Dizainerės pasaulis – visų vaivorykštės spalvų!
Dizainerės pasaulis – visų vaivorykštės spalvų! (Asmeninio albumo nuotr.)

Teatro kostiumų pasaulis per spalvotus Mildos Bublys akinius

Loreta Steffens.

Portretas – su žiburėliu akyje.
Portretas – su žiburėliu akyje.

Mūsų tautietė Milda Bublys jau daugiau kaip 16 m. sukasi madų industrijoje, kurdama kostiumus kinui, teatrui, televizijai ir miuziklams. Dizainerė savo jėgas išbandė dirbdama Alexander McQueen mados namuose, kurdama „Target” prekybos centrams ir populiariausiai šokėjų aprangos firmai „Capezzio”. Menininkė taip pat dirbo dėstytoja tokiose garsiose drabužių dizaino mokyklose kaip New Yorko Fashion Institute of Technolgy, Lawrence Technological University ir Miami Dade College. M. Bublys netelpa į jokius tradicinius rėmus ir yra vienas tų žmonių, kurie net nesistengdami prie savęs traukia minias gerbėjų. Moteris save vadina dizainere, menininke, mokytoja ir kolekcininke, tačiau ir tai neaprėpia visų šią dizainerę supančių vaivorykštės spalvų. Mildos juokas, aistra gyvenimui ir kūrybai, meilė artimiesiems ir ją supančiai aplinkai užkrečia nuoširdumu ir šiluma.   

„Draugas” ir visa JAV lietuvių bendruomenė yra ypač artimi Mildai Bublys, bet apie tai mūsų laikraščiui skirtame specialiame interviu.

Miela Milda, apie Jus išgirdau iš „Draugo” kolegos Romualdo Kriaučiūno, kuris artimai bendravo su Jūsų mamyte. Ar galite daugiau papasakoti apie save, kas lietuvaitę vardu Milda atvedė į saulėtąją Californiją?

Esu gimusi ir užaugusi Detroito priemiestyje. Lietuvių kalba ir kultūra mane lydėjo visą gyvenimą – mano tėveliams (a. a. Birutė Bublienė ir archi­tektas Algimantas Bublys – Red.) buvo labai svarbu išlaikyti ir perduoti lietuvišką identitetą ir niekada nepamiršti, iš kur mes atėję. Mes su sesute Lina nuo mažų dienų mokėmės lietuvių kalbos. Kai buvau jaunesnė, pritaikyti lietuvišką pasaulį prie amerikietiškos pasaulėžiūros buvo gana painu. Bet suaugusi supratau, kad lietuviškumas man, kaip menininkei, suteikia unikalumo ir padeda formuoti tai, kas aš esu šiandien. Manau, kad lietuviškos tautosakos pėdsakai pasiliko manyje iki šios dienos – aš semiuosi įkvėpimo iš pasakų, įvairių fantastiškų istorijų bei paslaptingų padavimų.

Taip mados pasauliui prisistato lietuvaitė dizainerė.
Taip mados pasauliui prisistato lietuvaitė dizainerė.

Palinkimą į dizainą, meną, pagarbą gamtai ir estetikai paveldėjau iš tėvelio, kuris buvo architektas. Kai buvau maža, įvyko toks juokingas atsitikimas: vieną kartą mokykloje gavau užduotį aprašyti, kaip aš gyvenu. Aš ir išdėsčiau, kad gyvenu pilkame name su pilkomis sienomis, pilkais baldais ir pilka aplinka. Tėvelis ilgai juokėsi, nes tai buvo gana tikslus mūsų namų aprašymas! Iki šios dienos aš esu įsitikinusi, kad mano tėvelio mėgstamų spalvų paletė paskatino mane gyventi ryškiai ir atvedė prie tokio gyvenimo, kurį pasirinkau ir gyvenu. Laikui bėgant supratau ir jaučiu pagarbą jo švariai, niekuo neužgožtai estetikai. Žinoma, aš sugebėjau pamatyti grožį visuose tuose jo pilkos spalvos atspalviuose.

Mano mamytė vystė įvairias karjeras, bet nė viena nebuvo tokia svarbi, kaip jos veikla lietuviškose organizacijose. Šis darbas buvo tarsi ugnis ir varomoji jėga, kuri padėjo atsiskleisti jos kūrybingumui. Mamytės begalinis atsidavimas viskam, ką darė, ir darbo etika tapo mano žvaigžde siekiant tikslų ir kuriant savo verslą. Jos draugystė su tokiais iškiliais žmonėmis kaip R. Kriaučiūnas buvo tikrai ypatinga – jai buvo didelė garbė tokius žmones laikyti savo draugais. Jie ją įkvėpdavo ir pastūmėdavo imtis naujų projektų ir darbų.

Po mokyklos, būdama 17 m., išvykau į New Yorką studijuoti drabužių dizaino Fashion Institute of Technology. Buvau laiminga, galėdama gyventi įdomų New Yorko gyvenimą ir pasinerti į vietoje nestovintį madų pasaulį. Visus tuos metus aš bandžiau atrasti save ir savo nišą, tačiau po kiek laiko nutariau išbandyti kažką nauja. Tokiu išbandymu tapo profesorės darbas FIT ir kitose mokymo įstaigose. Šis darbas padėjo suprasti, kas man, kaip kūrybiškai asmenybei, yra svarbiausia. Aš nenorėjau būti tokios industrijos, kuri pati save naikina, dalimi. Pradėjau giliau domėtis madų industrija ir priėjau išvados, kad mūsų manija pirkti ir dėvėti kuo brangesnius ir madingesnius drabužius sekina ne tik mūsų Žemės turtus, bet ir žudo mus pačius. Masinė drabužių gamyba tokiose neišsivysčiusiose šalyse kaip Kinija ir Indija nieko gero nežada – žmonės dirba už grašius, jų gyvenimo ir darbo higienos sąlygos yra pasibaisėtinos, jie rizikuoja savo gyvybe, kad tik mes galėtume nusipirkti madingesnių ir pigesnių skudurų. Aš atsisakiau remti tokią industriją, kuri tęsia tokią brutalią praktiką. Tuo metu kaip tik susidomėjau rankų darbais ir iš antrinių žaliavų sukurtais daiktais bei drabužiais. Kuo toliau, tuo labiau pradėjau ieškoti įkvėpimo savo lietuviškose šaknyse, mūsų giliame ryšyje su gamta ir senomis lietuviškomis tradicijomis. Supratau, kad aš, tiesą sakant, esu vienetinių darbų dizainerė ir kad niekada negalėčiau kurti masinės gamybos daiktų. Šis supratimas mane palaipsniui atvedė į Californiją, kur aš perkėliau ir savo mokomąją studiją bei pradėjau kurti vienetinius drabužius ir kūrinius kino filmams, televizijai. Man svarbu išlikti ištikimai savo vertybėms, neužmirštant, kad kūryba man turi teikti malonumo. Neapsiriboju drabužių kūrimu, darau tai, kas miela širdžiai. Man patinka sukiotis virtuvėje, restauruoti senoviškus baldus, kurti interjerą ar paprasčiausiai sukurti originalią dovanėlę artimam žmogui. Bet svarbiausia – aš noriu, kad mano sukurti daiktai keltų šypseną ir meilę tiems, kurie įsigyja mano kūrinius.

Milijono verta šypsena ir galvos apdangalas.
Milijono verta šypsena ir galvos apdangalas.

16 m. kuriate teatro ir televizijos kostiumus. Kas paskatino studijuoti būtent šią drabužių dizaino pakraipą?

New Yorko madų industrijoje dirbau apie 11 m. Būdama paauglė, žiūrėdama įvairias stiliaus laidas ir skaitydama madų žurnalus svajodavau, kaip gyvensiu New Yorke ir sukiosiuosi tarp tų žvaigždžių, kurias matydavau žurnalų puslapiuose ir televizijos programose. New Yorkas buvo mano svajonių miestas. Jame išsipildė visos mano svajonės, jame aš pasijutau kaip namuose ir tiesiog tapau tuo, kuo svajojau būti. Tačiau po 10 m. mano planai ir pomėgiai pasikeitė. Po instituto baigimo dirbau mažose kompanijose, vėliau – aukštosios mados namuose, taip pat teko paragauti ir masinės prekybos skonio. Tai buvo tikrai labai įdomus laikotarpis, bet po kurio laiko supratau, kad visas šis šurmulys – ne man. Po kokių 8 m. darbo madų industrijoje panorau išbandyti kažką nauja. Nusprendžiau tapti nepriklausoma drabužių dizainere. Turėjau nepaprastą galimybę išbandyti savo jėgas kurdama kostiumus Brodway spektakliams – įgijau ypač turtingos patirties dirbdama prie tokių garsių spektaklių kaip „Wicked”, „Legaly Blond” ir kitų. Šitas darbas mane išmokė pačių subtiliausių kostiumo kūrybos paslapčių, kurias aš dar ir šiandien pritaikau savo darbe. Ši neeilinė patirtis mane išmokė tapti savo verslo „advokate” ir nekompromituoti savo pačios laimės dirbant nepatinkamą darbą. Nors mano paauglystės svajonės ir neišsipildė taip tiksliai, kaip tikėjausi, tačiau aš didžiuojuosi visu tuo, ko pasiekiau ir kuo tapau.

Kokia buvo Jūsų, kaip kino filmų ir televizijos kostiumo dizainerės, pradžia?

Tuo metu, kai įstojau į drabužių dizaino technologijos specialybę, buvau devintame danguje, tačiau studijuoti drabužių dizainą buvo sunkiau negu įsivaizdavau. Gyvenimas su naujais, nepažįstamais žmonėmis, nauja mokslo pakraipa, dideli tempai, – visa tai išmokė prisitaikyti prie esamos situacijos ir tapti savarankiškesne. Kai jau pradėjau savo verslą, supratau, kad institute reikėjo imti daugiau verslo klasių. Tačiau gyvename tokiame amžiuje, kada mokslas yra pasiekiamas ranka – tik įsijunk kompiuterį ir mokykis.

Visą gyvenimą teko girdėti frazę: svarbu visur ir visada turėti daug draugų. Ilgą laiką aš šio posakio nesupratau, kol nepradėjau dirbti Hollywoode. Šioje filmų mekoje karjerą pradėjau kaip kostiumų dizainerio asistentė. Vienas labiausiai įsimintinų projektų buvo kostiumų kūrimas roko miuziklui „Hollow Body”. Tai buvo tiesiog nepakartojamai kūrybingas procesas. Šis filmas turėtų pasirodyti jau šiais metais, ir ypač nekantrauju pamatyti savo darbą plačiajame ekrane.

Kokius reikalavimus aktoriai ir režisieriai kelia kostiumo dailininkui?

Išradingumo kuriant sukneles dizainerei netrūksta.
Išradingumo kuriant sukneles dizainerei netrūksta. (Tauro Bublio nuotr.)

Kiekvienas projektas yra kitoks. Aš daugiausia dirbu su nepriklausomais projektais, kurie yra nereguliuojami jokių sąjungų ir turi mažiau taisyklių. Menininkui tai yra nuostabi galimybė save išreikšti, tačiau tokiame darbe yra daugiau ir chaoso, kai esi priverstas dirbti su nepaprastai kūrybingomis asmenybėmis. Manau, kad yra labai svarbu būti profesionaliam, tu turi būti susipažinęs su visomis naujovėmis dizaino srityje, išmanyti savo profesiją ir būti lankstus bendraudamas su kolegomis. Daug kartų teko girdėti, kad į darbą esi priimamas dėl savo charakterio ir reputacijos, o tavo talentas yra tik priedas prie asmeninės charakteristikos. Niekas nenori dirbti nesveikoje atmosferoje, su dramatiškais ir nemaloniais žmonėmis. Kita labai svarbi savybė dirbant filmų industrijoje ir versle – tu turi dirbti greitai ir neprieštarauti, kai iš tavęs to reikalaujama. Savo pirmame filme aš buvau paprašyta per 20 minučių sukonstruoti ir pasiūti sijoną. Normaliame gyvenime tai neįmanoma užduotis. Tačiau, kadangi esu išradinga, čiupau palaidinę, nukirpau rankoves, susiuvau šonus, ir štai – puikus sijonas.

Kas yra kostiumo dizaineris Jūsų akimis?

Manau, kad geras kostiumo dizaineris ar kostiumų kūrėjas turi gerai išmanyti ne tik kostiumo istoriją bei savo amatą, bet ir būti puikiai susipažinęs su pop kultūra, o ypač filmais ir televizijos programomis, kad geriau suprastų kuriamą charakterį. Taip pat noriu paminėti, kad kostiumų dizaineris turi būti geras psichologas. Pavyzdžiui, jei nori sukurti tinkamą kostiumą universiteto profesoriui, turi įsigilinti į jo charakterio ir manierizmo subtilybes. Juk mažos detalės paprastą kostiumą padaro unikalų. Aktoriai mėgsta, atrodo, nepastebimas originalias detales, kurios jiems padeda išreikšti personažo charakterį. Neseniai teko dirbti su gana žymiu aktoriumi, kuris pageidavo, kad jo skrybėlė būtų nunešiota būtent taip ir ne kitaip, o bryliai būtų sulamdyti labai specifiniu būdu. Pasirodo, tai jam padėjo įsigilinti į rolę ir sukurti herojų būtent tokį, kokį jis įsivaizdavo.

Kur ieškote įkvėpimo?

Dar viena dizainerės kurta suknelė.
Dar viena dizainerės kurta suknelė. (Tauro Bublio nuotr.)

Manau, kad visa tai prasideda nuo scenarijaus skaitymo. Pradedi skaityti ir skirstyti tekstą į dalis, po to dirbi su kūrybine grupe ir kartu su ja atrandi tam tikras subtilybes ir niuansus, būdingus to scenarijaus charakteriams. Žinoma, tu visada gali sulaukti režisieriaus siūlymų ir pastabų iš kitų skyrių, tokių kaip grimo ar rekvizito. Kai surenki visą šią medžiagą, kimbi į darbą ir pradedi kurti charakterio viziją. Pasitaiko, kad idėjos pačios atskrenda tiesiog kalbant su kūrybine grupe, ir tu nekantrauji pradėti kurti. Man labai svarbu išklausyti visus ir sustyguoti visų mintis. Labai dažnai aktorius savo charakteriui suteikia įdomaus manierizmo, kuris absoliučiai pakeičia tavo požiūrį į specifinį vaidmenį. Tai įkvepia ir kartu skatina neužmigti ant laurų – turi būti visada pasiruošęs pakeisti kokią nors detalę ar netgi perkurti visą kostiumą, kad jis atitiktų būtent tą vaidmenį.

Aš praktikuoju dvasinį susikaupimą. Šiuo momentu aš užsiimu meditacija, susikaupimu ir maldomis. Man taipogi patinka pilates ir joga sporto šakos, kurios sujungia fizinį ir dvasinį pasaulius. Ir pasivaikščiojimas po nuostabias Los Angeles apylinkes su gerais draugais gali pakelti nuotaiką ir įkvėpti naujiems darbams.

Kaip pavyko suformuoti ir ištobulinti savo braižą?

Tik visai neseniai aš sugebėjau suvokti savo pačios stilių. Daug metų bandžiau įsprausti save į kažkokius rėmus. Bet kai galų gale prisipažinau, kad esu tokia, kokia esu – mėgstu humorą, fatališkumą ir mistiką, netradicinio mąstymo asmenybes, ryškias spalvas ir dar ryškesnius žmones, mano kūryba įgijo kitokią kryptį ir netgi man pačiai tapo lengviau kurti. Aš esu iš tikrųjų labai laiminga, nes esu apsupta nuostabių draugų, kurie priėmė mane tokią, kokia aš esu, ir skatino mane tapti tokia menininke, kokia aš esu jų rate – ryškiu ir truputį pamišusiu meno žmogumi. Tik mano draugų ir šeimos begalinės meilės dėka aš esu laiminga tokia, kokia esu ir nebijau būti nesuprasta pasaulio.

Galvos apdangalas „Povas”.
Galvos apdangalas „Povas”.

Gruodžio mėnesį sukūriau projektą „#30 kūrybinių dienų”. Šį projektą galite pamatyti „Youtube” kanale ir mano Milda Bublys dizaino puslapyje „Facebook” socialiniame tinkle. Aš sau pasižadėjau, kad per 30 dienų sukursiu bent vieną įdomų daiktą ir visą šį procesą patalpinsiu į „Facebook”. Šiuose video aš demonstruoju ką sukūriau ir kur visa tai galima įsigyti. Rezultatai buvo stulbinantys! Aš visa tai patalpinau tik asmeniniame „Facebook” puslapyje, kurį mato tik mano šeima ir draugai, ir jie apsupo mane tokia begaline meile ir parama mano kūrybai, kad mane tai giliai sujaudino. Esu dėkinga jiems, nes viską, ką sukūriau, buvo iš karto nupirkta, ir šis projektas padėjo atsiskleisti mano kūrybiškumui bei nugalėti baimes, kurios lydi kiekvieną menišką žmogų. Mane lydėjo nuojauta, kad galbūt tai, ką aš kuriu, yra per daug modernu, per daug nesuprantama ir ne kiekvienam priimtina. Dabar aš suprantu, kad yra priešingai! Tikri meno mylėtojai nori kuo labiau netradiciškų ir kuo ryškesnių kūrinių.

Ar yra toks teatro ar kino kostiumas, kuris Jums ypač mielas širdžiai?

Man patinka visi rankomis kurti darbai, o ypač tie, kurie sukonstruoti iš netradicinių medžiagų ir senovinių daiktų. Vienas iš tokių dizainerių yra Natalie Chanin. Tai moteris iš Alabamos valstijos, kuri pradėjo kurti drabužius naudodama senovines Amerikos dygsniavimo technologijas. Ji pradėjo tikrą savo industrijos revoliuciją. Aš remiuosi jos idėjomis ir semiuosi įkvėpimo iš jos darbų. O dėl televizijos ir filmų – šiuo metu čia yra sukurta stulbinamų kostiumų. Kostiumų dizaineris Lou Eyrich iš „American Horror Story” yra nuostabus, kaip ir Michelle Clapton, kurianti kostiumus „Game of Thrones”. Šie žmonės kostiumų kūrimą pakėlė į meno aukštumas ir jų dėka kostiumų kūrimas tapo atskira meno šaka. Kai kostiumų dizainerė Lizzy Gardiner laimėjo „Oscarą” už savo sukurtus meno kūrinius, aš pirmą kartą supratau, kas iš tikrųjų yra kostiumų dizaineris ir priėjau prie išvados, kad ir aš galėčiau taip fantazuoti. Lizzy atsiėmė „Oscarą” vilkėdama savo sukurtą suknelę iš 254 auksinių „American Express” kreditinių kortelių. Štai kur tikrasis talentas!

Nuotrauka iš Mildos kostiumų dizaino portfolio.
Nuotrauka iš Mildos kostiumų dizaino portfolio.

Kokiam spektakliui ar filmui svajojate sukurti kostiumus?

Labai norėčiau išbandyti jėgas dirbdama su viena ryškiausių mūsų laikų žvaigžde Wes Anderson, kuris genialiai prodiusavo tokius garsius filmus kaip „The Grand Budapest Hotel”, „The Royal Tenenbaums” bei daug kitų. Jo filmuose kiekvienas kadras – lyg tobula sustojusi akimirka. Fenomenalus ir aktorių darbas, kuris atrodo kaip atgijęs meno portretas.

Talentingas kino meistras yra Baz Luhrman, kurio kiekvienas kadras yra apgalvotas ir skoningai sukurtas. Jo žmona Catherine Martin yra žymi drabužių dizainerė, su kuria aš norėčiau ne tik draugauti, bet ir būti mokine. Ji kuria tinkamus dėvėti meno kūrinius.

Visą laiką domėjausi neįprastais meno kūriniais ir magiškai tamsia Tim Burton kūryba. Kiekvienas jo sukurtas filmas („Pee-Wee’s Big Adventure”, „Edward Scissorhands”, „Beetlejuice” ir dar daug kitų) paliko mano atmintyje neišdildomą įspūdį, ir jo specifinis braižas turėjo įtakos mano kūryboje. Aš galėčiau viską atiduoti, kad tik savo akimis pamatyčiau jo kūrybinį procesą. Taip pat norėčiau susipažinti su John Waters, kurio kūryba yra netradiciška, ir jo iššūkis pasauliui man irgi yra labai artimas.

Mėgstate daug keliauti. Kokios vietos ir šalys paliko didžiausią įspūdį ir įkvėpė sukurti kažką nepaprasta?

Būdama dar studentė turėjau galimybę metus studijuoti Florencijoje, Italijoje. Man, kaip jaunam žmogui, tai paliko neišdildomą įspūdį. Teta Eglė ir mamytė atvežė mane tais metais į mokyklą ir nutarė pasidaryti iš šios kelionės atostogas. Aš dar niekada nebuvau jų mačiusi tokių laimingų – jos juokėsi nesustodamos ir švytėjo iš laimės. Mano teta garsiai pareiškė: „Italijoje blogos kavos puodelis tiesiog neegzistuoja! Net benzino kolonėlėje gali nusipirkti aukščiausios klasės kavos!” Maistas, kurį ten ragavau, vaizdai, kuriuos matydavau kiekvieną dieną žingsniuodama į mokyklą, palietė mano sielą su tokia nostalgija, kad aš sau pasižadėjau ten dar kartą sugrįžti. Ir mano svajonė išsipildė dvigubai – į Italiją dar kartą sugrįžau paskanauti triufelių prie Como ežero, o kitą kartą – su savo geriausia drauge Sarah, gavusi gana reikšmingą stipendiją dirbti ir kurti Basilicatoje. Šių kūrybiškai turtingų akimirkų aš niekada nepamiršiu.

Skrybėlaitė „Mėsainis”.
Skrybėlaitė „Mėsainis”.

Svarbų vaidmenį mano gyvenime suvaidino Lietuva. Aš jaučiu gilias sąsajas su pagoniška kultūra, ryšį su gamta ir besikeičiančiais miestų, miškų ir jūros pavidalais. Mano pasaulį labiausiai įtakojo Lietuvos vystymasis nuo 1989 m. iki dabar. Mūsų šalies kova su komunizmo gniaužtais man atvėrė akis ir privertė vertinti tai, ką aš turiu, visai kita skale. Supratau, kad pasaulis yra daug didesnis, nei mano mažos, nereikšmingos problemos.

Mano kelionės į Kiniją ir Indiją buvo nuostabios, tai tikras kultūrinis šokas. Aš niekada nebuvau taip toli Rytuose ir neturėjau nė mažiausio supratimo, kaip viskas skiriasi nuo Vakarų.

Taip pat turėjau galimybę praleisti mėnesį Bali, kur viskas buvo taip nuostabu ir turtinga, kad mano siela prisipildė iki pat gelmių. Per savo gyvenimą turėjau galimybę pakeliauti po Meksiką, Kanadą, Vakarų Europą ir kitas šalis, bet mano didžiausias kitų metų projektas yra kuo geriau pažinti naująją savo valstiją – Californiją.

Ko galima tikėtis apsilankius mildabublys.com puslapyje?

Aš ypač mėgstu kurti unikalius ir originalius kostiumus žmonėms, kuriuos sutikau savo kelyje. Atėjo toks laikotarpis, kai supratau, kad turiu būti ištikima savo kuriamiems originaliems darbams ir negaliu kopijuoti kitų žmonių darbų. Juk aš esu menininkė, o ne šiaip siuvėja. Tikiuosi, kad mano ateities projektai bus dar labiau iššaukiantys ir skirti tokiems pat meno žmonėms, kaip ir aš pati. Šiuo metu su manimi galima susisiekti aplankius mano puslapį http://mildabublys.com.

Vienintelis dalykas kurio aš niekada nekursiu – tai tradicinės vestuvinės suknelės. Tai tiesiog nuobodu! Bet jeigu atsirastų nuotaka, norinti kažko netradicinio, aš su mielu noru padėsiu.

Kaip prityrusi kostiumo dizaino dėstytoja, ką patartumėte ir palinkėtumėte jaunam žmogui, kuris norėtų pasirinkti šią profesiją?

Mildai patinka kurti unikalius ir originalius drabužius.
Mildai patinka kurti unikalius ir originalius drabužius.

Mano patarimas būtų – galvok netradiciškai, užmegzk pažintis su įvairiais žmonėmis ir svarbiausia – būk nuoširdus. Manau, kad šis patarimas tinka kiekvienam žmogui, bet ypač mūsų profesijai. Aš labai mėgstu bendrauti su įvairiais žmonėmis, klausytis jų istorijų ir visa tai į save gerti. Niekada nepraleisk galimybės pabendrauti su skirtingais žmonėmis – ar tai būtų geras draugas, pagyvenęs nepažįstamasis, ar tiesiog pardavėjas, – įsiklausyk į jų istorijas ir semkis išminties. Tokiu būdu aš susipažinau su begale žmonių ir vis dar tęsiu šį pažinimo procesą filmų, muzikinių video ir spektaklių užkulisiuose. Manau, kad reikšminga užmegzti pažintis ir su darbuotojais, kurie sukasi už kadro. Pramogų versle kiekvienas gali padaryti karjerą, taigi kas šiandien yra tik asistentas, rytoj gali būti garsus prodiuseris, kuris tave prisimins ir pasiūlys tau darbą.

Be to, mokykis ir išmanyk savo amatą, būk sąžiningas su savimi ir tobulink tai, ką išmanai. Aš visą laiką mokausi ir tobulinuosi. Pvz., norėčiau dirbti fantastikos žanre, todėl ketinu mokytis šiai sričiai reikalingų įgūdžių ir netgi daryti kostiumą iš parolono. Ko išmoksi, ant pečių nenešiosi.

Galų gale norėčiau pabrėžti – visur ir visada būk profesionalus. Mūsų profesija yra tikrai sunki – mus nuolatos kamuoja nemiga, lydi didelė aistra sukurti kažką nuostabaus ir, be abejo, visa tai alina, ir tu nepastebimai tampi nervingas ir nesukalbamas. Pasistenk nepasiduoti šioms neigiamoms emocijoms ir išlik profesionalus. Tačiau niekada nepamiršk ir pakovoti už tai, kas tau yra svarbu. Moterims šioje industrijoje yra ypač sunku, nes mūsų nėra daug. Kas šiuo metu vyksta su #metoo judėjimu, yra tiesiog fenomenalu, užtat yra labai svarbu būti tuo žmogumi, kuris gali pakovoti ne tik už save, bet ir už kitus.

Vesti klases galima ir internetu. Mildos pamoka per www.creativiu.com.
Vesti klases galima ir internetu. Mildos pamoka per www.creativiu.com. (Mildos Bublys archyvo nuotraukos)