Kultūrų katile Ina Bartkus laviruoja tarp lietuviškų ir amerikietiškų tradicijų. Nuotraukoje kartu su Ray Bartkus.
Kultūrų katile Ina Bartkus laviruoja tarp lietuviškų ir amerikietiškų tradicijų. Nuotraukoje kartu su Ray Bartkus. (Inos Bartkus asmeninio archyvo nuotraukos)

New Yorko mados pasaulis klausosi lietuvės patarimų

Jovita Beliak-Antanavičienė.

Mados pasaulis yra sudėtingas skirtingų kultūrų darinys, diktuojantis mados taisykles pasauliui. Vieni paklūsta ir seka mados naujienas, norėdami būti nuolatos madingi ir judėti su kitais pirmyn, kiti susikuria savo asmeninį stilių ir nekreipia dėmesio į aplinkinį pasaulį. Tačiau jeigu tu esi mados versle, tau yra būtina sekti ir domėtis kiekviena naujove, perprasti skirtingų kultūrų vartotojų poreikius ir skonį. O svarbiausia – turėti išskirtinumą.

Ne vieną dešimtį metų New Yorko mados pasaulyje skaičiuojanti yra ir mūsų pašnekovė lietuvė Ina Bartkus. New Yorke ją galima išvysti ją kaip pranešėją tarptautinėse mados parodose, besidalinančią patarimais, kaip apsaugoti savo prekės ženklą JAV, susipažinti su pagrindinėmis prekių platinimo sutarčių nuostatomis, rinkodaros strategija bei Amerikos mados prioritetų kultūra. Veikli moteris sukasi mokslo įstaigose, nesvetima jai ir garsių namos madų kasdienybė.

Ina Bartkus.
Ina Bartkus.

Nuo Alberto Makali mados namų iki nepriklausomos mados konsultantės

Ina Bartkus mados industrijoje atsidūrė visai netikėtai: tuo metu ji tiko būti drabužių siuvimo modeliu Alberto Makali mados namuose, vėliau išaugo į mados namų „Public School NYC” gamybos vadovę, konsultuojančią produkto vystymo ir produkcijos gamybos klausimais. „Atvirai sakant, net pati nežinau, kaip čia taip išėjo… Turbūt per 19-ka metų galima daug ko išmokti. Tiesiog nebuvo kito kelio, reikėjo išgyventi ir bandyti suprasti, kas darosi aplinkui. Iš pradžių viskas buvo nauja, užtruko porą metų suprasti sistemą. Kai ‘pagauni’ kas darosi, išmoksti suvaldyti procesus, o kai suvaldai, imi juos tobulinti.

Po 19 m. Alberto Makali, kurie buvo mano mados gimnazija, bakalauras, magistras ir Phd, nuėjau vadovauti produkcijos komandai į ‘rag & bone’, tuo metu vieniems iškiliausių mados namų. Atėjau į 20 žmonių komandą, kuri buvo prastai suorganizuota. Per 3 mėnesius ją perorganizavau ir sėkmingai kartu darbavomės daugiau kaip trejus metus. Kai mano tikslas buvo pasiektas, kompaniją palikau ir porą metų dirbau ‘Public School’, kur komanda ir produkcijos apimtys buvo kur kas mažesnės. Ten jau teko tik pasitikrinti ką išmokau ir, truputį pakoregavus, pritaikyti esamai situacijai. Metus buvo įdomu, bet kompanija neaugo ir naujų iššūkių nebeatsirado. Palikau ir ėmiau konsultuoti porą startuolių”, – apie savo karjerą pasakojo pašnekovė.

Arbūzas – didžiausias skanėstas atvykus į New Yorką

Ina į JAV atkeliavo dar 1991 m., kai Lietuva šventė savo pirmąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Augusi tarybinėje Lietuvoje, pašnekovė visą laiką jautė tvyrantį negatyvą visuomenėje ir rėmus, ribojančius žmogų, neleidžiančius matyti pasaulį kitaip ar būti kitokiu. Ina norėjo pabėgti ir pasitaikius progai išskrido į New Yorką.

„Ar jis buvo toks, kaip įsivaizdavau? Tikrai ne! Bet aš daug ką įsivaizduoju toli gražu ne taip, kaip yra. Bet tuo metu tai nebuvo svarbu. Aš atskridau pirmu reisu po pučo iš Maskvos, jaučiausi pabėgėlė, pagaliau pasiekusi tvirtos žemės lopinėlį”, – apie išvykimą iš Lietuvos pasakojo Ina Bartkus. New Yorke Ina tautiečių buvo šiltai priimta. „Pasitiko mane su sūnumi Gintaras Meškauskas. New Yorkas judėjo jam įprasta vaga ir į mus nekreipė dėmesio. Buvo labai karšta, 35 laipsniai. Asta, pas kurią apsistojome, vaišino šaltu arbūzu, ir jis man buvo didžiausias skanėstas. Atgaiva po trijų dienų kelionės iš Vilniaus į Maskvą ir į New Yorką. Jei galima būtų Astą ir Gintarą sutapatinti su New Yorku, tai jis buvo tikrai svetingas, padrąsinantis ir suteikiantis vilties”, – apie pirmąjį didmiesčio įspūdį pasakojo pašnekovė.

Padėkos dienos kalakuto kepimas.
Padėkos dienos kalakuto kepimas.

Dėstyti paskatino praktikantų laiškai

Ilgainiui susipažinusi su miestu ir įsikūrusi pasaulio kultūrų katile, Ina prisipažįsta, jog mieliausias jai kampelis New Yorke vis dėlto yra „Grand Central” traukinių stotis. „Ačiū Jackie O. už jos išsaugojimą. Labai didinga, ori, nuolat kintanti erdvė. Joje pajunti laiko ir erdvės ribas”, – traukinių stotį apibūdina pašnekovė. Nors daugiausiai laiko Ina praleido dirbdama didmiestyje, pašnekovei pasitaikė proga susipažinti ir dažniau nuvykti į kaimyninę Pennsylvania valstiją, kur Drexel universitete ji dėstė mados produktų pažinimą ir plėtojimą.

„Man visada labai patiko mokyti. Pradėti dėstyti paskatino itin puikūs ‘internų’ (praktikantų – liet.) atsiliepimai. Tiek ‘rag & bone’, tiek ‘Public School’ viena iš mano darbo veiklų buvo darbas su ‘internais’. Kai po pusmečio jie atsisveikindavo, gaudavau ilgus ir nuoširdžius padėkos laiškus. Supratau, kad turiu kuo pasidalinti ir pabandžiau dėstyti. Tai tikrai buvo hobi ir intereso mišinys. Finansiškai aš vos užsidirbau kelionėms į paskaitas. Važinėjau iš New Yorko į Philadelphiją. Tai dariau 4 semestrus. Dėstyti labai patiko, bet susieti save su akademine veikla kol kas nesiryžtu. Gal dar po kelerių metų sugrįšiu”, – apie savo pomėgį pasakojo mados konsultantė. 

Mada tampa mažiau reikšminga

Kalbėdama apie madą Ina Bartkus teigia, jog net New Yorko madą sunku patalpinti į konkrečius rėmus. „Yra ‘Uptown’ mada, ‘Downtown’ mada, yra pigi mada, greita mada, brangi mada, ekologinė mada, ‘runway’ mada. Kiekviena iš jų turi savo ypatumų. Yra pastebėta, kad ‘millennials’ (karta, gimusi 1980–2000 m. – Red.) labiau orientuojasi į mados namus, kurie turi didelę socialinių medijų įtaką”, – apie didmies­čio mados dėlionę kalbėjo Ina.

Pašnekovė pastebi, jog šiandien mada žmogui neturi tokios didelės reikšmės kaip anksčiau. „Šiuo metu daug kas keičiasi ir pačioje mados industrijoje, parduotuvės bando prisivilioti internetinį pirkėją. Drabužis, dominavęs šeimos nebūtinų išlaidų pirmoje vietoje, dabar smuktelėjo į trečią, užleidęs vietą maistui ir kelionėms. Žmonės pirmenybę teikia teigiamai patirčiai, ne materialiam daiktui, ir tai labai įtakoja madą”, – pasakoja Ina Bartkus.

Tautinio išskirtinumo paieška kultūrų katile

Ina puikiai kalba lietuviškai ir draugus kviečia paragauti jos darytų cepelinų. Paklausta apie tai, kaip išsaugoti savo lietuviškumą tokiame kultūrų puode, pašnekovė prašo patikslinti „lietuviškumo” sąvoką: „Jei tai yra kalba, taip ji man liko pati artimiausia ir ja galiu geriausiai save išreikšti. Jei tai yra cepelinai – juos verdu bent kelis kartus per metus, bet paprastai prie stalo tenka kalbėti angliškai, nes cepelinus mėgsta visi mūsų nelietuviai draugai. Jei tai yra noras matyti Lietuvą išsivysčiusią ir klestinčią Vakarų civilizacijos dalimi – tikrai džiaugiuosi visais pasiekimais.”

Dėl tautiškumo saugojimo Ina taip pat abejoja, – ką reikėtų saugoti, nes Lietuva yra gana jauna demokratija, nepriklausomybę galutinai atgavusi visai neseniai. „Ar svarbu išsaugoti? Vėlgi – ką mes norime išsaugoti? Esu gimusi ir augusi tarybinėje Lietuvoje, kuri mane formavo. Tikrai nemanau, kad mes norime išsaugoti daugelį šio tarpsnio savybių. Be to, aš tikiu, kad tik verdant įvairių kultūrų puode išsiryškina tai, kas yra geriausia kiekvienoje tautoje. Kiekvienas žmogus, tauta visada turės kažką gera dalintis su kitais. O jei nėra su kuo dalintis, kaip žinoti, kad tas, ką turi, yra gera ar bloga?” – susimąsto pašnekovė.

Mados pasaulyje pažįstamas veidas – lietuvė Ina Bartkus.
Mados pasaulyje pažįstamas veidas – lietuvė Ina Bartkus.