė būdamas 15 metų.

1953 m. baigė Kelly High School Čikagoje ir kitais metais įstojo savanoriu į U.S. Marine Corps, kur tarnavo 4 metus: Japonijoje, Korėjoje, Japonų jūroje, Okinawa saloje ir beveik 2 metus – prancūzų Maroke.

1959–1963 m. tarnavo U.S. Navy (karo laivyne). Išplaukiojo su tada didžiausiu karo laivu pasaulyje – lėktuvnešiu USS Independence (CVA-62) 3 metus: Atlante, Viduržemio jūroje ir Karibų jūroje, kur 1961 m. dalyvavo Bay of Pigs invazijoje, o 1962 m. – Kubos raketų krizėje – nepavykusiose operacijose nuversti Fidel Castro režimą.

Apdovanotas Marine Corps Good Conduct, Navy Expeditionary, dviem National Defense, taip pat Armed Forces Expeditionary, Korean Service ir United Nations Service medaliais.

1968 m. Northwestern University baigė anglų kalbą ir žurnalistiką. Karjerą pradėjo Dr. Scholl’s reklamų skyriuje. Vėliau perėjo dirbti į reklamos agentūrą Čikagoje, kur tapo reklamų vyr. redaktoriumi (copy chief). 1978–1999 m. dirbo U.S. Environmental Protection Agency. Buvo mėnesinio žurnalo „Environment Midwest” redaktorius. Dar vėliau tapo „speechwriter” – rašė kalbas 6 valstijų Great Lakes regiono administratoriui Valdui Adamkui ir dviem jo pasekėjams.

Priklausė veteranų VFW 177 ir American Legion Dariaus-Girėno postams, taip pat 3rd Marine Div. Ass’n ir USS Independence Ass’n. Buvo Draugo fondo narys, bendradarbiavo „Drauge”, rėmė Lietuvos partizanų šalpos fondą, Lietuvių Fondo ir Jaunimo centrą.

Rašė straipsnius „People’s Almanac” leidiniams ir 3-čios Marinų divizijos istorijos tomui. Buvo apkeliavęs 106 valstybes. Visą laiką gyveno Čikagos Marquette Parko rajone.

A. a. R. J. Rapšys buvo pašarvotas Gaidas-Daimid laidojimo namų koplyčioje. Laidotuvės buvo privačios. Palaidotas šalia žmonos Šv. Kazimiero kapinėse Čikagoje.

Nuliūdę liko: duktė Ramona Toner su šeima; sūnus Anthony su šeima ir sūnus Aldis; anūkai – Jack ir Anne Toner bei Lillian Rose Rapsys; sūnėnai – Vid T. Rapsys, Ryan M. Rapsys, Ryan J. Rapsys ir Robin Rapsys su šeimomis bei giminės Amerikoje ir Lietuvoje.

Vietoje gėlių prašome aukoti Jaunimo centrui arba Partizanų šalpos fondui. Gedintys artimieji.

2020-04-20 (M)

ALGIMANTAS PETRAS GURECKAS

Ekonomistas, teisininkas, diplomatas, visuomenės veikėjas A†A ALGIMANTAS PETRAS GURECKAS mirė 2020 m. balandžio 20 d. Gimė 1923 m. birželio 2 d. Tauragėje, Lietuvoje.

Jis lankė Tauragės ir Panevėžio Pirmąją (dabar Juozo Balčikonio) gimnaziją, kurią baigė 1941 m. Studijavo teisę Vilniaus universitete, po Antrojo pasaulinio karo – Eberhard Karls universitete Tübingene, Vokietijoje. Sovietų ir vokiečių okupacijų metais dalyvavo pogrindžio pasipriešinimo veikloje. Sovietų kariuomenei 1944 m. vėl įsiveržus į Lietuvą kaip karo pabėgėlis pasitraukė į Vokietiją.

1949 m. atvyko į Ameriką. Studijavo verslo administravimą ir ekonomiką Connecticuto ir New Yorko (NYU) universitetuose. Ilgus metus dirbo ekonomistu Jungtinių Amerikos Valstijų pašto tarnyboje. Veikė Šviesos Sambūryje, Studentų Santaroje ir Santaros-Šviesos federacijoje. Dalyvavo JAV Lietuvių Bendruomenės (LB) ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) veikloje. Buvo vienas iš Baltic Appeal to the United Nations (BATUN) steigėjų. Nuo 1979 m. susirašinėjo su Amerikos ir kitų kraštų enciklopedijų, metraščių, atlasų bei žemėlapių leidyklomis, kad būtų ištaisytos pasitaikiusios klaidos apie Lietuvą ir kitus Baltijos kraštus. 1988–1991 m. PLB valdybos vicepirmininkas, Lietuvos Sąjūdžio ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo patarėjas politikos ir teisės klausimais, 1991–1994 m. Lietuvos misijos prie Jungtinių Tautų patarėjas. 2002 m. apdovanotas Karininko laipsnio Gedimino ordinu.

A. a. Algimantas buvo a. a. Virginijos Grajauskaitės-Gureckienės (1926–2017) vyras, a. a. Nidos Gureckaitės (1956–1971) tėvas. Liko sūnus Vytenis ir duktė Nerija Orentienė, jos vyras Linas Orentas, anūkai Joana Noriega, Yolanda Gureckas ir Donna Gureckas, Alina ir Aistė Orentaitės ir Marius Orentas, proanūkai Sofija ir Emilio Noriegos.

Dėl koronoviruso pandemijos atsisveikinimas su velioniu ir šv. Mišios planuojami ateityje. Nuliūdusi šeima.

2020-04-16 (M)

GIEDRĖ KIZLAUSKAITĖ-KONČIENĖ

A†A GIEDRĖ KIZLAUSKAITĖ-KONČIENĖ mirė 2020 m. balandžio 16 d. po trumpos, bet sunkios ligos, sulaukusi 82 metų. Gimė 1938 m. kovo 10 d. Kaune, Bronės ir Juozo Kizlauskų šeimoje.

Nuliūdę liko: brolis Antanas ir žmona Dina; dukros Rūta Saliklienė ir vyras Edmondas; Marytė Bereckienė ir vyras Harry; anūkai – Sigita ir vyras Matt, Ina ir vyras William, Benjamin, Hanna; proanūkiai Matija, Mantas, Lydija ir Junytė, taip pat daug giminių, draugų Lietuvoje ir Amerikoje.

Augo kartu su vyresniuoju broliu Algiu (a. a.) ir jaunesniuoju – Antanu. Šeima iš Lietuvos pasitraukė per karą ir jauna Giedrutė praleido kelerius metus lageryje.

Atvykę į Ameriką apsigyveno Brooklyne, New Yorke, o po to – Cicero, Illinois. Lankė Morton gimnaziją. Baigė ispanų ir italų kalbos studijas University of Illinois Urbana-Champaign, kur ji susitiko su būsimu vyru Juozu Končiumi. Jie sukūrė šeimą 1959 metais ir susilaukė trijų dukryčių – Kristinos (iškeliavo amžinybėn 1965 metais), Rūtos ir Marytės.

Ilgą laiką gyveno Cicero miestelyje, kur jie buvo aktyvūs lietuviškoje Šv. Antano parapijos veikloje. Prieš 30 metų įsikūrė Lemonte. Giedrė buvo veikli Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos narė, dalyvavo ateitininkų, Korp. Giedros veikloje, dainavo Lietuvių Operos ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos choruose, buvo dosni kamerinio choro „Ave Musica” rėmėja.

Apie a. a. Giedrės laidotuves pranešime „Drauge”, „Draugo” Facebook paskyroje ir elektroniniu paštu. Lauksime, kol galėsime visi kartu atsisveikinti su velione Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijoje. Liūdinti šeima.

2020-04-03 (M)

LUCILLE N. (LUCY) KILKUS (STAIŠIŪNAS)

A†A LUCILLE N. (LUCY) KILKUS (STAIŠIŪNAS) mirė š. m. balandžio 3 d., sulaukusi 89 metų. Gyveno Brighton Park, Chicago, IL. Nuliūdę liko: sūnus John Paul su žmona Dianne Deplewski ir anūkai Jenna ir Nathan; daug sūnėnų ir dukterėčių. Velionė labai mylėjo savo šuniuką Harley. A. a. Lucille buvo a. a. John Charles Kilkus žmona ir a. a. Al Staišiūno sesuo.

Priklausė Švč. M. Marijos Nekalto Prasidėjimo parapijai, Lietuvos vyčių 36 kuopai, Šv. Kazimiero seselių pagalbiniam skyriui (Sisters of St. Casimir Auxiliary), mokėsi ir baigė St. Casimir Academy.

Jos atminimas bus pagerbtas vėliau. Savo prisiminimais galite pasidalinti nuotoliniu būdu: Guest Book at www.palosgaidasfh.com. Nuoširdžiai kviečiame gimines, draugus ir pažįstamus prisiminti a. a. Lucille savo maldose. Vietoje gėlių prašoma aukoti bet kuriai labdaros organizacijai, kuri remia onkologinių ligų gydymą.

Šventas Mišias už a. a. Lucille galite žiūrėti čia: https://www. youtube.com/watch?v=N7qM4E3s_O4&feature=youtu.be. Nuliūdęs sūnus su šeima.

Laidot. direkt. Palos Gaidas, tel. 708-974-4410, el. svetainė www.palosgaidasfh.com.

2020-03-29 (M)

JINA TOTILAITĖ-LEŠKIENĖ

A†A JINA TOTILAITĖ-LEŠKIENĖ mirė kovo 29 d. Los Angeles, CA. Gyveno Los Angeles, anksčiau – Omaha, NE.

Gimė 1937 m. balandžio 3 d. Raseiniuose, Lietuvoje. Pedagoginį išsilavinimą įgijo Omaha, NE; mokytojavo Boys Town, NE.

Vėliau ištekėjo už Gedimino Leškio ir išvažiavo gyventi į Los Angeles. Californijoje rengė savo meno parodas, buvo veikli Šv. Kazimiero parapijos Los Angeles narė. Prašome prisiminti velionę savo maldose. Liūdintys artimieji.

2020-03-20 (M)

REGIMANTAS JONAS VEDEGYS

A†A REGIMANTAS JONAS VEDEGYS mirė š. m. kovo 20 d. Huntley, IL, sulaukęs 86 metų. Gimė Kaune, Lietuvoje. Dideliame liūdesyje liko: žmona Liucija; jos broliai – Jurgis Paliulionis su žmona Joyce ir Kęstas Paliulionis su žmona Rita; sūnėnai ir dukterėčios.

Karo metu gyveno Vokietijoje, o vėliau Argentinoje. Nuo 1962 m. gyveno Čikagoje ir priemiesčiuose.

Regimantas lankė lietuvių gimnaziją Vokietijoje, vėliau – gimnaziją Buenos Aires, Argentinoje. Argentinoje baigė ir inžinerijos mokslus.

Nors Regimantas augo išeivijoje, jis buvo didelis lietuvis patriotas ir svajojo apie sugrįžimą į mylimą gimtinę. Po nepriklausomybės atkūrimo, jis su žmona Liucija kiekvienais metais bent pusmetį praleisdavo Lietuvoje. Buvo aktyvus skautas Vytis ir didelis lietuvių organizacijų rėmėjas. Mėgo bendrauti su giminėmis ir draugais, labai vertino lietuviškus papročius, meną, muziką ir kultūrą.

Velionio kūnas buvo kremuotas kovo 23 d. Atsisveikinimo su a. a. Regimantu ir laidotuvių data bus paskelbta ateityje. Nuliūdę artimieji.

2020-03-19 (M)
2020-03-25 (A)

EDMUNDAS PAULIUS

Palauk, dar ne laikas atsiskirt,
Dar plevena sapnai nakties pakrašty,
Plevena siela laiko pakrašty,
Dar ne visai atskirta.
Teresė Pautieniūtė

A†A EDMUNDAS PAULIUS staiga mirė 2020 m. kovo 19 d., apsuptas šeimos. Jam buvo 83 metai.

A. a. Edmundas gimė 1936 m. gegužės 5 d. Laumenuose Lietuvoje, a. a. Onos ir a. a. Simo Pauliaus šeimoje. Turėjo brolį a. a. dr. Algį (žmona Violeta) ir tris seseris: Irena (Draugelis, vyras dr. Arūnas), Aldona (Vaitkus, vyras dr. Rimas), Roma (Norkus, vyras a. a. Virgius).

Nuliūdę liko: žmona Virginija, vaikai Karina ir Andrius, anūkai Timothy, Lukas, Linas, Aleksandra, Emilija ir Sofia, seserys Irena, Aldona, Roma, būrys dukterėčių ir sūnėnų su šeimomis, giminės Amerikoje, Lietuvoje, draugai ir pažįstami.

Jis buvo atsidavęs dr. Karinos (Eric) Quinn ir Andriaus (Erica) Paulius tėvelis, mylintis senelis, mylimas vyras.

1949 metais šeima emigravo į Ameriką ir įsikūrė Čikagoje. Čia Edmundas augo, mokėsi ir dirbo.

Velionis visa širdimi buvo atsidavęs savo naujajai tėvynei. Kai sukako 18 metų, įstojo į Jungtinių Amerikos Valstijų karines pajėgas (US Army), kur tarnavo 8 metus. Tų metų prisiminimai buvo brangiausi jo gyvenime.

1976 m. rugpjūtį Vilniuje vedė Virginiją (Mykolaitytė) ir laimingai išgyveno beveik 44 metus.

Edmundas be galo mylėjo gyvenimą ir šeimą. Išmokė vaikus siekti viso geriausio, būti darbštiems, padėti tiems, kuriems reikia pagalbos, mylėti tėvynę ir džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka.

Jis visada atvėrė savo namų duris tiems, kuriems reikėjo pagalbos, pastogės ar patarimo. Ypač jaunimui, kuris pradėjo kurti naują gyvenimą nepažįstamame krašte.

Edmundas ypatingai mylėjo vaikus. Anūkai buvo jo brangiausias turtas.

Velionis su didžiule JAV karinių pajėgų pagarba buvo palaidotas kovo 25 d. Šv. Kazimiero kapinėse. Į paskutinę kelionę jį palydėjo šeimos nariai, artimiausieji draugai.

Jeigu norėtumėte prisiminti a. a. Edmundą ir pagerbti jo atminimą, paremkite org. „Vaiko vartai į mokslą”.

Child’s Gate to Learning / Vaiko vartai į mokslą
14911 127th Street
Lemont, IL 60439
https://childgate.org/