Nepriklausomybės šimtmečio keliu

Marytė Newsom.

Dar mokslo metams neprasidė­jus Los Angeles Šv. Kazimiero lituanistinės mokyklos mokytojos pirma­jame posėdyje telkė mintis, kaip prasmingiau ir nuotaikingiau at­švęsti atkurtos Lietuvos nepriklauso­mybės šimtmetį. Sutarta didžiausią dėmesį ir pastangas dėti į pačios šven­tės minėjimą, o jubiliejinius me­tus papildyti įvairiais užsiėmimais. Vieni siūlė išmokti šimtą naujų lietuviškų žodžių, dalyvauti piešinių ir rašinių konkursuose, kurti filmukus ir klasėse prisiminti Lietuvos kelią į laisvę.

Profesoriaus Liudo Mažylio neti­kėtas apsilankymas mokykloje sau­sio mėnesio pabaigoje ir jo intriguojantis pasakojimas apie Nepriklauso­mybės akto atradimą pradėjo jubilie­ji­nius – 2018 metus pakilia dvasia.

Direktorė siūlė istorijos mokytojams šiemet nesekti įprastos Lietuvos istorijos programos, o mokinius su­pa­žindinti su istoriniais įvykiais nuo Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais iki šių dienų. Temos būtų su­skirstomos dekadomis: Pirmojo pa­saulinio karo pabaiga ir naujos valstybės kūrimas, Vasario 16-osios ak­tas. Klestėjimas naujoje valstybėje, prezidentiniai rinkimai, pirmosios dainų šventės. Antrojo pasaulinio karo grėsmė, trėmimai į Sibirą, pa­sitraukimas į Vakarus. Gyvenimas sovietinėje Lietuvoje ir įsikūrimas išei­vijoje. Pogrindžio veikla, pasipriešinimas, Katalikų Bažnyčios kronika. Laisvėjimas, Roko maršas, Bal­tijos kelias. Sąjūdis, Atgimimas, ke­lias į Kovo 11-ąją. Pagaliau – bendravimas su laisva Lietuva, kelionės, šventės, ryšiai. Lietuva – NATO ir Europos Sąjungos narė.

Įvardintas mokyklos minėjimas – Nepriklausomybės šimtmečio ke­liu. Vasario 10 d. mokiniai susirinko į mokyklą pasipuošę tautiniais dra­bužiais ir pakilios nuotaikos. Dauge­lio rankų ir pastangų dėka parapijos salę puošė mokinių plakatai, kuriuo­se kiekviena klasė meniškai pavaizdavo po vieną svarbų šimtmečio įvy­kį: Nepriklausomybės aktą, prezidentus, dainų šventes, karą, grandinėmis sukaustytą Lietuvą, Roko maršo fi­gūrėles, Baltijos kelyje susikibusius žmones, laisvės džiugesį. Trispalviai balionai puošė mokyklos vartus bei sceną ir salę.

Kelis šimtus susirinkusių pasvei­kino mokyklos direktorė Marytė Newsom, LR generalinis konsulas Los Angeles Darius Gaidys ir parapijos klebonas kun. Tomas Karanaus­kas. Buvo džiugu matyti konsulinio korpuso ir Lietuvių Bendruomenės narius, tėvelius, mokytojus ir moki­nius. Programoje susipynė vaidyba, dokumentinių filmų ištraukos ekra­ne, garso įrašai, tautiniai šokiai ir pa­triotinės dainos. Trumpose laiko sto­telėse mokiniai išryškino istorinius įvykius. Didžiausio dėmesio susilau­kė dr. Jonas Basanavičius ir Prezi­dentas Antanas Smetona, kuriais meis­triškai buvo nugrimuoti ketvirtokai Deivis Danovitch ir Povilas Gai­dys. Vaizdų montažas pradėtas šitaip: „Aš, Jonas Basanavičius, jau­nos valstybės nepriklausomybės akto signataras” ir pabaigoje, jam apsižvalgius, baigtas žodžiais: „Užaugo mūsų jauna valstybė!” Antanas Sme­tona pri­tarė žodžiais: „Ilgiausių me­tų, Lietuva!”

Vaizdų pynėje dainavo Lietuvos kareivėliai, mokinių grupės, „Sukti­nį” ir „Kalvelį” šoko mokinių poros, tremtiniai su ryšuliais pasitraukė iš Tėvynės, okupantai mokė kartoti rusiškus žodžius, triukšmingai šoki­nėjo Roko maršo dalyviai, raudona pionieriaus skarelė buvo numesta ir jos vietoje užrišta tautinė trispalvė, jaunimas žygiavo iškėlęs NATO ir Europos Sąjungos plakatus. Pabaigo­je mokiniai dainavo Bernardo Braz­džionio žodžiais Dariaus Polikaičio kompoziciją „Aš čia, gyva”. Staigme­ną padarė svečias Linas Polikaitis, Roko maršo dalyvis, kurį matėme ekrane. Jis dabar gyvai prisidėjo prie mokinių chorelio, dainuojančio viltį teikiančius poeto žodžius. Pilnutėlėje salėje daug kas braukė ašarą, mokiniai džiūgavo sulaukę šimto skanėstų kalnelio su žvakutėmis ir iš visos širdies dainavo „Ilgiausių metų” Lietuvai.

Nors šeštadieniais mokykloje trūksta laiko atlikti norimus darbus, kažkaip viskas sukrenta į vietą, kai visus riša ryžtas ir darnus bendra­darbiavimas.

Savo profesionaliu talentu programą padėjo sujungti kine dirbanti grimuotoja Aušra Rosegard, kuri suklijavo atskirus vaizdus į vieną bendrą veikalą, techniškai talkino Kristina Kazlauskienė. Muzikinė gru­pė – Viktoras Ralys, Valdas Var­nas, Rūta Bandžiulytė, Rima Velič­kie­nė, Greta ir Silvija Veličkaitės – puikiai paruošė dainas ir šokius ir pa­tys palydėjo jas instrumentais. Raimonda Hencz ir Sigita Newsom raiškiai atliko skaitovių pareigas. Tėvų komitetas, vadovaujant Linui Venckui, paruošė vaišes ir visokerio­pai talkino. Elina Venckienė paga­mino daugiau kaip šimtą trispalvių vėjo malūnėlių, kuriuos vaikai  parsi­nešė į namus prisiminti šią nuos­ta­bią tautos ir mokyklos šventę.

Nuoširdus ačiū visoms mokytojoms už nepailstamą darbą ruošiant mokinius programoms ir pamokoms.

Žadame švęsti visus metus!