Vėl įneštas gaivus vėjas Marijampolėje

Algis Vaškevičius.

Sūduvos sostinėje jau trečią vasarą iš eilės liepos pradžioje rinkosi menininkai, gyvenantys New Yorke ir Londone. Čia vyko lietuvių kilmės menininko Ray (Rimvydo) Bartkaus iniciatyva rengiamas meno simpoziumas „MaLonNy (Marijampolė, Londonas, New Yorkas): idėjų migracija.”

Pirmąją renginio dieną Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje buvusioje sinagogoje gausus vietos meno mylėtojų būrys susitiko su R. Bartkumi, taip pat menininkais Rachele Price Bacon bei Eli Elysee, kartu dalyvavo ir filosofas profesorius Naglis Kardelis, aktorius, rašytojas, vienuolis Kęstutis Marčiulynas.

Simpoziume dalyvaujantys dailininkai R. P. Bacon ir E. Elysee marijampoliečiams papasakojo apie savo kūrybą, apie tai, kaip gimsta idėjos, parodė tai nuotraukose. Apie savo patirtis papasakojo pats R. Bartkus, Amerikoje žinomas Ray vardu. Jis gimė 1961 metais Vilniuje, baigęs grafikos studijas Vilniaus dailės institute, kūrė litografijas, ofortus, piešinius, dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Sulaukęs pasiūlymo pristatyti savo darbus viename JAV universitete, 1991-aisiais kūrėjas iškeliavo ir su žmona Ina bei sūnumi Kristijonu įsikūrė New Yorke.

Jo kūryba sudomino dienraštį „The New York Times”, vėliau menininko sukurtos iliustracijos spausdintos  „Time”, „Newsweek”, „Harper’s”, „New York Times Book Review”, „Wall Street Journal”, „Los Angeles Times”, „Boston Globe”, „Business Weekly”, „Fortune”, „Business Weekly”, „Christian Science Monitor” ir daugelyje kitų leidinių. Jo darbai buvo eksponuoti Lietuvoje, įvairiuose Europos didmiesčiuose, New Yorke, Pekine. Jis buvo ir 50 litų banknoto autorius.

„Kai anksčiau atvažiuodavau į Lietuvą, visuomet vykdavau į Vilnių, Kauną. Dabar į Vilnių jau nebevažinėju, tik į Marijampolę, – sakė jis, pasidžiaugęs, kad į Marijampolę kaskart prikalbina atvykti ir savo draugus menininkus iš New Yorko bei Londono. R. Bartkus, R. P. Bacon ir E. Elysee kelias dienas kūrė tris didelius tapybos darbus ant Marijampolės pastatų sienų bei tilto atramos. Šio simpoziumo pernai ir užpernai sukurti darbai prigijo mieste ir yra marijampoliečių bei svečių labai mėgstami.

Didelio marijampoliečių susidomėjimo sulaukė ir susitikimas su mados verslo eksperte Ina Bartkus, kalbėjusia tema „New Yorko ritualai, kaukės ir veidai” bei populiaria dokumentinio kino kūrėja, tarptautinių kino festivalių laureate Giedre Žickyte, kurios pranešimo tema buvo „Tapti žvaigžde, bet gyventi žemėje”. Labai gerų vertinimų sulaukusio filmo apie tragišką fotografo Vito Luckaus likimą „Meistras ir Tatjana” autorė pristatyta 2017 metų „Oskarams” už naują dokumentinį filmą „Čia aš tik svečias”.

Dailininkas ir dizaineris E. Elysee, kuris kilęs iš Haičio, pasakojo, kad jo tėvai išvyko į New Yorką, vėliau pasiėmė ir jį patį. Menininkas užaugo New Yorke, daug keliavo, gyveno ir kūrė Pietų Prancūzijoje. „Kiekvienam svarbu, kas mes esame, kaip mus įtakoja kitos kultūros. Esame skirtingi, bet yra dalykų, kurie mus suartina”, – sakė jis.

E. Elysee Marijampolėje ant vienos didelės pastato sienos su pagalbininkėmis nutapė freską, kuri vaizduoja  dvi tokių pačių spalvų turinčias Lietuvos ir Etiopijos vėliavas, o jos įrėmina iš pirmo žvilgsnio Marijampolės globėją šv. Jurgį ant žirgo, kovojantį su drakonu. Bet tas Jurgis labai neįprastas savo ilgais plaukais ir keistu gymiu. E. Elysee paaiškino, jog ant žirgo – Etiopijos karalius. Dailininko idėja buvo išties netikėta – paieškoti sąsajų tarp Lietuvos ir tolimos Etiopijos. Tai, pasak jo, ne provokacija, o kvietimas dialogui.

Daug metų šį menininką pažįstantis R. Bartkus pasakojo, kad Eli, gavęs kvietimą vykti į Marijampolėje vykstantį simpoziumą, ilgai studijavo Lietuvos heraldiką. „Eli labai nustebo, radęs panašumų ne tik Lietuvos ir Etiopijos vėliavose. Senasis Etiopijos herbas yra beveik toks pat kaip Marijampolės. Tik ant žirgo sėdi ne šv.Jurgis, o Etiopijos karalius. Taip ir atsirado šis kūrinys”, – pasakojo R. Bartkus.

R. P. Bacon marijampoliečiams pasakojo, jog dauguma žmonių iš kaimų keliasi į didesnius miestus, o ji pasielgė atvirkščiai – iš New Yorko kuriam laiku persikėlė į mažą kaimelį Europoje. „Karjerai tai nieko gero nedavė, bet norėjau išvykti iš didelio miesto ir mažame Belgijos kaimelyje atsigavau”, – sakė menininkė.

Gerai Lietuvoje žinomas praktikuojantis dzenbudizmo vienuolis K. Marčiulynas, paklaustas, kodėl Lietuvą jis iškeitė į Korėją, sakė, kad Korėjos vienuolyne mokėsi 16 metų, aplankė daugybę pasaulio šalių, tačiau prisipažino, jog geriausiai jaučiasi Lietuvoje. Įdomios patirties turintis K.Marčiulynas (žinomas vienuolio Bo Haeng Sunim vardu) Marijampolėje pasidalijo mintimis apie beatsirandantį sakralinį gyvenimo būdą, apie tylos reikšmę ir prasmę.

Pats šio renginio iniciatorius R.Bartkus pernai įspūdingai ištapė senosios Marijampolės užtvankos sienas – tą darbą socialiniuose tinkluose peržiūrėjo milijonai žmonių. Šiemet jis vėl pasiūlė labai originalią idėją – vieną Vilkaviškio gatvės tilto atramą paversti povandeniniu laivu. R. Bartkus ir jo pagalbininkai dirbo sudėtingomis  sąlygomis – iki Šešupės upės viduryje esančios atramos teko bristi, visi vilkėjo vandens nepraleidžiančius kombinezonus ir avėjo guminius batus. Su nepatogia apranga R. Bartkui ir jo pagalbininkams dar reikėjo lipti  pastoliais, nes povandeninis laivas išties nemažas.

Dailininkė iš New Yorko Rachelė Price Bacon per kelias dienas Marijampolėje prie „Maximos” prekybos centro esančios betono sienos pavaizdavo geometrinėmis figūromis spindintį paveikslą, kuris atrodo taip, lyg būtų nutapytas ant suglamžyto popieriaus.

Įspūdinga dailininkų iš tolimų šalių viešnagė baigėsi pirmąjį liepos sekmadienį surengta šviesos instaliacija, kuria parengė jau ne pirmą kartą „MaLonNy” simpoziume viešintis lenkų kilmės šviesų dizaineris iš New Yorko Kacper Dolatowski. Nuo pirmojo renginio į Marijampolę vis grįžtantis menininkas įspūdingai apšvietė Marijampolės savivaldybės pastatą J. Basanavičiaus aikštėje bei priešais jį esantį „Mercure” viešbutį. Instaliacijos pristatymo proga terasoje dešimtajame viešbučio aukšte įsitaisė ir įspūdingas melodijas atliko geriausiu Lietuvos saksofonistu laikomas Petras Vyšniauskas su savo sūnumi Dominyku. Saksofonais groją atlikėjai netrukus nusileido iš aukštybių ir grojo marijampoliečių miniai aikštėje.

Dailininkai jau paliko Marijampolę, bet jų darbai puošia miestą, Lietuvos vėliavos spalvų šviesos instaliacija visus džiugino per Valstybės dieną liepos 6-ąją, o tokių nestandartinių akcijų dėka miestas tampa vis labiau žinomas, matomas, vertinamas. Tą suprato ir pati savivaldybė, šiam originaliam projektui iš biudžeto skyrusi 30 tūkstančių eurų. Tikimasi surengti „MaLonNy” ir kitais metais, ir 2018-aisiais, kai, minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ąsias metines, Marijampolė visus metus bus Lietuvos kultūros sostine.