Šv. Kazimiero statula su lietuvišku užrašu Amsterdamo lietuvių bažnyčios fasade.
Šv. Kazimiero statula su lietuvišku užrašu Amsterdamo lietuvių bažnyčios fasade. (Augustino Žemaičio nuotraukos)

„Tikslas – Amerika” atradimai Aukštutiniame New Yorke

Augustinas Žemaitis.

New Yorko miesto lietuviškos vietos žinomos ir prižiūrimos gana neblogai: tuo rūpinasi įvairių bangų Amerikos lietuviai. Tačiau tik apie pusę New Yorko valstijos lietuviškų vietų yra New Yorko mieste.

„Tikslas – Amerika 2017” atvyko į Aukštutinį New Yorką, kur dažnas pramoninis miestas dar prieš 100 metų turėjo didelę lietuvių bendruomenę. Tik šiandien tenykštės lietuviškos vietos, kaip aptikome, primirštos.

Buvusi lietuvių bažnyčia Schenectady mieste lietuvybės ženklų jau nebeturi.
Buvusi lietuvių bažnyčia Schenectady mieste lietuvybės ženklų jau nebeturi.

Mohawk slėnis – New Yorko valstijos širdis

Aukštutinio New Yorko lietuvybės centras – Mohawk slėnis, kur nedideliu atstumu aplink valstijos sostinę Albany yra trys lietuvių bažnyčios, dvejos kapinės. Dalies jų lankymas paliko slogų įspūdį: ant Schenectady bažnyčios nė lietuvybės ženklo neradau, o Albany buvo įdomu išklausyti klebono pasakojimą apie tai, kaip buvusioje lietuvių bažnyčioje maitinami vargšai, bet uždavus svarbiausią klausimą – „Kas pastate išliko iš lietuvių laikų?”, kunigas tegalėjo parodyti prieangį su atminimo lenta.

Įdomiausios Aukštutiniame New Yorke man pasirodė Amsterdamo kapinės, kur daugelis pavardžių antkapiuose rašomos ir lietuviškai, ir „suamerikietintai” (Balčys/Baltch, Račys/Rogers, Jasevičius/Jasewich…), be to, stovi žavi Vytauto Kazimiero Jonyno koplyčia – paminklas JAV karuose galvas padėjusiems lietuviams.

„Įdomu, ar dar kabo šv. Kazimieras ant Amsterdamo bažnyčios bokšto?” – važiuodama į „lietuviškiausią” regiono miestelį klausė mus lydėjusi Bernice Aviza. Tas šv. Kazimieras mane sužavėjo dar Lietuvoje: tokia didžiulė lietuviška statula bokšto priekyje, matoma kiekvienam, kas važiuoja pagrindine gatve! Taip, jis dar kabo, nors bažnyčia dabar – budistų šventykla. Ir lietuviškas užrašas po tuo įspūdingu šv. Kazimieru likęs. Vietos lietuviai kalbėjo laikraštyje matę, kad ir vitražai viduje tebėra, bet įsileisti mus budistai griežtai atsisakė. Pasak vietinių, jiems irgi durų niekad neatvėrė.

Nepavyko patekti ir į Amsterdamo miesto Walter Elwood muziejų, kur eksponuojami lietuviški daiktai – niekaip neišėjo suderinti atvykimo į Aukštutinį New Yorką su jo darbo laiku (tam būtų tekę aukoti kitus objektus). Tačiau Bernice Aviza, lydėjusi mus Mohawk slėnyje, vėliau atsiuntė savo darytų nuotraukų, taigi muziejus bus įtrauktas į „Tikslas – Amerika” žemėlapį.

Džiugu, kad informacijos apie lietuviškas vietas rinkimas su 16 ekspedicijos dienų nesibaigė – sutiktieji Amerikos lietuviai net po gero mėnesio į Lietuvą siuntė informaciją apie dar prisimintas ar atrastas lietuviškas vietas, kai kurias specialiai nufotografavo. Taigi, nors Amerikoje aplankėme 301 lietuvišką vietą, „Tikslas – Amerika” žemėlapyje jų – apie 330.

Lietuvių muziejai – ir lietuvių namuose

Vietoje Walter Elwood muziejaus mus pakvietė į „lietuvių muziejų” – 99-erių metų Amsterdamo lietuvio Eddie Žiaušio namuose. Visi namai ten pilni lietuviškų daiktų ir dvasios! Ir į panašų asmeninį lietuvių muziejų buvome kviečiami ne kartą. Dar įdomiau, kad dažnas tokio muziejaus kūrėjas būna gimęs Amerikoje, Lietuvoje nebuvęs 30 ar 50 metų.

Albany buvusioje Šv. Jurgio lietuvių bažnyčioje sutiktas kunigas „Tikslas – Amerika” kūrėjams Aistei ir Augustinui Žemaičiams pasakojo, kad čia dabar veikia katalikiška valgykla vargšams.
Albany buvusioje Šv. Jurgio lietuvių bažnyčioje sutiktas kunigas „Tikslas – Amerika” kūrėjams Aistei ir Augustinui Žemaičiams pasakojo, kad čia dabar veikia katalikiška valgykla vargšams.

Deja, tokios vietos neatitinka „Tikslas – Amerika” kriterijų: į žemėlapį dedame tik tas vietas, kurias gali aplankyti kiekvienas norintis, taigi privatūs kambariai ar kiemai nepatenka. Tačiau ta Amerikos lietuvių išlaikyta meilė Lietuvai tikrai žavi! Deja, jų turto paveldėtojai dažnai šita meile nesidalija. Ir didesniuose lietuvybės židiniuose, tokiuose kaip Amerikos lietuvių kultūros archyvas, girdėjome istorijas apie dėžėmis po tokių lietuvybės puoselėtojų mirties masiškai atsiunčiamus jų kolekcionuotus daiktus, knygas…

Kaip įprasminti visus šiuos daiktus – dar vienas iššūkis, apie kurį sužinojau tik per pokalbius Amerikoje, nes pats labiau koncentravausi į nekilnojamąjį paveldą. Bet kiekvienas iššūkis yra ir galimybė. Ir aš matau galimybę, kad kai kurios nykstančios lietuviškos vietos pavirstų nedideliais lietuvybės centrais – muziejais, kurių ekspozicijas galėtų sudaryti ir meniškai vertingiausi iš privačių rezidencijų ar uždarytų lietuvių bažnyčių, tose vietose būtų galima paragauti lietuviško maisto, sužinoti apie šiandieninę Lietuvą ir t.t.

Dabar situacija tokia, kad vos keliuose JAV miestuose yra galingi lietuvybės varikliai: Washington, DC (ambasada), Čikagoje (Balzeko muziejus) ir pan. Tuose miestuose informacijos apie Lietuvą netrūksta. Bet Amerika milžiniška, joje daugybė didmiesčių, daug jų turi gilią lietuvišką istoriją. Deja, ten viskas palikta savieigai. Tenykštės lietuviškos vietos, kaip Mohawk slėnyje, nyksta kartu su senstančiais jų puoselėtojais. Renginiai retėja, lietuviški muziejėliai (jei tokie yra) atsilikę nuo laiko ir atrakinami vis rečiau. Nėra interneto tinklalapių arba jie neatnaujinami (ką jau kalbėti apie socialinę žiniasklaidą, „Facebook”, „Twitter” ir pan., be kurios dabar sunku sudominti jaunimą).

Visos tokios vietos, kaip ir asmeniniai muziejai Amerikos lietuvių namuose, kol kas neturi ateities. Ir tą ateitį privalome sukurti, antraip jos pasmerktos. Tam, kaip ne kartą rašiau, reikalingas bendradarbiavimas tarp visų suinteresuotų grupių, nes niekas pats vienas (nei, tarkime, Balzeko muziejus, nei Lietuvos ambasada, nei JAV Lietuvių Bendruomenė savo jėgomis jokio „lietuviškų centrų steigimo” projekto įgyvendinti negalėtų. Bet išlaikyti visada lengviau ir pigiau nei kurti nuo nulio. Jeigu neišlaikysime, tai net visi kartu susivieniję po 10 metų nieko panašaus vėl nebesukursime.

Per mažiau nei parą – 530 kilometrų ir 16 lietuviškų vietų

Visas Aukštutinio New Yorko vietas apžiūrėjome, nufotografavome per trumpiau nei parą. Tai buvo ta „Tikslas – Amerika 2017” diena, kai nuvažiavome toliausiai – apie 530 kilometrų nuo Brattleboro Vermont valstijoje iki Binghamtono New York valstijoje, pro Westfield, Stockbridge, Mohawk slėnį… Ir nepaisant to, spėjome pakeliui apžiūrėti 16 lietuviškų vietų.

Aistė ir Augustinas Žemaičiai svečiavosi Amsterdamo lietuvio Eddie Žiaušio namuose – „lietuviškame muziejuje”.
Aistė ir Augustinas Žemaičiai svečiavosi Amsterdamo lietuvio Eddie Žiaušio namuose – „lietuviškame muziejuje”.

Tuo metu, „Tikslas – Amerika 2017” įpusėjus, jau buvome puikiai išmokę taupyti laiką. Važiavimo magistralėmis metu mašinoje galima ir pavalgyti. Kol vienas vairuoja, kitas gali užrašyti į planšetinį kompiuterį ką tik sutiktų žmonių pasakojimus. Taip pat skambinti ir rašyti el. laiškus tiems žmonėms, su kuriais planuojami susitikimai kitą ar dar kitą dieną – kad galutinai suderintume laiką. Viso to padaryti dar prieš projektą buvo neįmanoma: juk niekada iki galo nežinai, kiek papildomo lietuviško paveldo kur atrasi, kiek kur viskas užtruks. Be to, važiuojant automobiliu galima parašyti tekstus socialinei žiniasklaidai ir vėlai vakare atvykus į motelį įkelti juos į internetą per dažniausiai lėtą motelių interneto ryšį.

Pirmosiomis dienomis dar kartais nedrįsdavome pašnekovams pasakyti, kad skubame – juk jie taip norėjo viską papasakoti lėtai, ramiai. Vėliau jau, prispaudus laikui, iš karto informuodavome, kad, deja, kartu papietauti laiko neturėsime (šviesus paros metas – aukso vertės!), prašydavome pasakoti vaikščiojant aplink lietuviškas vietas (man tuo pat metu fotografuojant) ar važiuojant nuo vienos prie kitos vietos. Džiaugiuosi, kad per šešiolika „Tikslas – Amerika” dienų aplankėme maksimaliai ką galėjome – nes tokie projektai nedažni, tame pačiame regione tikriausiai nieko panašaus ilgai nevyks.

Binghamtone lietuviškus radome tik akmenis

Paskutinėje Aukštutinio New Yorko stotelėje Binghamtone lietuvybė, atrodo, jau leisgyvė. Taip ir nepavyko surasti ten žmonių, kurie galėtų parodyti lietuviškas vietas – nei per Vyčius, nei per Lietuvių Bendruomenę neatsiliepė iš ten niekas.

Laimė, informacijos apie Binghamtono lietuviškas vietas pačiam pavyko rasti pakankamai (knygose, tinklalapiuose). Taigi kitą rytą, dar tik švintant (9 val. jau turėjome būti Pennsylvania) viską apvažiavome. Bažnyčios su išlikusiais lietuviškais užrašais išorėje ten net dvi – mažoji, senoji (ją atradau tik vaikščiodamas vietoje), ir anapus gatvės naujoji, didesnioji (parduota 2008 m.). Pastaroji, pasak William Wolkovich-Valkavičiaus knygos „Lithuanian Religious Life in America”, turėjo tokį puikų tautinį interjerą, kad ir turistai turėjo ko ten pasižiūrėti. „Tikslas – Amerika” žemėlapyje, deja, visas tas vietas galime priskirti tik trečiai kategorijai – „Išlikę tik lietuvybės pėdsakai”. Kaip ir buvusį lietuvių klubą, kurį primena tik įrašas fasade.

Gera ta Amerikos tradicija išraižyti pastato paskirtį akmenyje, išdėlioti iš plytų! Net pardavus nauji savininkai nesivargina nuimti. Binghamtone paveldo tinklalapis rašo, kad dar vienas pastatas su užrašu „Sokolvonia” esą lietuvių kilmės. Dėl visa ko nufotografavau, bet kad galėčiau įdėti į „Tikslas – Amerika” žemėlapį, reikia daugiau liudijimų: pavadinimas neskamba lietuviškai ir jokių lietuvybės įrodymų ten neradau.

Likęs Aukštutinis New Yorkas – 2019 metais

Vos paviešinę „Tikslas Amerika 2017” maršrutą internete sulaukėme apgailestavimų, kad neįtrauktas Rochesteris. Be Rochesterio vakariniame Aukštutiniame New Yorke vertų „Tikslas – Amerika 2017” pažymėti lietuviškų vietų yra ir Niagara Falls, Utica.

Žiūrėsime, kaip bus priimtas „Tikslas – Amerika” projektas, tačiau, jeigu viskas pasiseks ir projektas bus tęsiamas, vakarinio New Yorko tikrai nepamiršime. Nors „Tikslas – Amerika 2018” planuojama kryptis – JAV Vidurio vakarai, „Tikslas – Amerika 2019” pasuktų būtent į regioną aplink Ontario ežerą: lankytume ir dokumentuotume Kanados lietuvių vietas, o taip pat ir vakarinio New Yorko. Bet tai būtų anksčiausiai po dvejų metų.

Iš Binghamtono „Tikslas – Amerika 2017” pasuko į Pennsylvanija – valstiją, kur lietuviai kėlėsi dar 1865 m. ir kur aplankėme beveik pusę viso „Tikslas – Amerika 2017” lankyto lietuviško paveldo. Jo ten tiek, jog niekaip netilptų į vieną straipsnį, tad Pennsylvanijos valstijai skirsime net keturis. Apie tai – kituose „Draugo” numeriuose.

Augustinas Žemaitis – projekto „Tikslas – Amerika” vadovas.

Daugiau informacijos apie lietuvišką paveldą Aukštutiniame New Yorke:

http://global.truelithuania.com/lt/upstate-new-york-831/

Tikslas – Amerika interaktyvus lietuviškų vietų JAV žemėlapis:

http://www.tikslasamerika.lt

Jeigu atsidarę žemėlapį pastebėsite, kad žinote daugiau lietuviškų vietų lankytame regione – rašykite augustinas.zemaitis@gmail.com ir žemėlapis bus papildytas.

Amsterdamo kapinėse daugelis pavardžių antkapiuose rašomos ir lietuviškai, ir „amerikietiškai”.
Amsterdamo kapinėse daugelis pavardžių antkapiuose rašomos ir lietuviškai, ir „amerikietiškai”.