„Senovinė ugnies naktis – šimtmečio laužai”.
„Senovinė ugnies naktis – šimtmečio laužai”.

Šimtmečio laužas liepsnojo ir prie vandenyno

Virginija Petrauskienė.

Šventės „Senovinė ugnies naktis – šimtmečio laužai” ugnys savaitgalį, rugpjūčio 25 dieną nušvito ne tik Baltijos jūros paplūdimiuose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Simbolinis Baltijos šalių laužas suliepsnojo ir Amerikoje – Ramiojo vandenyno pakrantėje, San Francisco esančiame Ocean Beach. Čia gyvenantys lietuviai, latviai ir estai – iš viso 87 žmonės – prie draugystės laužo susirinko kartu paminėti Baltijos jūros valstybių bendrą istoriją, o taip pat ir jų valstybingumo šimtmetį, taip pat ir šias tris tautas nuo amžių vienijančios Baltijos jūros reikšmę.

Sunki misija – susirasti laužavietę

Ramiojo vandenyno pakrantėje Ocean Beach paplūdymyje prie laužo susirinkę lietuviai, latviai ir estai uždegė laužą ir taip prisijungė prie Baltijos šalių renginio „Senovinė ugnies naktis – šimtmečio laužai”.
Ramiojo vandenyno pakrantėje Ocean Beach paplūdymyje prie laužo susirinkę lietuviai, latviai ir estai uždegė laužą ir taip prisijungė prie Baltijos šalių renginio „Senovinė ugnies naktis – šimtmečio laužai”. (Una Veilande nuotr.)

Susirinkusieji šventė smagiai, o kartu ir pakiliai, skambėjo dainos. Lietuviai neprilaikydami balsų traukė Vytauto Kernagio dainą „Mūsų dienos kaip šventė” – visų nuotaika buvo puiki.

Tiesa, prieš prasidedant renginiui, organizatoriams teko nemažai pasistengti, kad susirinkusieji gautų vietą prie vienos iš paplūdimyje esančių laužaviečių. Kadangi oras tą vakarą buvo žvarbus, nemažai amerikiečių norėjo pavakaroti prie laužų vandenyno pakrantėje. O Californijoje yra griežta tvarka: negali kurti ugnies kur panorėjęs. Yra tam numatytos vietos, ten įrengtos saugios laužavietės. Tokia tvarka visiems savaime suprantama ir priimtina, nes kasmet šioje valstijoje kylantys gaisrai sunaikina milžiniškas miškų teritorijas, nuodėguliais paverčia kelyje pasitaikiusius žmonių namus.

„Paplūdimyje užsiėmėme vieną laužavietę ir ją saugojome nuo popietės 3 valandos, nors pats renginys buvo numatytas tik vakare, jau temstant, – prisiminė Birutė Gedrimaitė, SF Lithuanian-American Comunity sekretorė, viena iš renginio organizatorių.

Lietuviai, latviai ir estai mėgsta kartu švęsti

Ji pasakojo, kad San Francisce jau daugelį metų gyvuoja stipri ir draugiška lietuvių, latvių ir estų bendruomenė.

„Kasmet kartu organizuojame bent jau du gausiai vietinių gyventojų, kilusių iš Baltijos šalių, renginius: Baltijos pikniką (Baltic Picnic) ir  Kalėdinę mugę (Christmas Fair).

Vieno iš susitikimų metu apie valstybėse prie Baltijos jūros gyvą tradiciją – simbolinių vienybės ir draugystės laužų deginimą – užsiminė mūsų kolegė Una Veilande iš Latvijos bendruomenės (Northern California Latvian Association). Šis pasiūlymas buvo džiaugsmingai sutiktas ir kitų narių iš Lietuvos (SF Lithuanian – American Community) ir Estijos bendruomenės (Eesti By The Bay). Estijos bendruomenės prezidentė Mai – Liis Bartling ir rezervavo Ocean Beach paplūdimio vietą, kurioje būtų leista deginti laužus”, – pasakojo B. Gedrimaitė.

Lietuvių Bendruomenės atstovai  – Jolanta Norbutaitė – grafikos dizainerė, nieko nelaukusi, sukūrė renginio skelbimą, o Jess Turnbull ir pati Birutė pasirūpino, kad renginys taptų realybe – pradėjo ne tik planuoti, bet dirbo konkrečius darbus bei platino žinią apie būsimą susibūrimą.

„Senovinė ugnies naktis” iniciatyva gimė 1992 m. Suomijoje, kuomet šalis šventė nepriklausomybės 75-metį. Iniciatyvos idėja kilo prisimenant istorijos metraščiuose aprašytą unikalią Baltijos jūros pakrantės apsaugos ir perspėjimo nuo pavojaus laužų sistemą, kuri mena vikingų laikus. Istoriniai šaltiniai liudija, kad kiekviena pajūrio bendruomenė turėjo įsipareigoti prisidėti prie apsaugos sistemos ir prireikus uždegti perspėjimo laužus, įspėti kaimynus apie gresiantį pavojų. Už susitarimo nesilaikymą buvo galima sulaukti griežtų bausmių. Per daugelį metų „Senovinė ugnies naktis“ šventė tapo tradicija ir buvo pradėta švęsti daugelyje Baltijos jūros pakrantės šalių – prie projekto prisijungė Estija, Latvija, Švedija, Lenkija. Simboliniai laužai uždegami net ir tose šalyse, kurios neturi Baltijos jūros pakrantės. Šventės metu vyksta įvairūs kultūriniai renginiai – vyksta poezijos, folkloro, tradicinių šokių vakarai, kuriuose aktyviai dalyvauja vietos bendruomenės ir svečiai.