DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Parengė Virginija Petrauskienė.
Artėjant tradicinei Amerikos Padėkos (Thanksgiving) šventei, vieni laukia poilsio dienų ir planuoja, kaip jas šauniai praleis, kiti iš anksto prieskoniuoja kalakutą šventiniam stalui, rengiasi sutikti svečius. Visi ruošiamės linksmai švęsti tradicinę šventę, džiaugtis keliomis atostogų dienomis. Dabartiniais laikais Padėkos šventė dažniausiai švenčiama kaip šeimos ir draugų susiėjimo diena, kaip pasibuvimas kartu prie gausiai nukrauto stalo, ant kurio puikuojasi tradicinis kalakutas ir moliūgų pyragas.
Dažnas šiuolaikinis amerikietis Padėkos dienos šventę retai besieja su tikrąja, pirmine jos prasme – padėka už gerą metų derlių ir sotų gyvenimą. Kokio senumo ši tradicija? Oficialiai nacionalinės šventės – Padėkos dienos pradžia Jungtinėse Amerikos Valstijose laikomi 1621 metai. Daugiau, nei 200 metų nuo to laiko kiekviena valstija šią dieną šventė vis kitu laiku. Tačiau 1863 metais Civilinio karo metu Prezidentas Abraham Lincoln nusprendė, kad Padėkos šventė turi būti švenčiama visose Amerikos valstijose vienu metu – lapkričio mėnesį. Dabar Padėkos dieną minime ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį.
Padėkos šventė Amerikoje – pasaulietinė šventė. Tačiau jos šaknys yra religinės ir kultūrinės. Šventės pradininkais yra laikomi piligrimai, kuriuos švęsti šią dieną pastūmėjo gamta. 1620 m. 102 protestantai iš Anglijos, ieškodami religinės laisvės, po 65 dienų plaukimo per vandenyną, išsilaipino Amerikos žemyne, dabartinėje Massachusetts valstijoje.
Čia jų laukė sunkus išbandymas – išgyventi žiemą svetimoje žemėje. Per pirmąją žiemą atvykėliai patyrė šaltį ir badą. Iš 102 atvykėlių pavasario sulaukė tik pusė. Išlikti gyviems jiems padėjo vietiniai vampanangų genties indėnai. Pirmąjį pavasarį po sunkios žiemos indėnai atvykėlius į Naująją žemę mokė, kaip auginti kukurūzus, kitas kultūras, medžioti, gaudyti žuvį.
Pamokos piligrimams buvo labai naudingos, jos nepraėjo veltui. 1621 metais užderėjo geras kukurūzų, miežių, pupų ir moliūgų derlius. Ta proga tuometinis gubernatorius William Bradford surengė šventinę puotą, kuri, laikantis angliškų derliaus šventimo tradicijų, truko 3 dienas. Jų metu buvo meldžiamasi, puotaujama. Į šventę buvo pakviesti draugiškai atvykėlių atžvilgiu nusiteikę vietiniai gyventojai indėnai: vadas Massasoit ir 90 jo vyrų.
Šventinę vakarienę paruošė keturios moterys, iš tų, kurios išgyveno sunkią žiemą. Joms padėjo dukros, tarnai. Ant stalo puikavosi patiekalai, pagaminti iš Naujajame pasaulyje atrastų ir užaugintų produktų – uogų, vaisių, moliūgų, kukurūzų, batatų, ropių, elnienos, žuvies, vandens paukščių. Ar buvo kepamas kalakutas? Įvairūs istoriniai šaltiniai pateikia dvi priešingas versijas. Linkstama manyti, kad kalakuto nebuvo, bet buvo laukinių paukščių. Tais, 1621 metais, šventė tęsėsi tris dienas.
Edward Winslow, vienas iš piligrimų, dalyvavusių šventėje, rašė: „Nuėmus derlių, mūsų gubernatorius pasiuntė keturis vyrus paukščių medžioti, kad mes galėtume kartu pasidžiaugti savo darbo vaisiais. Tie keturi vyrai per vieną dieną sumedžiojo tiek paukščių, kad galėjome išmaitinti savo visą kompaniją savaitę. Tą savaitę mes pamankštinome rankas, o kartu su mumis tai darė ir indėnai ir jų didis karalius Massasoit, atsivedęs devyniasdešimt vyrų, kuriuos tris dienas mes linksminome ir su kuriais puotavome, o jie po to išėję sumedžiojo penkis elnius, kuriuos atnešė į plantaciją ir padovanojo mūsų gubernatoriui, kapitonui ir visiems kitiems. Ir nors ne visada taip gausu gėrybių, kiek turėjome tada, tačiau gerasis Dievas duoda mums tiek daug, kiek linkime ir jums turėti.”
Padėkos šventė nuo seno švenčiama daugelyje pasaulio šalių. Paprastai ji susijusi su įvairių tautų siekimu išgyventi sudėtingomis gamtos sąlygomis bei džiaugsmu ir dėkingumu dėl gero derliaus. Padėkos už derlių maldos ir specialios iškilmės būdavo būdingos visoms pasaulio religijoms.
Todėl amerikiečių švenčiama Padėkos diena turi kur kas gilesnes, nei 400 metų amžiaus šaknis. Vieni istorikai šią šventę kildina net iš Antikos laikų. Kitų tyrinėtojų nuomone, Padėkos dienos pradžia yra biblinėje Tabernakulio, arba žydų „Sukkot” šventėje.
Žydų švenčių cikle rudens šventė yra vadinama ‚,Sukkot’’, arba Palapinių švente. Pagrindas šventei švęsti – 40 metų trukęs žydų tautos išlaisvinimas iš Egipto vergijos, jos keliavimas per dykumą į Izraelio žemę. Šventės metu statomos laikinam gyvenimui skirtos palapinės – ,,sukka’’, kuriose meldžiamasi ir valgoma. Ją galima statyti iš įvairios medžiagos, bet su viena salyga – per stogą turi matytis dangus. Šis būstas – tai užuomina apie žydų tautos egzistavimą „tarp dangaus ir žemės’’ Dar viena šios šventės prasmė buvo švęsti derlių. Sukkot šventės metu raginama linksmimntis, šokti, dainuoti, pinti puokštes ir jomis mosuoti.
Abi šios šventės, biblinė ir pradėta piligrimų, švenčiamos rudenį ir jose dėkojama Dievui už palaimintą derliaus sezoną. Nereikėtų pamiršti, kad Naujojo pasaulio piligrimai buvo giliai tikintys žmonės, kurie griežtai laikėsi Biblijos ir Naujojo Testamento tiesų. Taip pat, prieš patekdami į Naująjį pasaulį, piligrimai, būdami religinio persekiojimo aukos, kelerius metus praleido tarp Separdijos žydų Olandijoje. Todėl, kai Naujajame pasaulyje jie pirmą kartą šventė Padėkos dieną, šios šventės pagrindu galėjo sąmoningai pasirinkti Sukkot šventę. Piligrimams Amerika, kurioje jie išsilaipino, buvo tarsi Pažadėtoji Žemė.
Šiuo metu Padėkos diena, kitur Derliaus šventė švenčiama daugelyje pasaulio šalių – Kanadoje (nuo 1957 metų), Brazilijoje (nuo 1949 metų), Kinijoje ir kitose pasaulio šalyse.
Pirmoji Padėkos diena, kuri Kanadoje vyko 1578 m., yra siejama su keliautoju Martin Frobisher. Keliautojas ieškojo šiaurinio kelio į Ramųjį vandenyną ir Padėkos dieną šventė būdamas dėkingas, kad išgyveno ilgą kelionę iš Anglijos per audras ir ledkalnius.
Kanadietiškos Padėkos dienos šaknys siejamos ir su prancūzų kolonistais, kurie kartu su keliautoju Samuel de Champlain XVII a. atvyko į Naująją Prancūziją ir atšventė pirmuosius sėkmingus derlius. Prancūzų kolonistai puotaudavo derliaus nuėmimo sezono pabaigoje ir žiemą netgi dalindavosi maistu su vietiniais indėnais.
Kanadoje antrąjį spalio pirmadienį švenčiama Padėkos diena itin panaši į amerikiečių, tačiau imigrantai, kaip antai airiai, škotai ir vokiečiai, taip pat prisidėjo prie Padėkos dienos tradicijų kūrimo.
Pastaruoju metu Padėkos dienos tradicijas iš JAV sparčiai perima ir daugelio Europos šalių gyventojai.
