Neįtikėtina memorialinės lentos istorija

Zigfridas Jankauskas.
(Specialiai ,,Draugui” iš Vilniaus)

Pilies gatve kasdien praeina tūkstančiai miestelėnų, sostinės svečių. Prie namo Nr. 26,  kuriam suteiktas Signatarų namų statusas, pritvirtinta memorialinė lenta, skelbianti, kad šiame pastate paskelbtas 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas. Įkurtas muziejus, kuriame apsilanko besidomintys šiuo istoriniu faktu. Tačiau mažai kam žinoma įspūdinga pačios memorialinės lentos istorija.

Su vilniečiu Olegu Kasperovičiumi pažįstami daugelį metų. Jo sukurtos autorinės miniatiūrinės kompozicijos daugelį žavi kruopštumu, formų išbaigtumu, drąsa derinant bronzą, pusiau brangius akmenis. Visuomet užbaigęs naują kūrinį, atneša meniniam įvertinimui, kritikai. Ir štai sykį jis man papasakojo istoriją, kurią perteiksiu maloniam skaitytojui.

Apie 1988-uosius metus spaudoje pasirodė straipsnis apie ketinimą atkurti memorialinę lentą prie namo Pilies g. 26, kuriame 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo aktą. Kaip žinia, autorinė memorialinė lenta sovietų okupacijos metais buvo nuplėšta, dingusi. Iš žmonių atminties buvo trinama visa, kas sietina su Nepriklausomos Lietuvos istorija. Tikras stebuklas, kad ir pats pastatas nenukentėjo nei karo metais, nei sovietmečiu.

Be abejonės norėta pagal išlikusias nuotraukas atkurti kuo autentiškesnį žymaus skulptoriaus, daugelio istorinių medalių autoriaus Petro Rimšos (1881–1961) kūrinį. Ir čia staigmena – atsiliepia pats autoriaus giminaitis Aidas Rimša, išsaugojęs memorialinės lentos gipso modelį. Jis tvirtino, kad gipsinį modelį saugojo tvirtai tikėdamas, kad Nepriklausoma Lietuva bus atkurta ir modelis bus reikalingas. Ir štai, išgirdęs per televiziją, kad ketinama atkurti memorialinę lentą ir pritvirtinti prie Pilies g. 26 pastato, jis nedelsdamas gipsinį modelį atvežė į Vilnių. Respublikinio kultūros paminklų restauravimo tresto specialistai tris savaites įtemptai dirbo, kol buvo atlieta identiška memorialinė lenta, mechaniškai apdirbtas paviršius, tonuota. Prasminga, kad visus darbus atliko trijų tautybių specialistai, tai lietuvis Filibertas Tamoševičius, lenkas Oleg Kasperovič ir rusas restauratorius Nikolaj Zinovjev. Visi nusprendė, kad net skirtas lėšas perves į Lietuvos Sąjūdžio sąskaitą. Visiems labai rūpėjo, kad memorialinė lenta nesiskirtų nuo originalios, todėl dirbo atsakingai, darbo eiga pastoviai domėjosi garsūs architektai broliai A. ir V. Nasvyčiai, gipsinio modelio saugotojas Aidas Rimša. Pirmuoju smuiku grojo Filibertas – žemaitis, tvirto būdo. Visi klausė jo. Darbo valandų neskaičiuota – darbas privalėjo būti baigtas iki 1989 m. vasario 16 d. Juk ir pritvirtinti prie pastato sienos reikėjo. Liejimas sudėtingas, masyvi bronza, lentos svoris siekė apie 100 kg. Po atliejimo teko mechaniškai apdirbti. Atsakomybė didžiulė. Nakčiai slėpdavo po lenkų tautybės sargo lova. Ir štai, 1989 m. vasario 16 d., prie pastato Pilies g. 26 pritvirtinta memorialinė lenta, primenanti, kad „1918 metais vasario 16 dieną šiuose namuose paskelbtas Nepriklausomos Lietuvos Valstybės atstatymas”. Kiekvienais metais prie šiuo pastato, tradiciškai vadinamo Signatarų rūmais, susirenkame paminėti Vasario 16-osios, mūsų Tautos gražiausios šventės. Kiekvienais metais Vasario 16-oji pažymima ir ties Signatarų namais.

Tarp daugelio organizacijų vėliavų jau 25-erius metus Vasario 16-ąją matoma ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos ir Vilniaus apskrities vėliavos. Kaip žinia laikinosios Lietuvos Vyriausybės pakviesti apginti ir tvirtinti silpnos ir ką tik paskelbtos Lietuvos Nepriklausomybės stojo savanoriai. 1918–1920 m. nepriklausomybės kovose žuvo 28 karininkai, 524 savanoriai, nuo sužeidimų, ligų mirė dar 2 006 savanoriai. Viso 2 552 savanoriai.

1926 m. buvo įkurta Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga. 1990 m. Kovo 11-osios aktas paskelbė Lietuvos Nepriklausomybę. Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas prof. V. Landsbergis pakvietė patriotiškai nusiteikusius Lietuvos piliečius stoti į savanorių gretas. Trečios kartos savanoriai įrodė okupantui ir visam pasauliui savo ryžtą apginti Lietuvos Nepriklausomybę. 1993 m. sausio 23 d. buvo atkurta Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga.

Ir štai po dvidešimt septynerių metų pavyksta surasti Filibertą Tamoševičių, Oleg Kasperovič. Deja, restauratorius Nikolaj Zinovjev jau iškeliavęs Anapilin. Prie kavos puoduko sugrįžtant į tuos istorinius metus Filibertas primena, kad pats memorialinės lentos atkūrimas ir atstatymas į istorinę vietą jau simbolizavo, kad Lietuvos Nepriklausomybė vėl atkurta. Tas faktas turėjo didžiulę politinę prasmę, juolab artėjo vasario 16-oji. Tiek Filibertas, tiek Olegas kuklūs, teko klausinėti apie pačias smulkiausias detales. Atlikto darbo preciziškumą rodo ir tas faktas, kad pastato sienoje pavyko surasti užtinkuotas skyles į kurias buvo sukalti metaliniai tvirtinimo elementai. Viskas atitiko milimetro tikslumu.

Šaunūs meistrai, aukščiausios kvalifikacijos specialistai ir po dvidešimt septynerių metų abudu tvirtai įsitikinę, kad pasielgė kaip savo tėvynės patriotai. Tad mielas praeivi, žvelgdamas į memorialinę lentą ant Signatarų namų prisimink tuos kuklius aukščiausiosios kvalifikacijos specialistus, kurie nesaugiomis tomis atmintinomis dienomis, negailėdami laiko, jėgų atliko pareigą Tėvynei.

Zigfridas Jankauskas – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus narys.