CENTRAS - Istorija - Perkūno name Kaune – garsiojo olandų dailininko Rembrandt piešiniai
Rembrandt piešiniuose – įvairūs siužetai.
Rembrandt piešiniuose – įvairūs siužetai. (A. Vaškevičiaus nuotraukos)

Perkūno name Kaune – garsiojo olandų dailininko Rembrandt piešiniai

Algis Vaškevičius.

Kaune, istoriniame Perkūno name, kuris išsiskiria savo gotikine architektūra ir buvo pastatytas dar XV amžiaus antrojoje pusėje atidaryta unikali paroda – čia galima pamatyti garsiojo olandų dailininko Rembrandt van Rijn (1603–1669) piešinius. Jie čia pateikiami iš bibliografine retenybe laikomo archyvinio aplanko, kurį saugo žinomas Lietuvos dailininkas, žurnalistas ir kolekcininkas Vaidotas Žukas.

Tikroji šio namo paskirtis nėra žinoma. Pasakojama legenda apie pastato sienoje rastą dievo Perkūno skulptūrėlę, apie čia amžinąją ugnį kūrenusias vaidilutes, tačiau tyrinėtojų surasta gausi radinių kolekcija byloja, kad tai buvusi prekybinė būstinė ir priklausiusi Hanzos pirkliams. Greičiausiai ir patys namai pastatyti prekybos reikalams, o Perkūno vardas suteiktas vėliau, pabrėžiant Kauno pirklių nepriklausomumą nuo užsienio ir galbūt norint pagerbti senosios lietuvių tikybos tradicijas. Žmonės tikėjo, kad jis buvo pastatytas ant senos šventyklos, skirtos dievui Perkūnui.

Spėjama, jog šiame name 1610 metais gimė pirmasis Kojelavičių sūnus Albertas, būsimasis Lietuvos istorikas, Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius. Vos keliais metais už jį vyresnis buvo ir Rembrandt.

Aplankas su vertingais kūriniais į V. Žuko rankas pateko dar sovietmečiu, 1979-aisiais. Tada į menininko dirbtuves užsukęs vienas Vilniaus kolekcininkas taip susižavėjo dailininko tapybos darbu „Jaunos merginos portretas”, kad panoro jį įsigyti.

Istorinis Perkūno namas.
Istorinis Perkūno namas.

Mainais svečias pasiūlė ne tik piniginį atlygį, bet ir Rembrandt piešinių rinkinį. Meistriškai sukurti kūriniai V. Žukui paliko didelį įspūdį, tačiau nei jis, nei ankstesnis jų savininkas tuomet dar nesuvokė tikrosios aplanko vertės.

„Manau, kad suprasdamas aplanke esančių darbų reikšmę kolekcininkas tikrai nebūtų lengva ranka man jų atidavęs. Pasiteiravau jo, kaip šie kūriniai atsidūrė Lietuvoje. Pasirodo, kalti sovietų kariai. Besibaigiant Antrajam pasauliniam karui žymiojo Rembrandto  kūrinių aplankas buvo pagrobtas iš Berlyno karališkojo universiteto bibliotekos ir vežtas į Rusiją kaip karo trofėjus.

Rusijos jis nepasiekė – mainais už maistą ir degtinę bibliografinė retenybė iš ešelono buvo išmesta Lietuvoje. Pokario metais ji pateko į mano tapytą portretą pirkusio kolekcininko rankas”,  – taip šio albumo įsigijimą aiškina V. Žukas.

Aplankų Rembrandt  van Rijn. Piešiniai (Haga, 1903) iš viso buvo atspausdinta 150 vienetų, po 50 lakštų kiekviename. Visi aplankai yra numeruoti, o dabar Kaune eksponuojamas pažymėtas 7 numeriu. Jungtinėse Amerikos Valstijose saugomi dar šeši tokie Rembrandt piešinių aplankai: New Yorko Metropolitan ir Brooklyn muziejuose, Kolumbijos universitete, taip pat Harvard universitete Cambridge, Duke universitete Durham ir Iowa universiteto bibliotekoje.

Nepaisant šio tiražo, darbų vertė išlieka aukšta – tai tikra bibliografinė retenybė, atskleidžianti senąjį piešimo meną. Kiekvienas aplanko lakštas antspauduotas Berlin Königliche Universitats Bibliothek ženklu.

Perkūno name pristatomoje faksimilinių piešinių parodoje – 50 mėgstamų Rembrandt siužetų: biblinės scenos iš Senojo ir Naujojo Testamento (Judita  su  nukirsta Holoferno galva, Faraono duktė nendrėse suranda kūdikį Mozę, Kristus mazgoja Petrui kojas, prisikėlęs Kristus kaip sodininkas susitinka Magdalietę, Gerasis samarietis ir kiti). Taip pat čia yra keli puikūs olandiški peizažai, dailininko namų interjerai, moters aktas, kelios karių, moterų ir vyrų figūros, buitinės scenos su vaikais, elgetomis, keli variantai su prie kartuvių pririšta nelaimingąja, piešta iš natūros ir pan.

„Nors Rembrandtas daug dėmesio skyrė bibliniams siužetams ir šventųjų vaizdavimui, jo darbuose nėra jokio idealizavimo –  kūrinių veikėjai pavaizduoti žemiškai, natūraliai. Žvelgiant į jo laisvų potėpių kupinus kūrinius galima pagalvoti, kad tai – XX a. tapyba. Šis kūrėjas, be abejonės, pranoko savo laikmetį”, – aiškino kolekcininkas. 

Tokių aplankų iš viso buvo 150.
Tokių aplankų iš viso buvo 150.

Kai kuriais šio aplanko piešiniais Rembrandt pasinaudojo kurdamas dideles tapybos kompozicijas: Pamokslininko Cornelis Claesz portretą iš Berlyno muziejaus, Šv. Šeimą ir angelą iš Sankt Peterburgo Ermitažo, Piemenų pagarbinimą iš Miuncheno Pinakotekos.

Dar sovietmečiu, 1985 m. V. Žukas šiems Rembrandt piešiniams parašė biblinius bei kompozicinius komentarus. Kartu su įrėmintais lakštais ši piešinių analizė  eksponuojama  namo salėse, juos gali paskaityti kiekvienas parodos lankytojas.

„Neaišku, kiek šių aplankų iš viso yra išlikę. Dalis jų, be abejonės, yra sunykę. Kiti gali būti išsaugoti, tačiau nedokumentuoti. Galbūt koks nors meno mylėtojas nusipirko darbus antikvariate, tačiau jo atžaloms šis palikimas pasirodė nevertingas, todėl buvo išmestas ar sunaikintas. O kur dar visa griaunantys du pasauliniai karai Europoje…”, – svarstė apie šiuos piešinius jų savininkas. 

Įdomu ir tai, kad tapydamas šventuosius, Rembrandtas pasiremdavo kasdieniame gyvenime sutiktų žmonių atvaizdais. „Bankrutavęs, antrojoje gyvenimo pusėje, dailininkas išsikėlė į žydų kvartalą. Jo gyvenamoji aplinka buvo pilna biblinių veikėjų, tereikėjo išeiti į gatvę, pasikviesti jam patikusį žmogų ir jį nutapyti.

Berengiant šią parodą jėzuitai atnešė seną Rembrandt tapybos kūrinio reprodukciją, kurioje pavaizduotas šv. Paulius. Matyti, kad menininkas nutapė tikrą XVII a. Amsterdamo gyventoją, pritaikė jam šventojo atributus ir pavadino šv. Pauliumi”, – pasakojo interneto tinklalapiui  diena.lt V. Žukas apie šią unikalią parodą.

Žymiojo olandų kūrėjo piešinių paroda prieš kelerius metus buvo eksponuota Alantos dvare, kuriame veikia Vaidoto Žuko galerija, taip pat ir  Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje.

Kartu jis sakė, kad nereikėtų pamiršti ir istorinės tiesos. „Pasitarę su šeima tikriausiai surengsime parodą Berlyne – galbūt Lietuvos ambasadoje ar Karališkojo universiteto bibliotekoje, o paskui bandysime grąžinti aplanką teisėtiems šeimininkams. Norėtųsi šį perdavimą atlikti oficialiai, pakviesti prisijungti ir Užsienio reikalų, Kultūros ministerijas, tinkamai pranešti vokiečiams, kad yra įvykęs toks laimingai pasibaigęs precedentas. Manau, kad teisybė galiausiai nugalės ir šie eksponatai grįš į teisėtą vietą”, – sakė V. Žukas.

Garsiojo Rembrandt piešinius, kol jie dar Lietuvoje Perkūno name Kaune, galima pamatyti iki 2019  m.vasario 16 dienos.

Piešiniai.
Piešiniai.