Valdovų rūmai, gimę iš Sąjūdžio ryžto ir drąsos

Aldona Žemaitytė.

Valdovų rūmai yra mūsų sostinės Vilniaus širdyje – Katedros aikštėje, kurioje kalėdiniu laikotarpiu suspindi kasmet vis gražėjanti Kalėdų eglė. 2017-ųjų metų perėjimo į 2018-uosius proga ji buvo aprengta prašmatnia įvairiaspalviais bumbulais žiburiuojančia „suknele”. Šalia jos įrengta Kūdikėlio Jėzaus gimimo prakartėlė atrodė tokia vargana ir vos pastebima… Nepaisant to, per kalėdinį laikotarpį, dienomis ir vakarais, prie prakartėlės būriavosi suaugusieji su vaikais, lendančiais pačiupinėti Šventąją šeimyną, su kūdikiais, tiesiančiais į ją savo rankytes, lyg norėtų pasisveikinti… O priešais prakartėlę, kitoje aikštės pusėje, baltumu spindi mūsų sostinės svarbiausioji šventovė – Katedra…

Aikštės viduryje, ant aukšto postamento, stūkso žirgas su greta stovinčiu raiteliu. Kultūrininkės  Beatričės Kleizaitės-Vasaris, tapusios ir Valdovų rūmų paramos fondo viena iš steigėjų, rūpesčiu taip yra pagerbtas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, Lietuvos sostinės Vilniaus kūrėjas. Tarp Katedros ir Vadovų rūmų vos pastebimas praėjimas į kitapus nusidriekiantį parką, šalia kurio įsikūrę svarbūs Vilniaus muziejai – Lietuvos nacionalinis bei Taikomosios dailės ir dizaino, kuris yra Lietuvos dailės muziejaus padalinys. Tas praėjimas toks nepastebimas, kad atrodo, jog Katedra ir Valdovų rūmai yra vientisas ansamblis. Iš  tikrųjų istoriškai taip ir buvo. Katedra ir rūmai buvo neatskiriami.

Taip matome ir mąstome šiandien, o prieš penkiolika metų, apie 2002-uosius, Vilniuje ir net kitur Lietuvoje bei išeivijoje virė ginčai, svarstymai, nuomonės, ar reikia mums tų Valdovų rūmų ir kokie jie turi būti. Kai kas siūlė tik stiklo gaubtu perdengti tą vietą šalia Gedimino kalno, kur pagal archeologų radinius jų būta… Kai kam pati atkūrimo idėja atrodė nepriimtina…. Ačiū Dievui, ginčuose nugalėjo muziejininkų, istorikų, archeologų ir eilinių vilniečių drąsa ir ryžtas. Du tūkstantaisiais metais įstatymą dėl Valdovų rūmų atkūrimo priėmė Vytauto Landsbergio vadovaujamas Lietuvos Respublikos Seimas, o jį pasirašė tuometinis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Daug dėmesio rūpesčio ir net… sveikatos rūmų atkūrimui skyrė ir Prezidentas, ir tuometinis premjeras Algirdas Brazauskas. Verta prisiminti, kad rūmų požemiuose 1988 metais rinkosi sąjūdininkai. O jau Atgimimo pradžioje, kai greta Katedros buvo atkasta tikra „Lietuvos Pompėja”, absoliuti Lietuvos gyventojų dauguma pasisakė už Valdovų rūmų, kaip Lietuvos valstybingumo simbolio, atkūrimą. Ekonominės problemos, politiniai nesutarimai komplikavo šios Atgimimo idėjos įgyvendinimą. Bet vis dėlto rezultatas buvo pasiektas…

Dabar jau baigiamuose atkurti  Valdovų rūmuose verda kultūrinis gyvenimas: rūmai tapo Lietuvoje vienu populiariausių daugiafunkcių muziejų, kurį gausiai, be pertraukos lanko ir Lietuvos gyventojai, ir užsienio svečiai. Moksleiviai atvedami susipažinti su senosios Lietuvos istorija, nes čia kaupiamos žinios apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, apie po visą pasaulį pasklidusį jos paveldą, europinius Lietuvos kultūros ir meno ryšius. Tai Valdovų rūmuose dirbančių mokslininkų sfera. Viena kitą keičia laikinosios tarptautinės parodos (nors jau veikia ir trys nuolatinės ekspozicijos), rengiami koncertai, vyksta paskaitos ir aktyvi edukacinė veikla, leidžiamos knygos, net keliomis kalbomis organizuojamos ekskursijos, rengiami valstybės reprezentaciniai renginiai, minėjimai, intensyviai bendradarbiaujama su užsienio analogiškais muziejais.

Valdovų rūmuose galima rasti ir naujausių technologijų sprendimų: 3D virtualios realybės akiniai, kurie mus gali nukelti net į XIII–XIV a., kai kūrėsi Vilniaus pilys, kompiuteriniai terminalai su išsamia informacija apie radinius ir pan. Jauni istorikai ir kiti specialistai, dažniausiai baigę Vilniaus universitetą, čia įsisavina daug naujos informacijos, nes istorinės žinios vis papildomos naujais faktais ir atradimais. Būrys mokslininkų kaupia ir apdoroja įvairią informaciją ir istorinę ikonografinę medžiaga, renkamą iš visos Europos ir netgi kitų žemynų šalių (taip pat ir JAV) muziejų, bibliotekų, archyvų.

Dirbant įvairiuose užsienio kultūros paveldo institucijose surinkta medžiaga leido Valdovų rūmų muziejaus darbuotojams sukurti duomenų bazę, kurioje užfiksuota apie 1500 užsieniuose esančių vertybių, susijusių su Lietuvos istorija, jos valdovais. Nuolatinės ir keičiamos parodos kasmet pritraukia vis daugiau lankytojų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Turistams Valdovų rūmų turtus parodo dešimtys muziejuje dirbančių (o ir iš miesto ateinančių) gidų, nes nėra nė vienos dienos, kad Valdovų rūmų nelankytų ekskursijos iš Lietuvos ir turistai iš užsienio… Moksleiviai, studentai, pagyvenę ponai ir ponios… Britai, vokiečiai, lenkai, italai, ispanai, baltarusiai, ukrainiečiai, rusai, japonai, prancūzai, amerikiečiai ir t. t.

Valdovų rūmai yra lyg milžiniškas orkestras, kuriam vadovauja Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų (taip oficialiai vadinasi atkurtuose Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose įsikūręs muziejus) direktorius dr. Vydas Dolinskas. Šio teksto autorės pažintis su direktoriumi prasidėjo tada, kai dar nebuvo Valdovų rūmų muziejaus, o jo planai buvo puoselėjami Lietuvos dailės muziejuje. „Dienovidžio” žurnale už Valdovų rūmų atkūrimą pasisakė daug garbių to meto vilniečių, menininkų, valstybiškai nusiteikusių mokslininkų, mokytojų ir eilinių piliečių, užsienio lietuvių. „Dienovidyje” buvo skelbiami tie pasisakymai, o iškilus išeivijos veikėjas, mecenatas Juozas Kazickas įsteigė premiją tiems, kurie prisidėjo prie Rūmų atkūrimo savo finansais, raštais ir žodžiais…

Tokia buvo pradžia. Valdovų rūmų muziejaus direktoriumi tapo Vydas Dolinskas, jaunas istorikas, didelį dėmesį skyręs istorijos šaltinių studijomis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos kultūros, taip pat architektūros ir Bažnyčios istorijos pažinimui, stažavęsis Austrijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. V. Dolinsko istorinės medžiagos išmanymas, jo energija renkant informaciją atkuriamiems Valdovų rūmams, glaudūs, kolegiški ryšiai su istorinėse rezidencijose įsikūrusiais muziejais Vidurio ir Vakarų Europoje, tarptautinių ekspertų ir konsultantų komandos subūrimas, Valdovų rūmų atkūrimui aktualių analogiškų sprendimų paieškos, reikšmingi tarptautiniai parodų, mokslinių konferencijų, leidybos, edukacijos projektai, gebėjimas vadovauti naujai suburtam muziejaus kolektyvui buvo įvertintas ir vietiniu, ir tarptautiniu lygiu.

2014 m. minint Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Tais pačiais metais Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumas V. Dolinskui įteikė Vytauto Andriaus Graičiūno skulptūrinį portretą ir aukso medalį už indėlį atkuriant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir sukuriant valstybinės reikšmės Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus.

2015 ir 2016 m. Vydas Dolinskas buvo apdovanotas trijų užsienio valstybių ordinais. Su visomis šiomis valstybėmis Lietuva istoriškai buvo artimai susijusi, o su šių šalių muziejinėmis ir kitomis atminties institucijomis Valdovų rūmų muziejus palaiko nuolatinius abipusius kultūrinius ryšius. Todėl Švedijos karaliaus Karlo XVI Gustavo jam buvo skirtas karališkasis Šiaurinės žvaigždės ordinas, Lenkijos Respublikos prezidento Bronisław Komorowski sprendimu paskirtas ordinas „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai”, o Italijos Respublikos prezidento Sergio Mattarella nutarimu suteiktas Italijos žvaigždės ordinas.

Su Lenkija ir Švedija Lietuvą sieja išskirtiniai istoriniai, dinastiniai, valstybiniai ryšiai. Italijos ir Lietuvos santykiai taip pat nusipelno atskiro apmąstymo. Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene tapus Bonai Sforcai, XVI a. Vilnius ir jame pastatyti ištaiginti renesansiniai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai virto vienu svarbiausių politikos, diplomatijos, kultūros ir meno centrų visame Europos regione. Beje, 2009–2014 m. Lietuvos santykiams su Lenkija, Švedija ir Italija Valdovų rūmuose buvo surengtos tarptautinės mokslinės konferencijos, kurių medžiaga lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis yra paskelbta atskiromis knygomis.

Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas užsimena, kad šiais, 2018 metais, ruošiamasi Valdovų rūmuose Vilniuje surengti net kelias parodas, primenančias tradicinius istorinius ryšius. Planuojama, jog iš Florencijos atkeliaus meno paroda, skirta Gotikos, Renesanso, Baroko epochų tapybai. Juk tai laikotarpiai, kai Vilniaus rūmai tarnavo kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių rezidencija… Jei parodą pavyks įgyvendinti, Lietuvos gyventojai, pirmiausia vilniečiai ir sostinės svečiai, galės pamatyti garsiųjų italų tapytojų Beato Angelico, Perugino, Leonardo Vinčio mokytojo, Vasari, Ghirlandaio ir kitų įžymybių kūrinius. Kita 2018 m. Valdovų rūmuo­se planuojama paroda turėtų pristatyti Lietuvos visuomenei bendrų Lietuvos, Lenkijos ir Saksonijos valdovų iš Vetinų dinastijos paveldą XVII a. pabaigoje – XVIII a. viduryje. Čia bus galima pamatyti netgi valdovų karūnas, deimantais puoštus ordinus, lietuvišką karūnacinį kalaviją ir lietuvišką vėliavą, gražiausių to meto moterų, kilusių iš Lietuvos ir gyvenusių Drezdeno dvare, portretų. Na o jubiliejinių metų pabaigoje Valdovų rūmuose planuojamas svarbus Lenkiją ir Lietuvą jungiantis akcentas – paroda, skirta Adomo Mickevičiaus poemai „Ponas Tadas”, kurios pirmos eilutės skamba tarsi Lietuvos himnas: „Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą…”

Vydas Dolinskas mąsto, kad Lietuvos kultūrinės įstaigos turėtų nuolat palaikyti ryšius su Europos ir kitomis valstybėmis bei stengtis įvairiomis formomis (parodomis, leidiniais) susigrąžinti į Lietuvos kultūrinę apyvartą, tautos istorinę atmintį  dėl tragiškų istorijos įvykių, pirmiausiai karų, išblaškytus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo turtus. Šis darbas niekada nesibaigs. Štai net mažo Pietų Italijos Rosano miestelio muziejuje galima atrasti Bonos Sforcos išduotą dovanojimo aktą, kuriame paminėta ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė… Visą sukauptą informaciją Valdovų rūmų muziejus ne tik skelbia pats, bet ja dalijasi ir su Vilniaus universiteto, Lietuvos istorijos instituto mokslininkais, rengdami bendrus renginius ar leidinius. Greta mokslinės veiklos labai svarbu žinią kuo plačiau paskleisti muziejaus lankytojams. Todėl greta informacijos pateikimo ekspozicijose, parodose, pasitelkiamos teatro ir muzikos formos, rengiamos švietėjiškos paskaitos, kuriose, be kita ko, tribūną pasidalinti savo tyrimų rezultatais gauna ir jauni mokslininkai, doktorantai.

Supratingas Valdovų rūmų muziejaus kolektyvas suteikia galimybę daugeliui Lietuvos ir užsienio menininkų čia surengti koncertus ar spektaklius. Ir ne tik rūmų salėse, bet vasarą ir Didžia-jame kieme, kur muziejaus partneriai rengia muzikos festivalį „Midsummer” ar „Kinas po žvaigždėmis”. Čia dainavo garsus italų kilmės JAV tenoras Charles Castronovo, spektaklius statė žymusis mūsų režisierius Eimuntas Nekrošius, kasmet galima pamatyti tiek naujus, tiek klasika tapusius kino filmus. Rūmuose vyksta ir „Banchetto musicale” senosios muzikos festivalis, kitų XVI–XVII a. senosios Europos muzikos atlikėjų koncertai. Tarp Kalėdų ir Naujųjų metų rengiamas festivalis „Kalėdos Valdovų rūmuose”. Todėl nestebina, kad per metus Valdovų rūmų muziejų ir jame rodomus renginius per metus aplanko daugiau kaip 200 tūkstančių lankytojų.

„Vilnius – sako Valdovų rūmų muziejaus  direktorius Vydas Dolinskas­ – yra labai gyvybingas savo kultūriniu gyvenimu. Sakykim, per Kalėdas kiekvienoje sostinės salėje ar bažnyčioje vis kas nors vyksta, o žiūrovų ir klausytojų būna apstu”. Valdovų rūmų muziejaus erdvės irgi tapo šio kultūrinio landšafto integralia dalimi. Įdomu tai, kad pavyzdžiui , Varšuvoje į senosios muzikos koncertus  ateina apie 100 lankytojų, o Vilniuje, Valdovų rūmuose, tas šimtas yra tik minimumas…

Į Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijas, parodas, įvairius renginius renkasi daug jaunimo, kurį patraukia netgi senosios muzikos koncertai. Tai džiugina Valdovų rūmų muziejaus direktorių. Valdovų rūmus mėgsta ir senjorai, užsienio turistai, moksleiviai. Per metus šiuose rūmuose įvyksta daugiau kaip 200 renginių – beveik kiekvieną darbo dieną po reginį. Lyginant su Lenkijos ar kitų kaimyninių kraštų muziejų lankomumu, situacija Vilniuje tikrai nebloga. Žinoma, užsienio turistų galėtų būti ir daugiau… Čia turėtų aktyviau padirbėti Turizmo departamentas.

Beje, gal ne vieną vilnietį ar miesto svečią domina, kada gi bus atvertos likusios atkuriamų Valdovų rūmų erdvės, nes juk 2013 m. buvo atidaryta tik vadinamoji „A dalis”. Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas atskleidžia „paslaptį”. 2018 m. liepos 6 d. planuojama užbaigti visų Valdovų rūmų atkūrimą ir lankytojams atidaryti vadinamąją „B dalį”, kuri beveik tokia pat didelė, kaip ir ankstesnioji.

Toje „B dalyje” – t. y. Valdovų rūmų šiaurės vakarų korpuse bei dar neįrengtose vakarų ir rytų korpusų dalyse – pirmiausiai bus išplėstos jau egzistuojančios nuolatinės archeologinė, interjerų bei lobyno ekspozicijos. Atsiras ir trys naujos teminės ekspozicijos, skirtos ginkluotei ir šarvams, kasdieniam gyvenimui bei muzikinei kultūrai. Čia greta archeologinių radinių bus rodomos ir naujai įsigytos vertybės. Bus galima susipažinti su valdovo virtuve, itališkos operos keliais į Lietuvą. Juk Vilniuje pirmosios operos buvo pastatytos anksčiau nei Londone ar Paryžiuje… Antrojoje Valdovų rūmų dalyje bus atverti trys lankytojų centrai, skirti moksleivių edukacijai, įvairiems renginiams bei laikinoms nacionalinėms ir tarptautinėms parodoms. Tuomet palengvės ir muziejaus darbas, nes rengiant laikinas parodas nereikės demontuoti nuolatinių ekspozicijų, o vėliau jų vėl sugrąžinti.

Aktualia tema išlieka bendradarbiavimas su mūsų išeivija… Nors Lietuvoje sukurtas Valdovų rūmų paramos fondas jau baigė savo veiklą, bet toliau veikia Valdovų rūmų paramos komitetas JAV. Dalį fondų veiklos formų perima Valdovų rūmų muziejus, telkiantis ir rėmėjus. Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas dėkoja Valdovų rūmų paramos komiteto JAV pirmininkei Reginai Narušienei, ilgamečiam Valdovų rūmų paramos fondo vadovui Edmundui Kulikauskui ir kitiems aktyviems išeivijos kultūrininkams (Kaziui Almenui, Kęstučiui Pauliui Žygui, Mildai Napjus, dabar jau a.a. Gabrieliui Žemkalniui ir kt.) už paramą atkuriant Valdovų rūmus, telkiant lėšas ir populiarinant atkūrimo idėją.

Direktorius primena, kad bendradarbiavimas su Komitetu toliau tęsiamas. Štai 2017 m. toliau buvo deko­ruojama Gotikinė antikamera (prieš­kambaris prieš sosto salę) rūmų antrajame aukšte: polichromuojamos skliautų nerviūros, o raktiniai akme­­nys su heraldiniais ženklais ne tik polichromuojami, bet ir auksuojami. Išeivija finansavo beveik visus šios salės dekoro elementus, tad Gotikinę antikamerą galima vadinti „Lietuvių išeivijos sale”. Praeitais metais išeivijos kultūrininkė Stefa Alšėnaitė Urban, kartu su Komitetu, taip pat muziejui padėjo sukurti XVII a. itališkojo klavesino kopiją. Šis instrumentas netrukus bus atgabentas iš Vokietijos ir bus naudojamas tiek senosios muzikos atlikimui, tiek ir moksleivių edukaciniams užsiėmimams.

P.S. Dar bus galima daug pasakoti apie išeivijos paramą Valdovų rūmų atkūrimui, tačiau tai palikime jau kitam straipsniui. Tada išsamiau susipažinsime ir su Valdovų rūmų muziejaus dabartiniu valdovu – Vydu Dolinsku, reto gabumo, išminties ir mokėjimo suderinti daug darbų ir suvienyti daug bendradarbių žmogumi…