Šokančios, šviečiančios, kalbančios ir dainuojančios raidės

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė.

Dešimtoji tarptautinė tipografikos bienalė „Keliaujančios raidės”. Jos dalyviai – Kinijos, Mongolijos, Prancūzijos, Suomijos, Nyderlandų ir Lietuvos dailininkai bei dizaineriai. Šiemet jie gvildeno rašto fenomenalumo paslaptis šiuolaikiškomis priemonėmis pagal ciklinių civilizacijų teoriją. Civilizacijos suklesti ir žlunga, tačiau žmonija išmoko perskaityti net prieš tūkstančius metų parašytus tekstus, pvz., Kinijos Orakulo kaulus, datuojamus 1200 m. pr. Kr. Gal todėl ir pasirinkta uro­boro (gyvatės, kandančios sau į uodegą) koncepcija.

Esa Ojala: „Kodėl mano gyvatė tokia spalvinga ir šilta? Aš norėjau būti išorine šildymo lempa ir dėl to, mano sumanymu, senovinis simbolis yra interpretuotas taip spalvingai ir sveikai, Šiuo metu pasaulis yra kupinas melo ir blogio, bet mano uroboras vis dar pasirengęs tikėti geresne ateitimi!”

Jaana Parkkila pristatokūrinį iš odos: Įsivaizduok – dabar! Įsivaizduok – dangus! Įsivaizduok – oras! Įsivaizduok – klimatas! Įsivaizduok – ateitis! Įsivaizduok – gamta! Įsivaizduok – saulė! Įsivaizduok – sniegas! Įsivaizduok – dabar! Įsivaizduok – jokio alkio! Įsivaizduok – jokios neapykantos! Įsivaizduok – jokio karo! Įsivaizduok – ramybė! Įsivaizduok – DABAR!

Elena Ganda Bogdanienė ir Jolanta Vazalinskienė video technika demonstruoja Dantiraštį – Samsara ženklus.

Sanskrito kalba Samsara reiškia nuolatinį pasaulio kismą, mirties ir atgimimo cikliškumą. Autorės apmąsto žmogaus buvimo belaikėje erdvėje, transmigracijos, begalybės, nežinomybės, išlikimo, vilties klausimus. Atmosferos pokyčiai diktuoja naujas būties ir buities formas. Kuo tampa žmogus, spręsdamas visatos mįsles, tačiau pats išlikdamas didžiausia mįsle?

Autorių ir jų darbų – per tris antrojo aukšto Titaniko ekspozicijų sales. Viename ekrane matome mezgančius vienas šalia kito pirmykštį žmogų ir robotą. Pasak parodos kuratorės Aušros Lisauskienės, raidės, raštas, tipografika  amžiams bėgant patyrė daugybę transformacijų, bet niekada nepakeitė savo funkcijos, visada buvo ir yra universalūs informacijos nešėjai. Be rašto nei istorija, nei civilizacija nebūtų įmanomos tokia forma, kokią mes žinome.