CENTRAS - Istorija - Pagerbtas Lietuvai daug padėjęs legendinis Amerikos pulkininkas – daktaras Edward Ryan
Atminimo lenta
Atminimo lenta JAV pulkininkui Šančiuose. (A. Vaškevičiaus nuotraukos)

Pagerbtas Lietuvai daug padėjęs legendinis Amerikos pulkininkas – daktaras Edward Ryan

Algis Vaškevičius.

Sausio 12-ąją sukako 97-eri metai nuo tos dienos, kai buvo įkurta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacija. 1919 metais įsikūręs Lietuvos Raudonasis Kryžius turėjo daugybę darbo, tada mažiau nei prieš metus Nepriklausomybę paskelbusi Lietuva buvo Pirmojo pasaulinio karo bei Nepriklausomybės karų, epidemijų nuskurdinta, čia labai trūko maisto, drabužių ir vaistų. Organizacijai labai trūko lėšų bei rėmėjų, ir pirmoji šalis, kuri ištiesė pagalbos ranką, buvo Jungtinės Amerikos Valstijos. Ir Lietuvoje, ir Estijoje bei Latvijoje aktyviai veikė Amerikos Raudonojo Kryžiaus atstovas pulkininkas leitenantas Edward Ryan.

Atminimo lenta
Atminimo lenta

Prireikė beveik šimto metų, kad Kaune būtų pagerbtas ir įamžintas šis labai daug Kaunui ir visai Lietuvai nusipelnęs JAV kariškis, kuris kaip šios šalies Raudonojo Kryžiaus atstovas yra padovanojęs sunkiu metu jaunai valstybei daugybę medicinos įrangos, vaistų, tvarsliavos, greitosios pagalbos automobilių. Šančių rajone Kaune 1922 metais jis  įsteigė gimdymo namus ir ligoninę, kurie prieškaryje buvo vadinami tiesiog Ryan vardu. Būtent ant šio pastato, praėjus beveik 100 metų,  neseniai  atidengta atminimo lenta.

Gydytoja, docentė Dalia Baliutavičienė, kuri domėjosi šio žmogaus biografija ir veikla, atidengdama lentą sakė, jog tiek Kaunui ir Lietuvai nusipelnęs žmogus dabar jau visai pamirštas, ir jo atminimas turėjo būti įamžintas daug anksčiau. Iniciatyvos įamžinti E. Ryan atminimą ėmėsi Pagyvenusios moters veiklos centro Kauno paslaugų ir laisvalaikio centras „Juozapinė”. Jo vadovė gydytoja Almantė Rabikauskienė pasakojo „Draugui”, jog dar praėjusių metų pavasarį, kalbant apie Šančių istoriją vienoje konferencijoje, kilo mintis įamžinti garsiojo pulkininko atminimą. Šią idėją palaikė Šančių seniūnas, kiti valdžios asmenys ir dabar ji įgyvendinta.

„Laikas greitai ir negailestingai ištrina iš atminties ne tik žmones, bet ir įvykius, kurie buvo reikšmingi ir, atrodė, nepamirštami. Vienas iš tokių įvykių ir buvo Ryan kūdikių ir motinų globos centro įsteigimas ir veikla tarpukario Kaune, Šančiuose. Turbūt niekas Lietuvoje jau nežino, kas buvo tas Ryan, o juk jis beveik prieš šimtmetį buvo tapęs tikru žmogumi-legenda”, – sakė gydytoja.

E. Ryan gimė 1884 m. Scranton mieste Pennsylvania valstijoje, 1908 m. įstojo į New York Fordham universitetą, kur studijavo mediciną. 1912 m. baigęs studijas, jis pasisiūlė savanoriu padėti evakuoti amerikiečius iš Meksikos, kur tuo metu tęsėsi revoliucija. Atidengiant atminimo lentą Kaune buvo papasakota, kad jį tada Meksikoje sugavo, paskelbė šnipu, karo belaisviu ir nuteisė sušaudyti auštant. Rytą jam vėl perskaitė nuosprendį, kurį jis išklausė su tokia panieka, kad sukilėlių vadas atidėjo nuosprendžio vykdymą ir tai kartojosi daug dienų iš eilės, o po to jį paleido.

Pulkininkas E. Ryan
Pulkininkas E. Ryan daug nusipelnė ir Lietuvai.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Amerikos Raudonasis Kryžius pakvietė šalies gydytojus į karščiausius Europos regionus. E. Rayan 1915 m. išvyko į Serbiją ir iš karto iškėlė JAV vėliavą virš ligoninės, kuriai nuolat grėsė pavojus būti apšaudomai. Pasitraukus kariuomenei iš Belgrado, Ryan palaikė tvarką mieste, aprūpino maistu, rūpinosi sužeistaisiais, moterimis ir vaikais. Kai 1916 m. Belgrade siautė šiltinės epidemija ir mirė daug žmonių, E. Ryan organizavo kovą su epidemija, su kitais gydytojais atliko apie 8 000 operacijų. Už šiuos jo darbus Serbija apdovanojo Ryan Baltojo Erelio ordinu ir paskelbė Serbijos nacionaliniu didvyriu.

Vėliau jis dirbo Prancūzijoje, Graikijoje, tapęs pulkininku leitenantu buvo išsiųstas į Berlyną, ten padėjo rusų armijos karo belaisviams grįžti į Estiją, Latviją ir Lietuvą. 1919 m. E. Ryan, sužinojęs apie Baltijos šalių norą gauti paramos iš Amerikos Raudonojo Kryžiaus, per dvi savaites suorganizavo misiją Vakarų Rusijai ir Baltijos šalims remti, subūrė personalą, aprūpinimą, transportą ir tų metų spalį traukinys iš Berlyno išvyko į Rytus. Sąstate buvo vagonai su maistu, degalais, kitais būtinais daiktais ir platformos su technika – pirmaisiais greitosios medicinos pagalbos automobiliais Baltijos šalyse.

„Kaunas tada sulaukė pirmųjų trijų greitosios pagalbos automobilių, kas buvo tarsi stebuklas, nes iki tol visa greitoji pagalba mieste buvo vienas arklys ir vienas vežikas”, – pasakojo D. Baliutavičienė.

Lietuvoje ir Kaune E. Ryan lankėsi dar kelis kartus. 1920 m. jis atvežė daug baltinių, drabužių, vaistų, tvarsliavos ir jais šelpė įvairias ligonines, prieglaudas. 1921 m. lapkričio mėn. Amerikos Raudonasis Kryžius Kauno miesto savivaldybei perdavė septynias ambulatorijas, kurios buvo prijungtos prie esamų miesto rajoninių ambulatorijų. Be to, Kauno miesto savivaldybė dovanų gavo vaistų ir tvarsliavos už beveik 50 tūkstančių litų.

„Labai svarbu, kad tada Kaune Ryan pastangomis buvo įsteigtas Kūdikių ir motinų sveikatos globos centras, kur buvo dešimt, o vėliau – penkiolika lovų gimdyvėms. Šio centro pašventinime 1922 metais jis pats ir dalyvavo. Ligoninė buvo skirta vargdienėms moterims, tad jos už paslaugas nemokėjo, o pasiturinčios turėjo mokėti po 6 litus už dieną. Per metus čia gimdavo 400–500 naujagimių, tad iki 1934 metų, kai ligoninė buvo uždaryta, čia gimė apie 5 tūkstančiai kauniečių”, – pasakojo renginio metu D. Baliutavičienė.

Ligoninė
Šioje ligoninėje gimė apie 5 000 kauniečių.

Be to, tą kartą E. Ryan paliko visą įrangą 50 lovų vaikų ligoninei. Tai buvo jo paskutinis apsilankymas Lietuvoje, o Kauno miesto taryba „už Kauno biednuomenės šelpimą ir vaikų gydymą” viso miesto vardu išreiškė padėką Amerikos Raudonajam Kryžiui ir jo įgaliotajam gydytojui pulkininkui E. Ryan. Prieš jam išvykstant iš Lietuvos, Respublikos Prezidentas apdovanojo amerikietį Vyčio Kryžiumi. 1922 m. rugsėjo mėnesį, atsisveikindamas su Lietuva, jis padovanojo vos prieš metus įsikūrusio Kauno karo muziejaus sodeliui šimtą rožių krūmų. Pulkininkas pats tomis rožėmis apsodino paminklą žuvusiesiems už Lietuvos laisvę. Yra išlikęs 1922 metų rugsėjo 23-osios įrašas, kurį jis tada paliko:

„Šiandien aš turėjau garbės pasodinti 100 rožių krūmų šalia paminklo, pastatyto žuvusiems kareiviams, kovojusiems už Lietuvos laisvę. Šitos rožės sodinamos lietuvių tautos narsumui pažymėti, ypač tiems, kurie atidavė savo gyvybę už tai, ką mano teisinga esant ir už ką sudėjo savo didžiausią auką. Amerikos Raudonojo Kryžiaus ir savo vardu reiškiu viltį, kad Jums daugiau neteks imtis ginklo savo kraštui apginti. Jeigu Jums ir reikėtų vėl kovoti dėl išlaikymo to, ką laimėjote taip didžia kaina, tai esu įsitikinęs, kad teisybė paims viršų ir pasisekimas bus Jūsų. Aš tikiuosi, kad su pirmutiniais šių krūmų žiedais jau bus išsipildę visi Lietuvos teritoriniai pageidavimai, kurie visų protingų ir teisingų žmonių manymu yra teisingi ir teisėti. Tebūnie garbė žuvusiesiems”.

E. Ryan kapas
E. Ryan kapas jo gimtajame Scranton mieste

Grįžęs į JAV, Ryan kaip Garbės svečias dalyvavo pietuose, kuriuos organizavo Baltijos ir Amerikos sąjunga Metropolitan klube New York, pažymint JAV Vyriausybės oficialųjį Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybių pripažinimą 1922 m. birželio 28 d. Tuo metu Persijos vyriausybė paprašė JAV pagalbos ir E. Ryan nuvyko į Teheraną, kur 1923 m. rugsėjo 21 d. jis mirė nuo piktybinės maliarijos, būdamas tik 39 metų. Jis palaidotas gimtajame Scranton mieste, kapo paminkle tarp kitų apdovanojimų paminėtas ir Lietuvos skirtas Vyčio Kryžiaus ordinas. Tiesa, paminkle nurodyta netiksli jo gimimo data.

1923 m. pabaigoje Lietuvoje buvo pranešta apie gydytojo pulkininko E. Ryan mirtį, Kaune už jį buvo aukojamos šv. Mišios. Jo įsteigti gimdymo namai ir ligoninė veikė 12 metų, iki 1934-ųjų, nors patalpos ir nebuvo pritaikytos ligoninei, ten trūko pagalbinių patalpų, tualetų. Pastatas priklausė Karo žinybai, ši  pradėjo reikalauti, kad ligoninė išsikraustytų, be to, ji dirbo nuostolingai – nuostoliai siekė 12–14 tūkstančių litų kasmet, todėl 1934 m. spalio 17 d. ji buvo uždaryta. Tuo metu gydymo sąlygos Lietuvoje jau buvo geresnės, sėkmingai veikė Raudonojo Kryžiaus ligoninė, kuriai buvo perduota ir E. Ryan gimdymo namai.

„Labai svarbu, kad nors ir gerokai vėluodami įamžiname tokio ypatingo asmens atminimą. Taip pat svarbu, jog iniciatyvą pagerbti dabar jau visai pamirštą amerikietį parodė vietos žmonės, Šančių bendruomenė, ir mes nuoširdžiai palaikėme šią idėją”, – sakė renginio metu Kauno mero pavaduotojas Vasilijus Popovas.