Parodos egzemplioriai. (A. Vaškevičiaus nuotr.)

Švietimo muziejuje – paroda, skirta dailininko Adomo Varno 140-mečiui

Algis Vaškevičius.

Gegužės viduryje Kaune esančiame Lietuvos švietimo istorijos muziejuje atidaryta paroda „Ponas Varnas nupiešė paveikslą”, skirta šio garsaus lietuvių dailininko, fotografo, pedagogo 140-osioms gimimo metinėms. Šiemet liepą taip pat sukaks 40 metų, kai ilgaamžis menininkas mirė Čikagoje.

Naujosios parodos rengėjai teigia, kad savo prigimtimi ir pozityviomis būdo savybėmis A. Varnas (1879–1979) buvo unikali XX a. menininkų kartos asmenybė. Šiandien mes Adomą Varną matome ne tik kaip kūrėją ar įvairiapusišką visuomenininką, bet taip pat kaip pedagogą – jaunųjų menininkų mokytoją ir jaunosios kartos ugdytoją, nenuilstantį sutuoktinės Marijos Kuraitytės-Varnienės (1886–1982) pagalbininką įtvirtinant ir puoselėjant M. Montessori metodo mokymą Lietuvoje, o po Antrojo pasaulinio karo – emigracijoje Vokietijoje ir Amerikoje.

Naujojoje parodoje pristatomos visos A. Varno įvairiapusiškumą atspindinčios veiklos – menininkas dirbo tapybos, grafikos, scenografijos, leidybos srityse, fotografavo ir dokumentavo Lietuvos kryžius, koplytėles bei retesnius architektūrinius paminklus, dirbo pedagoginį darbą, rašė dailės klausimais, aktyviai dalyvavo kuriant įvairias lietuvių menininkų organizacijas. Atidarant parodą, vyko edukacinis užsiėmimas, kuriame lankytojai buvo pakviesti išbandyti M. ir A. Varnų naudotas mokymo priemones.

Parodos plakatas.

Joniškyje gimęs A.Varnas mokėsi pradžios mokykloje, vėliau – Mintaujos gimnazijoje, 1897–1900 m. – Kauno kunigų seminarijoje. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje jis aktyviai reiškėsi lietuvių tautinio atgimimo sąjūdyje, teatrinėje veikloje, kurio centras buvo įsikūręs Medvilionių dvare.

1900-aisiais A. Varnas išvyko į Sankt Peterburgą, kur studijavo dailę Imperatoriškojoje dailės mokykloje ir Štiglico centrinėje taikomosios dailės mokykloje. Nuo 1903 m. mokėsi Krokuvoje, 1905–1907 m. studijavo Šveicarijoje, Ženevos dailės akademijoje. Baigęs studijas 1908 m. išvyko į Siciliją, tapė kalnų peizažus, o po metų sugrįžo į Lietuvą. Po to dar kelis kartus jis buvo išvykęs į užsienį ir vėl grįždavo į Lietuvą.

1919 m. dailininkas grįžo į Vilnių, dėstė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje 1919 m. įsikūrė Kaune, kur 1920 m. su kitais menininkais įkūrė Lietuvių meno kūrėjų draugiją. 1920–1922 m. buvo ios draugijos pirmininkas, 1923–1939 m. dėstė Kauno meno mokykloje, o 1941 m. persikėlė į Vilnių ir dėstė dailę Valstybiniame dailės institute.

1944 m. dailininkas pasitraukė į Vokietiją, o 1949-aisiais persikėlė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas. Jis buvo lietuvių dailininkų sąjungos garbės pirmininkas, Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos garbės narys, JAV LB  kultūros tarybos garbės pirmininkas, Amerikos lietuvių filatelistų draugijos garbės narys, taip pat vienas iš Čikagos Čiurlionio galerijos steigėjų.

Skaičiuojama, kad per šimtmetį užtrukusį savo gyvenimą A.Varnas sukūrė apie 1 280 aliejinės tapybos darbų, iš jų 170 portretų, 1 090 peizažų, apie 470 grafikos darbų. Jis kūrė dekoracijas Miko Petrausko operai „Birutė”, dalyvavo kortų konkurse (laimėjo I premiją), sukūrė pašto ženklų, litų banknotų projektų.

M. Varnienės kolekcija jau anksčiau pateko į šį muziejų.

Pasak parodos rengėjos, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių saugotojos Vilmos Valiukonienės, dailininko gyvenimas ištyrinėtas, aprašytas ne vienam straipsnyje ir išsamiai suguldytas Zitos Žemaitytės monografijoje „Adomas Varnas. Gyvenimas ir kūryba” (1998), tačiau dar yra mažiau tyrinėtų jo gyvenimo akcentų, kaip, pavyzdžiui, pedagoginė veikla.

„Šiandien vis dar daugeliui yra ‘atradimas’ tai, kad Adomas Varnas kartu su sutuoktine M. Varniene (1886 –1982) ir jų pagalbininke, bendražyge Domicele Petrutyte (1913–2010) buvo vienas iš M. Montesori metodo šalininkų, gynėjų, įtvirtintojų, iš dalies tobulintojų, kad Varnas buvo pasišventęs mažųjų vaikelių ugdymui iki pat savo gyvenimo pabaigos”, – teigia V. Valiukonienė.

A. Varnas susituokė su M. Kuraityte-Varniene 1919 m. Vilniuje. Kaip teigia parodos rengėja, su M. Varniene buvo pažymėta nauja A. Varno pedagogi­nio kelio, švietėjiško gyvenimo kryptis. M. Montesori skelbiamas mokymas tapo A. ir M. Var­nų toles­niu bendro gyvenimo kelrodžiu, siekiniu gyvenimą pašvęsti Vaikui. Prie Varnų prisijungus D. Pet­rutytei, Lietuvoje buvo sukurtas novatoriškas vaikų dvasinio, socialinio, psichinio ir fizinio ugdymo pasaulis. 1934 m., M. Montesori idėjų šalinin­kai: Vincenta Matulaitytė-Lozoraitienė, Stasys Šalkauskis, Marija ir Adomas Varnai įsteigė Lietuvos Montesori draugiją. 1930 m. Romoje ir 1934 m. Nicoje baigusi M. Montesori kursus, M. Varnienė įgijo teisę atstovau­ti  Montesori mokymui Lietuvoje.

Šventinė vakaronė „Vaikų židinėlyje” Čikagoje (centre – A. Varnas).

Čia M. Varnienė ėmė skaityti paskaitas motinoms apie montesorinės draugijos vedamus darželius, vaiko laisvę, drausmę, bausmes, jo asmenybės gerbimą, vedė ikimokyklinio ugdymo kursus darželių auklėtojoms, vienuolėms. M. Varnienės vedami praktiniai užsiėmimai vyko Varnų įkurtuose „Vaikų nameliuose” Kaune, Žaliakalnyje. Tai buvo išskirtinė Lietuvoje, laimingų vaikų pasaulio sala. Varno sukurti ir pagaminti baldeliai, darbo įrankiai mažiesiems, specialios loginio mąstymo, erdvinio pasaulio suvokimo, įvairiausios meninio ir kūrybinio lavinimo priemonės, leido atsiskleisti neapsakomai turtingam mažųjų dvasiniam pasauliui.

Dailininkas kasdieninę veiklą „Vaikų nameliuose” dažnai įamžindavo fotografijose, kurias dabar galima išvysti naujojoje parodoje. Ši veikla buvo tęsiama ir emigracijoje, JAV, kur taip pat buvo įkurtas „Vaikų židinėlis” – jų nuotraukų taip pat galima rasti parodoje „Ponas Varnas nupiešė paveikslą”. 

„Marijos Montesori nešama žinia apie ateities vaiką, glaudi asmeninė draugystė ir profesinis bendradarbiavimas su pačia M. Montesori, jos sūnumi Mario, Varnams ir D. Petrutytei buvo jų gyvenimo pamatas. Kaip yra pasakęs M. Montesori sūnus Mario, tai – „trys gyvenimai, gyvenantys M. Montesori tikėjimo šviesoje”, – teigia V.Valiukonienė.

Pasak jos, Marijos ir Adomo Varnų brandus požiūrį į lietuvybę, jų taurus įsipareigojimas puoselėti tautos istoriją, papročius, tikslas perduoti šias vertybes montesoriškai ugdomai jaunajai kartai išryškėja vaikų rašinėliuose, palinkėjimuose, laiškuose, o piešiniai liudija neapsakomai jaukų ir šiltą mokytojų ir mokinių bendravimą, stiprų abipusį ryšį.

M. Varnienės kolekcijos fragmentas.

Į Lietuvos istoriją A.Varnas įėjo ir kaip pašto ženklų, taip pat popierinių litų ir centų kūrėjas. 1922 metais dailininko sukurtuose 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų ir 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100 litų banknotų projektuose atsispindi lietuvių liaudies meno motyvai, kunigaikščių Gedimino ir Vytauto atvaizdai ir kita tautinė simbolika.

Atsidūrę JAV, Varnai 1958 m. įsteigė Amerikos lietuvių Montesori draugiją, o 1959 m. Marijos ir Adomo Varnų namuose Čikagoje įkūrė mokyklėlę „Vaikų židinėlis”. Varnų salonas buvo vaikų mokymosi ir žaidimų aikštelė. Varnas dažnai iš savo studijos antrajame aukšte nusileisdavo pasidomėti vaikų piešiniais, nufotografuoti veiklą, sudalyvauti ugdymo procese ar pasikalbėti su tėvais apie vaikų auklėjimą. Amerikoje Varnai atnaujino bendradarbiavimą su Marijos Montesori sūnumi Mario.

Emigracijoje Varnas nupiešė ir nutapė nemažai peizažų, miestų vaizdų ir portretų. Čikagoje dailininkas sukūrė, tarp daugelio kitų kompozicijų istorinę kompoziciją „Mindaugo vainikavimas” (1951–1955). Paskutiniuoju jo darbu laikomas „XX amžiaus maras” (1971). Varnas aktyviai dalyvavo Lietuvių Bendruomenės veikloje, nuolat rengė parodas. Jis mirė eidamas 101-uosius metus, palaidotas Čikagoje, Lietuvių tautinėse kapinėse.

Marijos Varnienės valia XX a. pabaigoje M.Montesori vaikų ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo priemonių palikimas iš JAV buvo sugrąžintas į Lietuvą. Dalis A. Varno piešinių, vaikų piešinių ir rašinių, fotografijų, Marijos ir Adomo Varnų, D. Petrutytės sukurtų montesorinių mokymo priemonių buvo patikėta saugoti Lietuvos švietimo istorijos muziejui ir juos čia galima pamatyti nuolatinėje ekspozicijoje. Kita dalis yra rodoma naujojoje parodoje „Ponas Varnas nupiešė paveikslą”.

Parodą Lietuvos švietimo istorijos muziejus parengė kartu su partneriais: Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi, Vytauto Didžiojo karo muziejumi, Žemaičių vyskupystės muziejumi, Lietuvos Banko Pinigų muziejumi, Kauno viešosios bibliotekos Kaunistikos skaitykla.

Parodos rėmėjai: Lietuvių Fondas, UAB Cianus.

Parodoje – įvairiapusė A. Varno veikla.