CENTRAS - Istorija - Šimtas vienuoliktieji – nauja pradžia? Palydėjus senuosius, pasitinkant naujuosius…
LR užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus apsilankymas redakcijoje gegužės 3 dieną.

Šimtas vienuoliktieji – nauja pradžia? Palydėjus senuosius, pasitinkant naujuosius…

Ramunė Lapas.

Jubiliejiniai (šiemet atšventėme 110 metų!) 2019-ieji „Draugui” buvo dosnūs įdomių temų, neeilinių pašnekovų, institucijų dėmesio, garbingų svečių. Iš visų turiningų metų norėčiau išskirti kelis įvykius. Pirmasis – tai LR užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus apsilankymas redakcijoje gegužės 3 dieną, kai jis įteikė „Draugo” leidėjų tarybos nariui, laikraščio istorinių archyvų suskaitmeninimo projekto įgyvendintojui dr. Jonui Daugirdui aukščiausią LR Užsienio reikalų ministerijos (URM) apdovanojimą – garbės ženklą „Lietuvos diplomatijos žvaigždė”. Ministrą lydėjo patarėja Rasa Jakilaitienė, buvęs LR generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas, dabar vadovaujantis LR URM Užsienio lietuvių departamentui, bei dabartinis konsulato vadovas Mantvydas Bekešius, taip pat redakcijoje lankėsi į partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo Lemonte atidarymą atvykusios partizano duktė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir anūkė Inga Jancevičienė. Redakcijai buvo įteikta URM dovana, svečių apsilankymą filmavo, darbuotojus kalbino ir tiesiogiai į Lietuvą reportažus siuntė LRT žurnalistai Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius. Buvo daug jaudulio ir pakilaus šurmulio!

Paskutiniai patikrinimai prieš išsiunčiant „Draugą” į spaustuvę.

Rugsėjo 10 dieną redakcija sulaukė kito garbių svečių „desanto” – mus aplankė LR kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, jo patarėja Gabija Čepulionytė, LR kultūros atašė JAV Gražina Michnevičiūtė ir poetas Tomas Venclova, lydimas generalinio konsulo M. Bekešiaus. Ministras, sveikindamas „Draugą” 110-ųjų  metinių proga, įteikė medalį – „Atkurtai Lietuvai 100” ir padėką – „už svarų indėlį puoselėjant lietuvybę”.

Na, o tarp šių vizitų, liepos 12 dieną, šventėme tikrąjį „Draugo” gimtadienį. Surengėme „atvirų durų dieną”, pasikvietėme svečių – tądien redakciją galėjo aplankyti visi, kas tik norėjo. Svečiai gavo progą apžiūrėti specialiai Gimtadieniui paruoštą istorinę „Draugo” parodėlę, pamatyti senų filmuotų kadrų apie laikraščio leidybą, netgi paliesti kai kuriuos buvusių redaktorių asmeninius daiktus ar paskaityti jų laiškų. Ši parodėlė tapo nuolatine mūsų interjero dalimi, tad kviečiame apsilankyti! Žinoma, ragavome skanaus šventinio torto ir bendravome, bendravome. Buvo nepaprastai smagu sulaukti tokio gražaus būrio laikraščio bičiulių!

Na, o pasibaigė metai išties skambiu akordu – „Globalios Lietuvos apdovanojimais (GLA), kurių įteikimas vyko prieš pat Naujuosius metus, gruodžio 27-ąją, LR Prezidentūroje. Ceremoniją iš Kolonų salės tiesiogiai transliavo LRT TV (renginį vedė režisierė Giedrė Žickytė ir rašytojas Aidas Puklevičius). Priimti šio apdovanojimo „Draugui” atvykome keturiese: kultūros priedo redaktorė rašytoja Renata Šerelytė, buvusi „Draugo” redaktorė Dalia Cidzikaitė, korespondentas, žurnalistas Vitalius Zaikauskas ir aš. Užsienio reikalų ministerijos teikimu „Draugui” suteiktas 2019 metų „Globalios Lietuvos” apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus”, pažymint, kad „laikraščio veikla apima jau daugiau nei amžių trunkantį laikotarpį, per kurį ne tik nušviečiamas užsienyje gyvenančių lietuvių gyvenimas, atspindima mūsų diasporos istorija”, bet ir – „’Draugas’ ypatingas tuo, kad visą gyvavimo laikotarpį buvo atvira ir pozityvi lietuvių intelektualų susitelkimo ir kūrybinių bei patriotinių idėjų sklaidos erdvė, suteikusi galingus sparnus ne vienam pasmingam darbui”. GLA globėjas – LR prezidentas Gitanas Nausėda – renginyje dalyvavo kartu su žmona Diana. Buvo labai malonu atsidurti viename būryje kartu su talentingomis menininkėmis, pasišventusiais visuomenininkais ir kitų sričių lyderiais. Suvokiant, žinoma, kad tai, ką mes darome šiandien, yra tik mažytė ledkalnio viršūnė – visas milžiniškas ledkalnis – ilgi dešimtmečiai daugybės žmonių darbo – yra po vandeniu.

Skaitome „Draugą” redakcijoje.

Praėjusiais metais taip pat džiaugiamės mūsų savanorių pagalba. Dvi Astos, Asta Šidlauskas ir Asta Kazlauskienė, entuziastingai apsiėmė tvarkyti renginių kalendorių, kuriuo gali naudotis visos išeivijos organizacijos ir visi, sekantys lietuviškąjį gyvenimą Amerikoje. Kita savanorių grupė, suburta Vidos Sakevičiūtės, kantriai rūšiavo ir surašinėjo „Draugo” knygyno turtus, kurie bus skaitmeninami ir, tikimės, jau šiais metais jais galės naudotis viso pasaulio „knygų rijikai”. Redakcijos dėkingumas šioms moterims begalinis.

Su kokiomis mintimis ir viltimis pasitinkame Naujuosius? Neslėpsiu – malonu buvo, kai po iškilmių Prezidentūroje priėję „Draugo” atstovų pasveikinti žmonės pasakojo apie savo ryšius su laikraščiu ir leidinio svarbą jų gyvenime. Buvo ir tokių, daugiausia jaunimo, kurie apie „Draugą” išgirdo pirmą kartą ir juo susidomėjo. Puiku – galbūt įsigysime naujų skaitytojų ir bendraminčių. Natūralu, kad jauni žmonės, gyvenantys Lietuvoje, Vokietijoje ar D. Britanijoje, apie „Draugą” iki šiol nieko nežinojo. Tačiau apmaudu, kad laikraščio iki šiol „neatranda” JAV įsikūrę lietuvaičiai.

LRytas.lt televizijos paklausta, ką mums reiškia šis apdovanojimas, aš pagalvojau (ir atsakiau), kad svarbiausias dalykas yra paskleista žinia apie seną, bet gyvybingą lietuvišką laikraštį. Tikiuosi, kad per Lietuvą ši žinia ateis ir į Ameriką. Pastebėjome, jog naujoji išeivių karta labiau yra prisirišusi prie Lietuvos (ir – ne paslaptis – Rusijos) žiniasklaidos, žymiai mažiau domisi šalies, kurioje rado prieglobstį ir lietuvių diasporos joje gyvenimu. O juk tai yra būtina! Mes neatsiradome čia tuščioje vietoje – iki mūsų buvo kiti, palikę ryškius lietuvybės pėdsakus. Lietuviško laikraščio vaidmuo ypač svarbus auklėjant jaunąją kartą. Ir ne tik dėl lietuvių kalbos, bet ir dėl jame nagrinėjamų temų. Esu įsitikinusi, kad „Draugas”, popierinis ar internetinis, turėtų būti kiekvieno JAV lituanistinės mokyklėlės mokytojo namuose, kiekvieno mokinio šeimoje. Kad šiame krašte šaknis leidžiantys lietuviai žinotų, kas buvo sukurta ir nuveikta iki jų, susipažintų su diasporos istorija. Kad išgirstų apie vienas kito pasiekimus. Kad lietuviškų organizacijų lyderiai susipažintų su praeitimi ir vertybėmis tų struktūrų, kurioms vadovauti jiems patikėta. Tuomet neišgirsime absurdiškų teiginių – „’Draugas’ nėra Bendruomenė” ar klausimų – „Bradūnas? O kas tas Bradūnas?…”

Naujaisiais metais mes laukiame naujų skaitytojų – daug, visur! Laukiame rėmėjų, galinčių investuoti į mūsų projektus (idėjų netrūksta!). Laukiame naujų savanorių, nes darbų niekada nemažėja, o mūsų žmogiškieji ištekliai labai riboti. Savo ruožtu pasižadame ir toliau dirbti visuomenės labui, negailėdami nei laiko, nei jėgų. Ir – tikime – pasiseks.

Rugsėjo 10 dieną redakcijoje su LR kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku, poetu Tomu Venclova ir generaliniu konsulu M. Bekešiu.