Muziejaus (Legacy Room) kūrimo komiteto narės (pirmoje eilėje iš k.): seselės Immacula Wendt, Regina Dubickas, Therese Dabulis, Margaret Petcavage. Antroje eilėje iš k.: Daina Čyvienė, Mary Beth McCarthy, seselė Elizabeth Ann Yocius, Paula Schultz ir seselė Margaret Zalot.
Muziejaus (Legacy Room) kūrimo komiteto narės (pirmoje eilėje iš k.): seselės Immacula Wendt, Regina Dubickas, Therese Dabulis, Margaret Petcavage. Antroje eilėje iš k.: Daina Čyvienė, Mary Beth McCarthy, seselė Elizabeth Ann Yocius, Paula Schultz ir seselė Margaret Zalot. (Kazimieriečių archyvo nuotr.)

Vienuolių kazimieriečių muziejus bus atviras visiems

Kalbino Virginija Petrauskienė.

Jau kitą šeštadienį, rugpjūčio 25 dieną Šv. Kazimiero seserų kongregacijos vienuolyne atidaroma nedidelė, bet labai įdomi ir svarbi muziejinė erdvė, skirta seserų kazimieriečių kongregacijos įkūrimo istorijai ir jos steigėjai – iš Lietuvos, Ramygalos krašto kilusiai lietuvaitei Kazimierai Kaupaitei, geriau žinomai kaip Motina Marija Kazimiera Kaupaitė.

Apie tai – mūsų pokalbis su Daina Čyviene, Šv. Kazimiero seserų kongregacijos komunikacijos ir projektų koordinatore.

Pristatykite artėjantį įvykį, kuris yra svarbus ne tik seselėms kazimierietėms, bet ir tiems, kam įdomus lietuviškas paveldas bei pavyzdys, kaip tikėjimo įkvėptas vienas žmogus gali nuveikti didžiulius darbus. 

Motina Marija Kazimiera Kaupaitė muo ankstyvos jaunystės svajojo apie vienuolės gyvenimo kelią.
Motina Marija Kazimiera Kaupaitė muo ankstyvos jaunystės svajojo apie vienuolės gyvenimo kelią.

Rugpjūčio 25 dieną, 9.30 r. vienuolyno koplyčioje (2601W. Marquette Road, Chicago) bus aukojamos šv. Mišios ir švenčiamos Šv. Kazimiero seserų kongregacijos įsteigimo 111-osios metinės. Ta proga pirmame aukšte netoli koplyčios bus atidarytas nedidelis seselių kazimieriečių ir jų kongregacijos steigėjos Marijos Kazimieros Kaupaitės muziejus (Legacy Room). Jis yra sutalpintas į trijų kambarių dydžio erdvę. Čia esanti ekspozicija yra labai apgalvota. Ji pasakos apie kongregacijos steigėją Motiną Mariją Kazimierą Kaupaitę, apie šios moters ir jos vadovaujamų seselių kazimieriečių pasiaukojantį gyvenimą, nuveiktus darbus, kurie iki šiol įkvepia žmones.  Muziejaus erdvė yra padalinta į kelias skirtingų spalvų dalis. Ekspozicija – tarsi sėklos ir iš jos išaugusio galingo medžio metafora. Stengėmės, kad teksto būtų kuo mažiau, kad jis būtų kuo „talpesnis”. Vienuolių idėjas padėjo įgyvendinti įmonės „Matrex” dizainerių grupė.

Motina Marija Kaupaitė mirė šiame vienuolyne 1940 metais. Vienuolės išsaugojo jos kambarį – ten stovėjusią lovą, kitų kongregacijos steigėjai priklausiusių daiktų. Jie yra perkelti į muziejų ir padėti už stiklinės pertvaros. Lankytojai galės pamatyti, kur gyveno ir mirė Motina Marija Kaupaitė. Po jos mirties buvo surastas jos ranka lietuviškai pieštuku prirašytas sąsiuvinis, pavadintas „Kaip įsteigta Šv. Kazimiero seserų kongregacija”. Tai vienuolėms labai brangus atminimas. Šį sąsiuvinį taip pat galės pamatyti muziejaus lankytojai.

Kaip ir kodėl kilo mintis įrengti muziejų, parodyti tą Motinos Marijos seselių kazimieriečių istoriją visuomenei?

JAV, Čikagos arkivyskupijoje, jau prieš kurį laiką buvo pradėtas procesas dėl kazimieriečių seserų vienuolijos steigėjos seselės Marijos Kazimieros Kaupaitės beatifikacijos. Popiežius Benediktas XVI pripažino Mariją Kazimierą Kaupaitę garbingąja: dekretas dėl jos herojiškų dorybių paskelbtas 2010 metais.

Seselės siekia, kad ji būtų paskelbta šventąja. Reikia stebuklo, o jų Motinos Marijos gyvenime būta ne vieno. Lietuva turi labai nedaug šventųjų, bet geriausiai žinomas šv. Kazimieras. Yra du palaimintieji – Jurgis Matulaitis ir Teofilius Matulionis.

Seselės kazimierietės vienuolyne jau seniai turi kambarį (Heritage Room), jis skirtas išsaugoti seselių veiklos istoriją. Vienuolės ilgai puoselėjo įdėją įkurti nedidelį muziejų (Legacy Room), kurį galėtų aplankyti ir pasauliečiai. Šiai iniciatyvai pritarė ir idėją palaikė prelatas Michael M. Boland, „Catholic Charities of Chicago” prezidentas. Jis sakė, kad vienuolyne yra tinkama vieta – tie trys kambariai – ir paragino juose įamžinti seselių kazimieriečių atsiradimo istoriją. To darbo tikslas – kad žmonės sužinotų apie ypatingą lietuvę Kazimierą Kaupaitę, kuri tapo vienuole ir įs­tei­gė vienuolių kazimieriečių kongregaciją Amerikoje 1907 metais, o 1920 metais tą patį padarė ir Lietuvoje. Po to vėl grįžo į Ameriką, kur nuveikė daugybę darbų.

Norisi, kad apie šią moterį sužinotų ne tik katalikai, tikintieji, bet ir visi, kurie dar nėra apie ją girdėję. Kad įeitų į muziejų nežinodami, o išeitų įkvėpti kurti gėrį ir pasiryžę sekti Motinos Marijos pavyzdžiu. Juk čia į vienuolyno patalpas, kuriose dabar įsikūrė Čikagos vyskupijos padalinys – labdaros organizacija „Catholic Charities”, ateina daug lankytojų. Jie galės aplankyti muziejų. O kas ateis specialiai į muziejų – jiems tereikės paskambinti prie durų ir bus įleisti.

Suprantu, kad Kazimieros Kaupaitės gyvenimo neįmanoma apibūdinti  keliais sakiniais. Tačiau gal galite „Draugo” skaitytojams pristatyti svarbiausius jo etapus?

Kazimiera Kaupaitė gimė 1880 metais sausio 6 dieną Lietuvoje, Gudelių kaime, esančiame Ramygalos parapijoje. Ji buvo penkta iš 11 vaikų religingoje ir pamaldžioje Kaupų šeimoje. 1897 metais Kazimiera, kviečiama brolio kunigo Antano Kaupo, atvyko į Scranton, PA, dirbti šeimininke klebonijoje. JAV gyvendama ketverius metus, pamatė vienuoles ir ėmė pati svajoti apie savo, kaip vienuolės gyvenimo kelią. 1902 metais šios vilties vedama, ji grįžo į Lietuvą, kur priėmė kunigo Antano Miluko kvietimą tęsti studijas Šveicarijoje, Ingenbohl. Ten Kazimiera praleido trejus metus ir mokėsi pas šv. Kryžiaus gailestingąsias seseris, čia buvo rengiama pasirinktam pašaukimui. Kunigo Antano Staniukyno pagalbos ir globos dėka, buvo gautas Vatikano leidimas steigti lietuvaičių seserų vienuolyną. 1907 me­tų rugpjūčio 29 dieną buvo įkurta Šv. Kazimiero seserų kongregacija. Pirmosiomis jos narėmis tapo K. Kaupaitė, gavusi Marijos vardą, ir dar dvi lietuvaitės. 1913-aisiais seselė Marija tapo generaline vyresniąja. Tas pareigas ėjo 27-erius metus. 1920 metais Motina Marija Kaupaitė su keturiomis seselėmis įsteigė kazimieriečių vienuolyną Lietuvoje, Pažaislyje. Seselių kazimieriečių apaštalinė veikla plėtėsi į New Mexico, Argentiną, kur buvo įsteigtos jų misijos. Tiesa, seselės į Argentiną buvo pasiųstos jau praėjus metams po Motinos MarijosKaupaitės mirties. Ji mirė 1940-aisiais. Netrukus atidaromame muziejuje yra surašyta, kokiose JAV valstijose gyveno ir dirbo seserys kazimierietės.

Kiek šiuo metu yra seselių kazimieriečių, kokia jų svarbiausia veikla?

Šiuo metu yra 52 seserys, iš kurių 6 gyvena Argentinoje, 9 Čikagoje, o kitos  – Franciscan Village, Lemonte. Svarbiausias seselių kazimieriečių tikslas nuo pat kongregacijos įkūrimo –  pagalba žmonėms. Jų darbo sritys – švietimas, ligonių slaugymas, pagalbos teikimas imigrantams. Jos daug padėjo lietuviams, atvykusiems į JAV. Nemažai seselių baigė mokslus, dirbo mokytojomis (šalia vienuolyno Marquette Parke daug metų veikė jų įkurta Marijos gimnazija, kuri dabar yra pavadinta „Catalyst Maria”, joje mokosi per 1 000 vaikų. Šiuo metu dar dalis seselių dirba, dalyvauja ligoninių ir mokyklų tarybose, taip pat įsitraukia į įvairius socialinius projektus, pavyzdžiui, „Saugios kaimynystės”. Šv. Kazimiero seserų kongregacijos vienuolės savo darbais neša viltį ir paramą tiems, kam to labiausiai reikia. Tačiau dabar pagrindinis jų darbas – rūpintis vienoms kitomis. Jaunesnės padeda vyresnėms, slaugo, lydi pas gydytojus. Jos yra kaip viena draugiška šeima. Svarbiausius savo dabarties tikslus seselės nusako taip: „Prayer and Presents” („Malda ir buvimas drauge”) . Jos laimingos, kad vienuolyne organizacija „Catholic Charities” tęsia labdaros ir tarnystės darbus.

Gal yra likusių Motinos Marijos, kuri kilusi iš gausios šeimos, giminaičių?

Taip, ir jie žada atvykti į muziejaus atidarymo šventę.

Dėkoju už pokalbį.

Muziejaus ekspozicija pasakoja apie seselių kazimieriečių veiklą ir kongregacijos steigėją Kazimierą Kaupaitę.
Muziejaus ekspozicija pasakoja apie seselių kazimieriečių veiklą ir kongregacijos steigėją Kazimierą Kaupaitę. (Dainos Čyvienės nuotr.)