CENTRAS - Kultūra - Rašinio konkurse Rokiškyje – pirmasis deimančiukas
Konkurso organizatoriai ir dalyviai: (iš k. Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondo valdytojas Leonardas Šablinskas, konkurso dalyvės Audronė Telšinskienė ir Gražina Pitrėnienė, mecenatė Jūratė Kazickaitė, konkurso laureatė Alina Valantinavičienė, konkurso organizatorė Vijolė Arbas, Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė, konkurso globėja Alicija Matiukienė.
Konkurso organizatoriai ir dalyviai: (iš k. Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondo valdytojas Leonardas Šablinskas, konkurso dalyvės Audronė Telšinskienė ir Gražina Pitrėnienė, mecenatė Jūratė Kazickaitė, konkurso laureatė Alina Valantinavičienė, konkurso organizatorė Vijolė Arbas, Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė, konkurso globėja Alicija Matiukienė. (V. Bičiūnaitės nuotraukos)

Rašinio konkurse Rokiškyje – pirmasis deimančiukas

Audronė V. Škiudaitė.

Iš k.: mecenatė Jūratė Kazickaitė, rašinio konkurso Rokiškyje nugalėtoja Alina Valantinavičienė ir konkurso organizatorė Vijolė Arbas.
Iš k.: mecenatė Jūratė Kazickaitė, rašinio konkurso Rokiškyje nugalėtoja Alina Valantinavičienė ir konkurso organizatorė Vijolė Arbas. (V. Bičiūnaitės nuotr.)

Lapkričio 3 d. Rokiškio krašto muziejaus menėje buvo paskelbtas rašinio konkurso nugalėtojas. Konkurso, skirto prisiminti dvi neišskiriamas drauges – rokiškėnes Ales, likimo nublokštas už Atlanto ir tapusias vienomis žymiausių moterų veikėjų JAV lietuvių bendruomenėje ir Lietuvoje – rašytoją Alę Rūtą – Eleną Viktoriją Nakaitę-Arbačiauskienę-Arbienę ir mecenatę, žymaus išeivijos verslininko Juozo Kazicko žmoną Aleksandrą Kalvėnaitę-Kazickienę, laureate tapo rokiškėnė, psichologė Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos” padalinyje Alina Valantinavičienė. Konkursą organizavo: Jūratė Kazickaitė-Altman (Kazickų šeimos fondo – KAZICKAS FAMILY FOUNDATION, Inc. – prezidentė ir dukra, kurios asmeninėmis lėšomis konkursas buvo finansuojamas) iš JAV ir Vijolė Arbas (vertėja ir Alės Rūtos dukra) iš Lietuvos, iš Kauno. Konkurso partneriai: Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka, Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondas. Informaciniai rėmėjai: Rokiškio rajono laikraštis „Gimtasis Rokiškis”, kultūros žurnalas „Prie Nemunėlio” ir išeivijos lietuvių laikraštis „Draugas”.

Konkurse dalyvavo šeši autoriai, visi buvo įdomūs, kaip ir dera garsių literatų kraštui, bet nepralenkiama buvo Alina Valantinavičienė, pelniusi 1 tūkst. eurų premiją (kurią ketina pataupyti savo pirmajai eilėraščių knygai). Savo esė Alės Rūtos kūrybos tema ji pavadino „Prisilietimai, susitikimai, pasikartojimai”. Kiti dalyviai: antrąją vietą užėmė Daiva Vilkickienė, bibliotekininkė, jos rašinys – „Vasara su Alės Rūtos kūryba: tiltas į tėvynę ir save”. Trečioji vieta skirta jauniausiam ir kandžiausiam konkurso dalyviui Deividui Valiūnui, gimusiam kartu su Nepriklausoma Lietuva ir dirbančiam kabelinėje televizijoje bei studijuojančiam informacines technologijas. Jo rašinys – „Alės Rūtos pėdomis”. Taip pat dalyvavo Audronė Telšinskienė, bibliotekininkė, atsiuntusi rašinį „Laiškas lietuje. Išgirsta ilgesio poezija Alės Rūtos kūryboje”; Gražina Pitrėnienė, buvusi kultūros darbuotoja, savo rašinį „Žalias rūtas pašlovinimas” parašiusi rokiškėnų tarme, ir Janina Navikaitė, buvusi bibliotekininkė, pateikusi rašinį „Laiškas Bronytei”. (Jaunimo premija nebuvo įteikta, nes nė vienas jaunuolis iki 18 m. rašinio neatsiuntė.) Konkursą vertino komisija: literatūros mokslininkė dr. Žydronė Kolevinskienė, vertėja Vijolė Arbas ir „Draugo” žurnalistė Audronė V. Škiudaitė.

Literatūros šventė tądien Rokiškyje buvo graži, dalyvavo abi Alių dukros – mecenatė J. Kazickaitė, kuri įteikė premiją, ir konkurso organizatorė V. Arbas, atplėšusi konkurso vokelius ir paskelbusi laimėtoją. Renginį vedė konkurso globėja – Juozo Keliuočio bibliotekos direktorė Alicija Matiukienė. Programą atliko Juodupės gimnazijos vokalinis ansamblis „Grave” (vadovė Aurelija Trasykė) ir Rokiškio mokyklos-darželio „Ąžuoliukas” vaikai, atlikę  meninę programą „Praeities paženklinti”. Programos vadovės – Aurelija Trasykė ir Rima Vanagienė. Konkurso intriga buvo didelė – iki paskutinės minutės nebuvo žinomas laimėtojas, todėl į vakarą susirinko nemažas būrys smalsių ir literatūrą mylinčių rokiškėnų.

Laureatė Alina

Į „Draugo” klausimus, kodėl rašote? kiek rašote? ką rašote? Alina Valantinavičienė atsakė: „Esu psichologė. Dirbu gimnazijoje su vyresniaisiais paaugliais, konsultuoju privačiai. Esu egzistencinės psichologijos šalininkė. Kartais vedu savęs pažinimo grupes, taikydama rašymo ir dailės terapiją, bei dirbu su gydančiais tekstais (biblioterapija). Būtent rašymo terapija yra mano profesijos sąlyčio taškas su rašymu. Paskyriau nemažai asmeninio laiko įvairiuose seminaruose, kol perpratau šį metodą. Žinoma, terapinis rašymas labai skiriasi nuo kūrybinio.

Meninėje programoje dalyvavo Rokiškio mokyklos-darželio „Ąžuoliukas” vaikai, atlikę meninę programą „Praeities paženklinti” (programos vadovės Aurelija Trasykė ir Rima Vanagienė).
Meninėje programoje dalyvavo Rokiškio mokyklos-darželio „Ąžuoliukas” vaikai, atlikę meninę programą „Praeities paženklinti” (programos vadovės Aurelija Trasykė ir Rima Vanagienė).

Kodėl rašau? Gaivinuosi viduje, gal… Rašydama būnu savimi. Rašau, nes man patinka pats rašymo procesas, ypač kaip atsiranda kokia metafora ar eilutė, kuri nežinia iš kur, bet ne iš tavo paties, kaip kūrėjo sumanymų. Patinka poezija. Gal todėl ir mano kūryba labiau siejama su eilėraščių rašymu. Na, o prozos bandymai menki, išskyrus, kad jau penketą metų rašau giminės ir įvairių patirčių istorijas.

Per savaitę parašau vieną eilėraštį. Labai retai – du. Taip pat retai pasitaiko tuščių periodų, kai nerašau nieko. Na, kokį mėnesį… Niekur nespausdinu savo kūrybos, nes ji nėra brandi ir verta dėmesio. (Po šios pergalės rašinio konkurse Alina tikriausiai labiau savimi patikės. Red.) Bet malonu, kad šiemet keletą eilėraščių išspausdino rajono kūrėjų almanachas „Vaivorykštė”, kuris išeina kas 10 metų. Svetainėje rašyk.lt yra dalis mano pastarųjų eilėraščių, slapyvardžiu Kriso Hare. Man labai artima šiuolaikinė, moderni poezija. Esmė – kūrinys turėtų būti gyvas, emociškai iškalbus, idėja aiški ir geriau, – patyriminė”.

Spėriai laureatę pristatė ir rajono laikraštis „Gimtasis Rokiškis”. Anot žurnalistės Vilmos Bičiūnaitės, Alinos bendradarbiai, pažįstami ir artimieji nenustebo išgirdę jos pavardę ir sakė: „Taip ir turėjo būti”. Pati autorė minėtame interviu apie savo konkursinį kūrinį sakė: „Aprašydama mūsų kartos patirtį po nepriklausomybės atkūrimo, ieškojau sąlyčio taškų su antros ir trečios bangos Lietuvos emigrantais. Alės Rūtos romanas „Kelias į kairę” (1964) aprašo lietuvių emigrantų šeimos gyvenimą ir vertybes prie greitkelio Čikaga-Niujorkas. Man buvo įdomu pasižiūrėti, kokie mes esame iš sovietinės sistemos atėję į laisvą Lietuvą ir kokias vertybes turėjo tie, kurie emigravo iš Lietuvos prieš pusę amžiaus. Esė yra nemažai pasakojama apie tai, kaip sovietų okupacija paveikė mano kartos žmonių sąmonę, kodėl mums sunkiai sekasi gavus laisvės dovaną. Žvilgsnį kreipiau į žmogaus vidų ir patirtų traumų reikšmę žmogaus sąmonei. Stengiausi atsakyti į svarbų klausimą: kodėl žmogui taip baisu pasižiūrėti į save patį. Kūrinėlis nėra linksmas. Stengiausi, kad jis būtų kuo gyvesnis ir įdomesnis, negailėjau pavyzdžių iš mūsų kartos patirties”.

O taip rašinį įvertino komisija: „Pavyzdinis esė – variacijos Alės Rūtos tema. Intelektualumas, sugebėjimas subtiliai panaudoti Alės Rūtos metaforas, žaisminga kalba, pasakojimo skaidrumas, asociatyvinis mąstymas. Autorė įdomi ir kaip poetė, – žodžiu – rašytoja ne Rokiškio – Lietuvos masto: „Aš esu emigrantė… emigravusi į kitą politinę sistemą”. Dešimt iš dešimties. Šiais laikais, kai nebeliko publicistikos, tai tikras šedevras. Alės Rūtos gyvenimas ir kūryba šiame rašinyje permąstoma šių dienų emigracijos kontekste, taip reflektuojant gyvenimo svetur patirtį, suaktualinant ir rašinio autorės susitikimą su Ale Rūta XXI amžiuje. Šis tekstas labiausiai atitinka esė žanro reikalavimus”.

Alina – šeimos žmogus, bet kartais bando pabėgti nuo kasdienybės ir užsidaro rašyti, kaip darydavo ir rašytoja Alė Rūta. Ji mėgsta skaityti Alfonsą Nyką-Niliūną, Vytautą Bložę, Marcelijų Martinaitį, Onę Baliukonę. Pastaroji, sako, jai daranti nemenkos įtakos. Pati yra knygos žmogus, tokius augina ir savo vaikus. Minėtame interviu ji sakė: „Didesnė ar mažesnė namų biblioteka svarbi ir net būtina, jeigu turite vaikų. Net nustembu, kad vyresnėliai, svečiuodamiesi namuose, niekada nepamiršta pasirausti knygų spintoje ir išsirinkti ką nors sau. Todėl pirkdama knygas (tą darau po kiekvieno atlyginimo) žinau, kad pinigus investuoju prasmingai. Kitas svarbus dalykas – bendravimas su vaikais tampa visai kitoks. Sakyčiau, džiugesnis ir įvairesnis, nes turime bendrystę per literatūrą. Jei namuose tik kelios knygiūkštės interjerui papuošti, mes negalime net panorėti, kad vaikas skaitys”.

Literatūros konkursas tęsis

Konkurso tikslai – ugdyti literatūrinius gebėjimus, populiarinti esė žanrą ir įprasminti, gaivinti Alės Rūtos kūrybinį palikimą – yra įvykdyti. Kaip teigia konkurso vertinimo komisijos pirmininkė dr. Žydronė Kolevinskienė: „Pateiktieji tekstai atspindi vienokį ar kitokį kuriančiojo, rašančiojo požiūrį į Alės Rūtos kūrybą, gyvenimą, pasitraukimą iš Lietuvos, to meto ir šių dienų emigraciją, taip sujungiant, „sukabinant”. Rašiniai įvairūs, tačiau pasirinktos originalios prieigos prie Alės Rūtos kūrybos ir Rokiškio kraštui svarbaus konkurso. Galima pasidžiaugti autorių skirtingumu ir originalumu, kūrybiškumu. Parašyti gerą esė išties nėra lengva. Manome, kad pradžia puiki, kad autoriams pavyko”.

Rastas ir deimančiukas (anot šio krašto šviesuolio Vaižganto). Literatūros šventės metu buvo paskelbta, kad deimančiukų paieška vyks ir toliau – kitų metų rašinio konkurso Rokiškyje tema – „Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-čiui. Mano miestelis (kaimas, apylinkė…)”.

Juodupės gimnazijos vokalinis ansamblis „Grave” (vad. Aurelija Trasykė).
Juodupės gimnazijos vokalinis ansamblis „Grave” (vad. Aurelija Trasykė).