CENTRAS - Geografija-Rajonai - Pasaulio jaunimas susibūrė Lietuvoje
Renginyje netrūko svečių iš arti ir toli.
Renginyje netrūko svečių iš arti ir toli. (A. Vaškevičiaus nuotraukos)

Pasaulio jaunimas susibūrė Lietuvoje

Algis Vaškevičius.

Akimirkos iš Pasaulio jaunimo susitikimo.
Akimirkos iš Pasaulio jaunimo susitikimo.

Tris praėjusio savaitgalio dienas Prienų rajone esančiame Visuomenės harmonizavimo parke vyko Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas, vėl pritraukęs tūkstančius jaunų žmonių iš įvairių pasaulio šalių. Šis verslo, kultūros, politikos ir mokslo festivalis surengtas jau trečią kartą.

Penktadienį atidarydamas festivalį Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad kiekvieną kartą susipažinęs su šio pasaulio lietuvių jaunimo sambūrio programa lieka maloniai nustebintas dalykinės programos turiningumu, aptariamų problemų aktualumu, žvilgsnio skvarbumu. Ir šįkart forume buvo paliestos labai svarbios temos apie dalijimosi ekonomiką, kaip ugdyti vaikus profesijoms, kurios dar neegzistuoja, apie tolerancijos kaukes, demografiją ir kitos.

A. Butkevičius teigė, kad, jeigu dabar tektų atsakyti į klausimą, ką ši Vyriausybė nuveikė jaunimo politikos srityje, konkrečių faktų ir statistikos užtektų solidžiam pranešimui. Tačiau ir prieš kelerius metus, ir dabar nepraranda aktualumo tokios problemos, kaip emigracija, jaunimo įsidarbinimas, darbo paieška pagal specialybę. Daugelį šių problemų padės spręsti ir priimtas naujas Darbo kodeksas. „Tačiau mums reikia ir nestandartinių sprendimų, turime aktyviau ‘įdarbinti’ iniciatyvas. Todėl labai tikiuosi ir pasaulio lietuvių jaunimo sambūrio idėjų įnašo”, – kalbėjo premjeras, pakvietęs prisijungti prie savanorystės projektų įgyvendinimo ir konkrečiais pavyzdžiais paskatinti mūsų jaunimą kelti iniciatyvas, padėti jas įgyvendinti.

Šiais metais jau trečią kartą organizuojamas renginys vyko Prienų rajone esančiame Visuomenės harmonizavimo parke.
Šiais metais jau trečią kartą organizuojamas renginys vyko Prienų rajone esančiame Visuomenės harmonizavimo parke.

Įdomų pranešimą apie nepaprastą kelionę iš verslo į politiką ir atgal jaunimui skaitė buvęs Ukrainos ekonomikos reikalų ministras Aivaras Abromavičius. „Tik Ukrainoje įvertinau tai, ką pasiekė Lietuva”, – sakė ministras, apgailestaudamas dėl emigracijos iš Lietuvos.

„Reikia išspręsti rimtas problemas švietimo srityje. Vis dėlto neturime pasaulinio lygio universiteto, tai turėtų būti normalus, natūralus tikslas. Žinoma, nenormalu, kai toks didžiulis kiekis žmonių palieka šalį, nors ir esu vienas iš jų, bet reikia sudaryti patrauklias sąlygas, kad žmonės norėtų grįžti: tai liečia ir atlyginimo, ir pensijų dydį. Gal yra kitų dalykų, kurie motyvuotų žmones: geros gyvenimo sąlygos, geri darželiai, geros mokyklos, saugūs miestai, jei valdžioje būtų vyrai ir moterys, kuriais galėtume didžiuotis, o ne apkalbėti, tai galėtų emigrantus pritraukti namo”, – svarstė jis.

Visas renginio dienas diskusijos vyko verslo, mokslo, kultūros ir politikos grupėse, kurias kiekvienas galėjo pasirinkti pagal savo pageidavimus. Penktadienį kalbėtasi, kaip gimsta gyvybės mokslų startuoliai Lietuvoje, aptarti propagandos mūšiai dėl proto ir jausmų, kalbėta apie krašto gynybos strategiją, demografiją. Visur sulaukta aktyvių dalyvių, turėjusių daug klausimų pranešėjams. Su jaunimu bendravo teisininkai, sportininkai, žurnalistai, buvo žiūrimi filmai, klausomasi koncertų.

Apie filmą „Tarp pilkų debesų” kalbėjo R. Lee ir Ž. Naujokas.
Apie filmą „Tarp pilkų debesų” kalbėjo R. Lee ir Ž. Naujokas.

Ypatingai įdomi buvo šeštadienio programa, kurią pradėjo iš Los Angeles atskridusi Hollywoodo žvaidgždė Rūta Lee, kartu su savimi atsivežusi ir garsų Amerikos televizijos ABC7 vedėją George Pennacchio su žmona. Šis susitikimas buvo toks įdomus ir spalvingas, kad jam skirsime atskirą straipsnį „Drauge”.

„Kodėl verta grįžti į Lietuvą” – kita tema, susilaukusi didelio dėmesio. Gerai užsienyje žinomų bendrovių atstovai Lietuvoje pasakojo, kaip jie renkasi jaunus specialistus, kokias galimybes mokslus užsienyje baigę studentai iš Lietuvos turi gimtinėje. Skaičiuojama, kad šiuo metu užsienyje mokslus kremta apie 10 tūkstančių jaunų žmonių iš Lietuvos, ir dalis jų po to lieka užsienyje, o dalis svarsto, kodėl būtų verta grįžti į Lietuvą ir dirbti čia.

„Žinoma, kad grįžti verta, nes išsilavinęs jaunimas, jei dar jis užsienyje turėjo galimybę metus kitus padirbėti, yra labai laukiamas Lietuvoje. Tai puiki vieta gyventi ir dirbti, esame pirmoje vietoje Centrinėje Europoje pagal konkurencingumą, antroje pagal galimybes kurti verslą, trečioje pagal skaidrumą – tai puikūs rodikliai. Kas nori dirbti ir yra motyvuoti, čia ras puikias sąlygas, ir ateinantys dešimt metų yra puikių galimybių metai”, – kalbėjo diskusijų dalyviai.

Jaunimas iš Čikagos ilsisi.
Jaunimas iš Čikagos ilsisi.

Lietuvių jaunimas yra kūrybingas, ir kaip pavyzdys buvo pateiktas projektas, kai vienas jaunas žmogus patobulino gertuvę, pavadino ją „The Bonkė” ir labai sėkmingai pardavinėja pagamintą Kinijoje  „Amazon.com” interneto parduotuvėje.

Įdomios ir turiningos buvo diskusijos apie tai, kad vis didesnę reikšmę darbo rinkoje įgyja robotai, apie freelancer kelio galimybes,  Lietuvos verslo užsienyje patirtimi dalijosi „D’effect”, „March design”, „Coffee Inn” ir kitos įmonės.  Didelio dėmesio sulaukė žmogaus teisių aktyvistės kurdės Taffan Ako Sharif pranešimas, kuriame ji pasakojo apie kitų valstybių nepripažintą Kurdistaną, apie tai, ką ji patyrė demokratiškoje Švedijoje, kurioje dabar gyvena dėl savo tautybės.

Labai įdomus buvo naujo, tik ką baigto filmuoti vaidybinio filmo „Tarp pilkų debesų” pagal išgarsėjusio Rūtos Šepetys to paties pavadinimo romaną pristatymas. Filmą pristatė prodiuseris Žilvinas Naujokas, papasakojęs daug intriguojančių šio filmo kūrimo detalių, pasidalinęs įspūdžiais iš bendradarbiavimo su pačia romano autore.

„2011 metais pasirodęs romanas sudomino daugybę žmonių ir sulaukė didžiulio populiarumo. Ji tapo geriausia jaunimo knyga, ‘New York Times’ bestseleriu, gavo per 70 įvairių apdovanojimų, Amerikoje įtraukta į mokymosi programą, išleista 51 šalyje – tai neįtikėtini skaičiai. Prieš dvi savaites filmą baigėme filmuoti, dabar laukia tolesni darbai, jį kuria tarptautinė britų, švedų, suomių ir norvegų komanda. Kuriamas filmas, kuris bus įdomus plačiai auditorijai, kuri daugiau sužinos apie skaudžius Lietuvos istorijos puslapius”, – pasakojo filmo prodiuseris.

Diskusijose dalyvavo ir buvęs Lietuvos ambasadorius JAV V. Ušackas (d.).
Diskusijose dalyvavo ir buvęs Lietuvos ambasadorius JAV V. Ušackas (d.).

Pasak jo, ekranizuoti tarptautinės šlovės sulaukusią knygą R. Šepetys siūlė ir Hollywoodo prodiuseriai, tad labai svarbu, kad autorė pasirinko Lietuvą, kad ji norėjo, jog filmą kurtų lietuviai, o režisierius Marius Markevičius, nors gimęs Amerikoje, taip pat yra lietuvis, jau išgarsėjęs savo dokumentiniu filmu „Kita svajonių komanda”. Tuo pačiu lietuviai gavo progą parodyti, kad jie gali sukurti aukščiausius reikalavimus atitinkantį filmą.

Ž. Naujokas aiškino, kad pagrindinius vaidmenis atliks kitų šalių aktoriai, kurie yra geriau žinomi, puikiai atitiko savo charakterius, be to, ir knyga išleista anglų kalba Amerikoje. Įdomu ir tai, kad angliakalbei auditorijai filmas vadinsis „Pelenai sniege”, kad jo pavadinimas nebūtų painiojamas su „50 pilkų atspalvių” knyga ir filmu. Filmo biudžetas sudarys apie 5 milijonus dolerių, ir tai bus brangiausias iki šiol lietuviškas filmas.

Pristatyme dalyvavusi garsi lietuvių kilmės aktorė Rūta Lee gyrė filmo kūrėjus, sakė pažįstanti Rūtą Šepetys ir besidžiaugianti jos sėkme. „Vienintelis blogas dalykas – kad manęs nėra tame filme”, – juokavo savo žvaigždę Hollywoodo šlovės alėjoje turinti aktorė. Ji pabrėžė, kad ši istorija yra svarbi, ji padės geriau pažinti Lietuvos praeitį, papasakos apie tas kančias, kurias teko patirti mūsų tautai.

Festivalyje kultūrai buvo skirtas tikrai didelis dėmesys. Garsus lietuvių menininkas iš New Yorko Ray Bartkus pristatė naują kūrinį – didžiulę šviesų instaliaciją „Tiltai”, kuri yra tarsi atsvara Vakaruose ėmusioms kilti sienoms ir įsiplieskusioms diskusijoms šia tema. Tai – LED konstrukcijos, sumontuotos virš tvenkinio. „Pastaruoju metu tiek Amerikoje, tiek Europoje pradėta daug kalbėti apie sienų statymą ir panašius dalykus. Kaip atsvarą toms nesąmonėms pastačiau tiltus. Tiltais bandysim jungti lietuvius iš skirtingų šalių ir kartu visus žmones”, – sakė jis.

R. Bartkaus instaliacija „Tiltai”.
R. Bartkaus instaliacija „Tiltai”.

Skaičiuojama, kad festivalyje iš viso dalyvavo apie 3 tūkstančiai jaunų žmonių iš kelių dešimčių šalių. Čia viešėjo ir 25 studentai, atvykę pagal Lietuvių išeivijos studentų stažuotės (LISS) programą. Pagal šią programą studentams vasarą surandamas darbas Lietuvoje pagal jų specialybę, jie gali papildyti savo gyvenimo aprašymą darbo Lietuvoje patirtimi ir tuo pačiu jie turi galimybę sustiprinti savo lietuvių kalbos ir kultūros žinias.

Studentus lydėjusi Sigita Šimkuvienė-Rosen džiaugėsi, kad programa festivalyje labai įdomi studentai viskuo labai domisi ir į Ameriką parsiveš puikius įspūdžius.

Vienas iš tokių labai stiprių įspūdžių – susitikimas su dvejus metus Rusijoje kalinta Ukrainos lakūne Nadia Savčenko, kuri neseniai buvo paleista iš kalėjimo ir apkeista su dviem rusais. Didžiuliam būriui kalbėjusi smulkutė moteris kvietė branginti laisvę ir pabrėžė, kad laisvė nėra tai, kas duodama žmogui – už ją reikia kovoti.

„Aš esu laisvėje, tačiau dar apie 40 ukrainiečių yra neteisėtai kalinami Rusijoje, ir dabar pagrindinis uždavinys yra kovoti dėl jų išlaisvinimo. Aš esu labai dėkinga Lietuvai už tai, ką ji padarė, kad būčiau išlaisvinta”, – sakė buvusi karo lakūnė, dabartinė Ukrainos Auščiausiosios Rados narė ir atsistojusi žemai nusilenkė miniai. Tai buvo toks jaudinanti akimirka, kad jaunimas ilgai plojo šiai drąsiai moteriai atsistojęs.

Nadia Savčenko kvietė branginti laisvę.
Nadia Savčenko kvietė branginti laisvę.

N. Savčenko sakė, kad jai labai patiko idėja sukviesti į vieną vietą lietuvių jaunimą iš viso pasaulio ir ji norėtų tokią mintį įgyvendinti gimtojoje Ukrainoje, nes ukrainiečių pasaulyje taip pat gyvena labai daug.

Ją lydėjęs krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius sakė, kad į renginį jie atvyko tiesiai iš Varšuvoje vykusio NATO viršūnių susitikimo. „Šis susitikimas išties istorinis, nes dar niekada iki šiol per 12 metų, kol esame NATO nariai Lietuva ir kitos Baltijos šalys nebuvo susilaukusios tokio dėmesio. Aljansas aiškiai pasakė, kad esant grėsmėms mus gins, mūsų saugumas yra garantuojamas. Tai tik įrodo, kad prieš 12 metų priėmėme teisingus sprendimus, ir dabar matome to rezultatą bei lygindami padėtį Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje, kurios nėra NATO narės”, – sakė ministras.

Pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavimą uždarė neseniai Čikagoje viešėjęs Jurgis Didžiulis, kuris šmaikščiai ir išraiškingai papasakojo apie savo patirtis Lietuvoje, kalbėjo apie tai, ką reiškia būti lietuviu, su kokiais iššūkiais jis čia susidūrė, kai atvyko iš Kolumbijos. Jis kalbėjo apie tai, kaip svarbu išeivijoje yra bendruomenė ir jos veikla, papasakojo apie žmones, kuriuos sutiko Amerikoje ir kurie jį įkvėpė įvairiems darbams. Tarp kitų jis minėjo legendinį lakūną Steponą Darių, atvežusį į Lietuvą beisbolą ir krepšinį, ir garsųjį Stanley Balzeką, teigiantį, kad didžiausias Lietuvos turtas – jos moterys.

Tris dienas vykęs renginys dovanojo daug gerų emocijų, susitikimų, nuoširdaus bendravimo, tad jaunimas skirstėsi į namus pavargęs, bet pasisėmęs džiaugsmo būti kartu, kalbėti apie tai, kas rūpi ir džiaugtis tuo, ką turi.

Renginyje buvo daugybė užsiėmimų visiems.
Renginyje buvo visokio plauko užsiėmimų.