Venesuelos lietuviai prašo pagalbos. Chaose skendinčioje šalyje gyvenantys tautiečiai viltingai žvelgia į Lietuvą

Virginija Petrauskienė.

Į ekonominį ir politinį chaosą tebegrimztančios Venesuelos pokyčius vis sunkiau tampa apibūdinti įprastais skaičiais. Kai infliacija šalyje pasiekia ne du ir net ne dvidešimt, o 25 tūkstančius procentų, tampa sunku suvokti jos mastą. Maracay mieste gyvenantis Venesuelos Lietuvių Bendruomenės pirmininkas Vyte­nis Folkmanas prieš dvi dienas, sek­madienį, telefonu „Draugui” la­bai suprantamai paaiškino situa­ciją, kurioje yra atsidūrę milijonai šalies gyventojų: čia minimalus darbo užmokestis siekia dešimtis tūkstančių vietinės valiutos – bolivarų, tačiau juos pavertus į dolerius, lieka apgailėtina suma – vos 4 ar penki doleriai per mėnesį. Už keturis dolerius galima nusipirkti kilogramą sūrio, o už penkis – kilogramą mėsos. Šios šalies ekonomiką vertinantys specialistai apskaičiavo, kad Venesueloje per vieną dieną žmogus uždirba tokią sumą, už kurią galima įsigyti kiek mažiau, nei du vištos kiaušinius. Kaip išgyventi ir išmaitinti šeimą?

Galimybių šalis rieda nuo skardžio

„Anksčiau buvusi nuostabių galimybių šalis Venesuela, kurioje mes buvome laimingi, dabar tapo šalimi, kurioje beveik nebeįmanoma pragyventi. Daugelis žmonių badauja, ligoninėse trūksta vaistų, nežmoniškai išaugo nusikalstamumas – nemažai žmonių vogdami ir plėšikaudami stengiasi apsiginti nuo bado. Per kelerius metus iš šalies emigravo beveik penki milijonai gyventojų”, – sakė V. Folkmanas. Jis teigia, kad tokioje situacijoje šalis atsidūrė dėl pasaulinės naftos krizės ir korumpuotos šalies valdžios.

Telefonu kalbėdamasis su straipsnio autore, jis trumpai papasakojo apie savo dabartinį gyvenimą Venesueloje. Panašiai gyvena ir daugiau čia įsikūrusių jo pažįstamų lietuvių kilmės šeimų.

Pašnekovas teigė, kad jo šeimos situacija nėra tokia bloga, kaip daugelio kitų. Visi trys V. Folkmano sūnūs – Danius, Victor ir Vytenis šiuo metu gyvena ir studijuoja Madride. Pats Vytenis su žmona Elizabeth, kuri yra lingvistikos ir muzikos profesorė, gyvena Maracay mieste, esančiame maždaug valanda kelio automobiliu nuo Venesuelos sostinės Caracas.

„Aš esu architektas, tačiau šiuo metu dėl savaime suprantamų priežasčių niekas neinvestuoja į statybų verslą, todėl mano specialybės žmonėms darbo nėra. Mūsų šeima gyvena iš santaupų. Tačiau Venesuelos bankuose negalima atlikti jokių operacijų su doleriais ar eurais. Todėl tenka išeities ieškoti juodojoje rinkoje. O čia dolerio kaina kaskart vis labiau kyla”, – sakė V. Folkmanas.

Jis pridūrė, kad parduotuvėse ne visada galima gauti būtiniausių maisto produktų. O lentynose esančių prekių kainos yra nežmoniškai išaugusios.

Daugeliui jo pažįstamų tenka gyventi iš santaupų arba iš tų pinigų, kuriuos atsiunčia užsienio šalyse gyvenantys giminės.

Šalyje siaubingai išaugęs nusikalstamumas. Į klausimą, ar jo šeima nebuvo tapusi nusikaltėlių taikiniu, V. Folkmanas atsakė, kad per pastaruosius kelerius metus jo namai buvo apvogti du kartus, taip pat buvo pavogtas jo automobilis.

Akys nukrypo į senelių gimtinę

Venesuelos LB pirmininko žiniomis, šiuo metu šalyje gyvena apie 400 lietuvių kilmės žmonių, tačiau jie išsibarstę po visą šalį, todėl į tautinius renginius paprastai susirenka apie 50 Bendruomenės narių. Rūpindamasis Venesueloje gyvenančių tautiečių likimu,V. Folkmanas neseniai susisiekė su Pasaulio lietuvių bendruomene (PLB) kreipdamasis į ją pagalbos. Ekonominės krizės gniuždomoje šalyje gyvenantiems lietuviams reikia materialinės paramos: nuvertėjus vietinei valiutai, daugeliui mūsų tautiečių neužtenka santaupų, kad galėtų išvykti į kitą šalį. Venesuelos lietuviai mielai atvyktų gyventi į savo tėvų ir senelių gimtinę Lietuvą, kur gyvena jų giminių ir draugų. Tačiau tam, kad čia susirastų namus ir darbą,  jiems reikės valstybės dėmesio konkrečios pagalbos.

PLB su pagalbos prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Vakar, sausio 28 dieną, keli parlamentarai (LR Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas) kreipėsi prezidentę Dalią Grybauskaitę ir L. Linkevičių, ragindami palaikyti PLB prašymą padėti Venesueloje esantiems lietuviams.

„Aš kalbėjausi telefonu su Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovais. Jie sakė, kad šiuo metu rengiamas pagalbos projektas, tačiau šis darbas gali užtrukti iki vienerių metų. Tokiomis sąlygomis mūsų ateitis lieka labai neaiški”, – sakė Venesuelos LB pirmininkas.

Į klausimą, ar jis pats neplanuoja palikti į bedugnę smengančios gimtosios Venesuelos, V. Folkmanas atsakė:

„Tą padaryti nėra taip paprasta. Čia mūsų gyvenimas, namai. Tačiau mes norėtume apsigyventi Lietuvoje, ar kur nors Europoje. Aš bandau ieškoti darbo Lietuvoje. Esu nusiuntęs savo užklausimų kelioms architektūros kompanijoms. Tačiau kol kas iš jų nesu gavęs nė vieno darbo pasiūlymo. O kaip gyventi neturint darbo ir pajamų?”

Lietuva imsis priemonių

Lietuvos URM Užsienio lietuvių departamento direktorius Marijus Gudynas „Draugą” informavo:

„Venesuelos situacija yra puikiai žinoma ir jau kurį laiką yra dirbama, kad būtų sukurtas teisinis mechanizmas padėsiantis žmonėms, norintiems reemigruoti atgal į tėvynę. Teisės aktais reikia numatyti, kaip būtų galima ne tik juos parvežti į Lietuvą, bet ir sudaryti jiems sąlygas integruotis, iš karto pradėti dirbti, kaip jiems skubos tvarka atkurti pilietybę ir pan. Atvežti juos į pabėgėlių centrą nėra geras sprendimas, nors jei kažkam būtų toks variantas priimtinas, ieškotume būdų, kaip jiems padėti ir esant dabartinei teisinei bazei. Šiuo metu viena iš Venesuelos atvykusi šeima jau metus gyvena Lietuvoje. Jiems įsikurti labai daug padėjo Lietuvos Vyriausybė. Tačiau šią patirtį įvertinę supratome, kad reikia kurti papildomą teisinę bazę”.

BNS inf. Užsienio reikalų ministerija pirmadienį pažadėjo padėti Venesuelos lietuviams, kurie dėl paaštrėjusios situacijos šalyje norėtų atvykti į Lietuvą.

Ministerija pabrėžia, kad platesnes galimybes integracijai jiems atvertų Seimui svarstyti pateiktas specialus įstatymas.

„Jei būtų gauti konkretūs prašymai dėl perkėlimo į Lietuvą dar nepriėmus  įstatymo, pagalba galėtų būti teikiama Vyriausybei reaguojant į situaciją ad hoc, tai yra priimant atskirą nutarimą dėl su Lietuva susijusių asmenų perkėlimo. Tačiau taip perkeltų asmenų integracinės sąlygos būtų ne tokios plačios apimties, kaip reglamentuoja pateiktas įstatymas“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

„Paprašėme Venesuelos Lietuvių Bendruomenės pirmininko pranešti mums apie asmenis, kurie pageidauja būti perkelti į Lietuvą nedelsiant”, – pridūrė ji.

Pastarosiomis savaitėmis Venesueloje suaktyvėjusi opozicija išvedė į gatves dešimtis tūkstančių žmonių, o aršus prezidento Nicolas Maduro kritikas Juanas Guaido pasiskelbė šalies vadovu.

Jungtinių Tautų duomenimis, per aktyvistų susirėmimus su policija žuvo mažiausiai 20 žmonių.

URM teigia pernai lapkritį organizavusi konsulinę misiją į Venesuelą, kur surinkti duomenys apie 50 Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų. Jie svarstytų galimybę persikelti gyventi į Lietuvą, jei tam būtų sudarytos sąlygos, tokios kaip būstas, darbas ir kitokia integracija.

Vyriausybė prieš kelias savaites pateikė Seimui svarstyti asmenų perkėlimo į Lietuvą įstatymo projektą. Jis numato instrumentus, kaip krizės šalyse esantys Lietuvos piliečiai, lietuvių kilmės asmenys ir jų šeimos nariai būtų pervežami į Lietuvą ir integruojami.

Ministerija žada prašyti įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka.