CENTRAS - Geografija-Rajonai - Paroda apie garsiuosius Čikagos lietuvius – Lietuvos kultūros sostinėje Marijampolėje
Parodos nuotraukos sudomino lankytojus.
Parodos nuotraukos sudomino lankytojus.

Paroda apie garsiuosius Čikagos lietuvius – Lietuvos kultūros sostinėje Marijampolėje

Algis Vaškevičius.

2018 metais Marijampolė paskelbta Lietuvos kultūros sostine, kurioje visus metus vyksta daug įsimintinų renginių. Vienas tokių – fotografijų paroda „Žymieji Čikagos lietuviai – Albinas Elskus, Algimantas Kezys, Vaclovas Gutauskas”, kovo viduryje atidaryta Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje.

Parodą papildė unikalus A. Kezio albumas.
Parodą papildė unikalus A. Kezio albumas.

Parodoje, turinčioje gana simbolinį pavadinimą, susitinka trys iškilios išeivijos asmenybės – kunigas ir du menininkai. Parodoje eksponuojamos nuotraukos ne tik įamžina kun. V. Gutausko gyvenimo ir veiklos išeivijoje momentus, bet ir pristato iki šiol nematytas A. Elskaus ir A. Kezio fotografijas, atveria lankytojams išeivijos gyvenimo dalelę.

Parodos atidarymas tapo išties ypatingu renginiu, kuriame lietuvių išeivija buvo gausiai atstovaujama. Parodą pristatė gerai išeivijoje žinomas ir visų labai mylimas kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis, Sūduvos sotinėje apsilankęs su savo seserimi poete Marija Saulaityte, atidaryme buvo parodyta gydytojo ir dailininko Audriaus Plioplio parengta filmuota medžiaga apie kunigą Vaclovą Gutauską SJ ir fotografijų suradimą Čikagoje. Į renginį iš Vilniaus atvyko ir garsioji meno mecenatė Beatričė Kleizaitė-Vasaris.

Tai, kad ši keliaujanti paroda, dar pernai lapkričio mėnesį pristatyta Čikagoje, iš prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus atkeliavo į Marijampolę, tikrai nėra atsitiktinumas. Tam įtakos turėjo ir kultūros sostinės statusas, bet dar labiau – faktas, kad net du iš trijų joje pristatomų autorių – Sūduvos krašto vaikai. Kunigas V. Gutauskas yra gimęs Marijampolės apskrityje, Didžiosios Trakiškės kaime netoli Kazlų Rūdos. Fotografas A. Kezys – taip pat sūduvietis, kilęs iš Vištyčio.

Praėjusių metų pabaigoje Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija gavo dovaną iš Čikagos Čiurlionio galerijos – A. Kezio ir A. Elskaus sukurtą fotografijų rinkinį, pasakojantį apie lietuvių karo pabėgėlių veiklą Lindenberge, Vokietijoje 1949 metais ir vėlesnį jų gyvenimą Čikagoje. Fotografijose įamžinta kunigo jėzuito V. Gutausko veikla lietuvių bendruomenėse Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose.

Šios dovanos autorius – čikagiškis gydytojas ir dailininkas dr. Audrius Plioplys. Būtent jis atrinko nuotraukas Čikagos Lituanistikos tyrimo ir studijų centre, jas atspausdino ir padovanojo šiai galerijai Marijampolėje. Parodoje galima pamatyti ir patį šių metų vasarį pasirašytą dovanojimo raštą. Kunigas V.Gutauskas yra Kanadoje gimusio dr. A. Plioplio dėdė.

Kunigo V. Gutausko (1913-2003) asmenybė ir jo veikla Lietuvoje nėra plačiau pristatyta. 1945 m. tapęs kunigu, jis studijas tęsė Italijoje: Galarate, Aloyzo institute studijavo filosofiją, o 1946 m. baigė teologijos studijas popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje. Po studijų dirbo sielovados srityje Romoje ir jos apylinkėse. Pokario metais drauge su tėvu Jonu Bružiku buvo misionieriumi Vokietijos DP stovyklose. Atvykęs į JAV 1952 m., kunigas trejus metus buvo Nukryžiuotojo Jėzaus seserų vienuolijos kapelionu Elmhurste, PA. Gyvendamas Čikagoje, kol jėgos leido, rūpinosi Jaunimo centro veikla ir jo išlaikymu Čikagoje. Čikagos Jėzuitų vienuolyne tėvas V. Gutauskas gyveno nuo pat jo pastatymo iki savo mirties 2003 metais.

Tokį V. Gutauską įamžino A. Kezys.
Tokį V. Gutauską įamžino A. Kezys.

Pristatydama parodą jos koordinatorė prof. Rasutė Žukienė sakė, kad daugeliui turbūt bus netikėta sužinoti, jog kaip nuostabių vitražų, papuošusių ne vieną Amerikos lietuvių bažnyčių meistras išgarsėjęs dailininkas A. Elskus šioje parodoje atsiskleidžia ir kaip fotografas. Daug tų vitražų yra įamžinta B. Kleizaitės-Vasaris išleistoje knygoje „Lietuvių dailininkų darbai Šiaurės Amerikos šventovėse”. Taip pat ir fotomenininkas A. Kezys, pasaulio fotografijos istorijoje dažniausiai pristatomas kaip urbanistinės fotografijos meistras, čia matomas kaip savitas portretistas, o ši jo kūrybos sritis Lietuvos žiūrovui yra menkiau pažįstama.

Vienoje A. Kezio fotografijų kun. Vaclovas Gutauskas rankos gestu pro automobilio langą tarsi sveikina nuotraukos autorių ir mus visus, o jo šypsena ir valingas gestas atskleidžia tėvo V. Gutausko sugebėjimą nuoširdžiai bendrauti su žmonėmis.

Apie tai, kokia asmenybė buvo jėzuitas kunigas V.Gutauskas, parodos metu įdomiai papasakojo gerai jį pažinojęs kunigas A.Saulaitis. Jis priminė istoriją, kaip V.Gutauskui buvo patikėta labai sudėtinga užduotis surinkti pinigų Jaunimo centro Čikagoje statybai, koks sunkus tai buvo darbas ir su kokiu atsidavimu bei ryžtu šį darbą kunigas dirbo.

„1948-1950 metais lietuviai jėzuitai susirinko į Čikagą, kur buvo lietuvių gyvenimo centras tada ir išliko iki dabar, nes daugiau lietuvių už Lietuvos ribų gyvena turbūt tik Londone. 18 metų kunigas važinėjo po lietuviškas parapijas Amerikoje, pasiekė ir Kanadą, rinkdamas aukas šiai statybai. Galime tik įsivaizduoti, kiek tūkstančių kilometrų jis nuvažiavo Šiaurės Amerikos keliais, o yra žinoma, kad jam prireikė net 18 automobilių šiam tikslui įvykdyti, nes technika neatlaikydavo, lūždavo, sugesdavo.

„Per tas keliones kunigas susirgo nemiga, jis dar vakarais tame Jaunimo centre ir budėdavo, visą save atidavė, ir jam pavyko surinkti milijoną dolerių, kas tais laikais buvo didžiuliai pinigai. Apie 90 procentų lėšų suaukojo lietuviai, į Ameriką atvykę iki Pirmojo pasaulinio karo. Kai 1972 metais jaunimo centras buvo išplėstas, o 1977-aisiais prasiplėtė ir kavinė, tiems darbams jau didžiąją dalį lėšų suaukojo vadinamieji „dipukai”. Aš Jaunimo centre pradėjau dirbti prieš 40 metų, tada ta veikla buvo labai aktyvi, veikė draugijos, chorai, ansambliai, opera, lituanistinė mokykla su 250 vaikų. Ta veikla aktyviai tęsiama iki dabar, o vaikų skaičius gerokai išaugo”, – džiaugėsi A.Saulaitis.

Kartu su kunigu atvykusi jo sesuo Marija Saulaitytė pabrėžė, kad kun. V. Gutauskas buvo ne tik puikus administratorius, bet ir labai pareigingas žmogus, visas aukas jis rūpestingai registruodavo, atidžiai pildė aukotojų sąrašus. Pasak jos, kunigas buvęs ir linksmas žmogus, mėgęs pajuokauti, labai žmogiškas ir kitų mėgstamas. Jis rinko ir pašto ženklus, kurie buvo iškerpami nuo laiškų – tuos ženklus pardavus, taip pat buvo renkami pinigai didžiajai Jaunimo centro ir jėzuitų vienuolyno statybai.

Parodoje dailininkas A. Elskus atsiskleidžia kaip subtilus gamtos ir kalnų fotografas. Jo nuotraukose – Lindenbergo vietovė pietų Vokietijoje. Jis nuotraukose įamžino lietuvius, daugiausiai Freiburgo dailės ir amatų mokyklos studentus, 1949 m. sausyje susirinkusius į tuomet dar jauno kunigo V.Gutausko vedamas rekolekcijas. Šios nuotraukos Lietuvoje yra rodomos pirmą kartą.

Įdomu tai, kad paroda Marijampolėje pasipildė netikėtu eksponatu. Sužinojęs apie šią parodą, Pasaulio kybartiečių draugijos vadovas, Lietuvių fondo Lietuvoje atstovas Leonas Narbutis pasiūlė ją papildyti Algimanto Kezio bibliofiliniu albumu „Society‘s man”. Tai išties retas leidinys, jo yra išspausdinta 150 egzempliorių ir šis – vienintelis Lietuvoje. Parodos rengėjai atsiprašė lankytojų, kad dėl savo unikalumo leidinys yra eksponuojamas po stiklu ir jo pavartyti nėra galimybės.

Pasak rengėjų,  paroda  skirta visiems, besidomintiems lietuvių išeivijos gyvenimu, Lietuvos istorija ir kultūra. Paroda skirta nevienodą gyvenimišką patirtį, netgi skirtingas vertybes ir požiūrius turinčioms žmonių grupėms: moksleiviams ir mokytojams, fotografijos žinovams ir tyrėjams, taip pat senjorams, asmeniškai prisimenantiems pokario laikotarpį. Parodos idėjos ir turinys – dvasinio gyvenimo svarba, kunigo vaidmuo visuomenės gyvenime, dalijimasis ir bendradarbiavimas – yra aktualūs daugeliui žmonių.