Vytauto K. Jonyno meninė veikla Amerikoje

Gediminas Indreika.

Šiemet minime iškilaus menininko Vytauto Kazimiero Jonyno 110-ąsias gimimo metines. Reikšminga jo kūrybinio gyvenimo dalis praėjo Vokietijoje ir Amerikoje. Jonyno jubiliejus iškilmingai atšvęstas Lietuvoje, dar nebuvo deramai paminėtas Vakaruose. Norėčiau glaustai pažvelgti į šio visapusiškai talentingo menininko gyvenimą ir kūrybą Amerikoje.

Vytautas Kazimieras Jonynas gimė 1907 m. kovo 16 d. Ūdrijos vienkiemyje, Alytaus apskrityje. Vidurinį išsilavinimą gavo Kudirkos Naumiesčio ir Kauno gimnazijose. Meno pagrindus įgijo 1923–1928 m. Kauno meno mokykloje. Povilas Galaunė Jonynui davė vieną pirmųjų užsakymų – 1926 m. suprojektuoti viršelį M. K. Čiurlionio kūrinių katalogui. Jau Lietuvoje Jonynas pasižymėjo kaip puikus dailininkas, grafikas ir knygų iliustratorius. 1933 m. sukūrė šeimą su Kazimiera Janina Gustaityte.

Jonynas savo lėšomis išvyko į Paryžių studijuoti taikomosios dailės, skulptūros ir grafikos Conservatoire National des Arts et Métiers. Ją baigęs lankė  Ecole Boulle, ten gavo pažymėjimą, kad turi teisę kaip dailininkas verstis Prancūzijoje. Didžiausią įspūdį jam paliko  Prancūzijos meno ir knygos kultūra. Jonynas ten pradėjo medžio raižiniais estetinio realizmo stiliumi iliustruoti K. Donelaičio „Metus”. Ši knyga, išleista Lietuvoj 1940 m., tai Jonyno „vaizdinė giesmė” Mažajai Lietuvai. Nuo 1935 m. iki Lietuvos okupacijos prof. Jonynas dėstė Kauno meno mokykloje. Nuo 1941 m. jis buvo Kauno taikomosios dailės instituto direktorius.

Išblokšta iš Lietuvos Jonynų šeima apsigyveno Vokietijoje, prancūzų okupuotoje zonoje. Jonynas 1946 m. įkūrė Freiburgo meno mokyklą, tarptautinio pobūdžio instituciją karo pabėgėliams. Joje mokėsi Bronė Jameikienė, Albinas Elskus, Ramojus Mozoliauskas, Romas Viesulas ir kiti būsimieji naujosios generacijos menininkai. Dabar, prabėgus 70 metų, galime tinkamai įvertinti Freiburgo mokyklos reikšmę lietuvių dailei.

Vokietijoje prancūzų valdžia Jonynui užsakė sukurti 35 pašto ženklų seriją. Jo grafikos  ženklai tapo vieni populiariausių ir geriausiai įvertintų Vokietijos pašto ženklų.

Jonynas iliustravo keletą bibliofilinių knygų: P. Mérimée Lokys, J. W. Goethe Die Leiden des Jungen Werthers („Jaunojo Verterio kančios”), A. Šapokos Lietuvos istorija viršelį ir dar daug kitų lietuviškų knygų. 1951 m. iliustravo Goethe Siege de Mayence („Mainco apgulimas”) jam nebūdingu abstrakčiu stiliumi, spalvotai.

Atvykęs į JAV 1951 m. Jonynas ryžosi įsidarbinti savo profesijoje. Dėstė meną Catan-Rose Institute of Fine Arts mokykloje New Yorke. Nuo 1956 iki 1973 m. dėstė tapybą ir grafiką Fordham universitete.

Akvarelės ir parodos   

Viena pirmųjų V. K. Jonyno parodų, New Yorke surengta 1954 m. Weyhe galerijoje, nustebino amerikiečių publiką. Anksčiau kūręs medžio raižinius ir juodai baltą grafiką, šioje parodoje Jonynas prabilo spalvomis ir šiuolaikišku stiliumi. Jo spalvinis pasaulis – akvarelės. Jo paveikslų tematika: peizažai, New Yorko miesto vaizdai, portretai ir natiurmortai. Parodoje taip pat buvo eksponuota grafikos ir skulptūros. Atvykus į Ameriką  jis nutapė „Europą” – ilgesio metaforą senajam žemynui, vaizduojančią moterį, pagrobtą Zeuso. Jo akvarelę „Fifth Avenue” įsigijo Library of Congress, kitų darbų įsigijo Metropolitan Museum of Art New Yorke. Jonynas teigė: „Kai sniegas sninga, su akvarelėmis galiu susikalbėti. Jos mano neramios dvasios kelionės, kurios pačios mieliausios ir artimiausios mano širdžiai”.

1963 m. Jonyno paroda buvo surengta Fordhamo universitete New Yorke. Stasys Goštautas apie ją rašė: „Jis švaistosi savo fantazija nuo mažiausio škico ligi milžiniškų vitražų, skulptūrų ir pastatų. …Jis rizikuoja viskuo, net savo talentu, kad išgavus daugiau iš gyvenimo. Jo rizika – galinga jėga, kuri pražudė dievus ir iškėlė genijus”.

1971 m. Jonynas minėjo 40 m. kūrybinio darbo jubiliejų. Paroda surengta Brooklyno Lietuvių kultūros centre, buvo eksponuota 180 darbų. Laiške Povilui Galaunei Jonynas rašė: „Jums esu neapsakomai dėkingas už mano jaunystės dienų pastangas, kurias Jūs taip nedviprasmiškai rėmėte. Ši Jūsų dvasinė, o neretai ir ekonominė parama mane išmokė mylėti pasaulį, žmogų, o per jį ir visas meno apraiškas”. 

Sakralinio meno studija

1955 m. kun. Antanas Deksnys pasiūlė Jonynui atlikti vitražus ir vidaus puošybą Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčiai East St. Louis, IL. Jonynas priėmė iššūkį, nors patirties vitražo technikoje neturėjo. Ėmėsi mokytis vitražo gamybos pas George Kirchenberg, prityrusį Müncheno meno mokyklos vitražistą. Su Donald Shepherd, savo buvusiu mokiniu iš Catan- Rose instituto, Jonynas atidarė bažnytinio meno verslą vardu Jonynas & Shepherd Art Studio, Inc., Queens, NY.

Per 34-erių metų kūrybinio darbo etapą Amerikoje Jonynas išpuošė daugiau kaip 80 pastatų, daugumą – sakralinės paskirties. Jo dekoratyviniai elementai – vitražų, skulptūros ir mozaikos – ypatybės, kurios suteikia tiems pastatams savitą charakterį. Sakralinio meno srityje Jonynas labiausiai pasižymėjo savo išradingumu ir fantazija.

Architektas Jonas Mulokas (1907-1983), projektuodamas Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią (East St. Louis) lietuviškame stiliuje, atsisakė klasikinės tradicijos. Jonynas atliko vidaus dekoravimą: medines angelų skulptūras, altorius ir kryžių. Jonyno vitražai iš antikvarinio stiklo vaizduoja Marijos ikonas ir jos apsireiškimus įvairiose tautose: Fatimoj, Lurde, Vilniuj, Šiluvoj ir Meksikoj. Mažesni klerestorijos vitražai vaizduoja karalių Mindaugą, Vytautą ir vyskupą Motiejų Valančių. Ši bažnyčia įtraukta į Illinois valstijos saugomų architektūrinių pastatų registrą.

Bendrame projekte Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčiai (1957) Čikagoje J. Mulokas ir V. K. Jonynas  naujų idėjų sėmėsi iš lietuvių liaudies meno. Jonynas sukūrė unikalias gipso puošmenas stulpų kapitoliams, panaudodamas lietuviškus ir modernius motyvus. 14 vitražų langų prie altoriaus ir navoje vaizduoja Marijos apsireiškimus Lietuvoje ir kitur Europoje, Šv. Kazimierą ir arkangelą Mykolą. Jonynas vitražuose įjungia savitą grafinę liniją, suteikdamas jiems lengvumo ir meniškos gyvybės.

Bažnyčios New Yorke, Connecticute ir Maine

Jonas Mulokas vėl bendradarbiavo su prof. Jonynu Viešpaties Atsimainymo lietuvių bažnyčios Maspeth, NY (1961), projekte. Jonynas sukūrė vitražus ir vidaus dekoracijas.  Bažnyčia suprojektuota moderniu stiliumi, naudojant pažangią technologiją ir medžiagas. Šventovės stiklo ir aliuminio fasade įstatyti vitražai. Jonyno sukurtas altorius puikuojasi kryžiumi ir medinėmis Kristaus ir apaštalų skulptūromis. Šią bažnyčią New Yorko miesto Chamber of Commerce premijavo 1962 m. architektūros žymeniu.

Tėvų Pranciškonų vienuolyno koplyčioje Brooklyne (1959) Jonynas atliko vitražus stilizuotu abstrakčiu stiliumi. Didysis langas altoriaus gale vaizduoja Kristų prieš nukryžiavimą. Kristaus juodų akių gilumoj atsispindi Jo kančia ir liūdesys. Kiti vitražai vaizduoja šv. Pranciškų, šv. Antaną, Sopulingąją Dievo Motiną ir kitus šventuosius.

Geriausiai įvertinti Jonyno vitražai įrengti Notre Dame seserų mokytojų vienuolyno koplyčioje Wilton, CT (1961). Iš konkursui pasiūlytų šešių firmų vitražo projektų laimėjo Jonyno ir Shepherd studija. Šventųjų figūros atliktos moderniu stiliumi, dominuoja mėlyni atspalviai. Šviesos vaivorykštės kuria pasakišką nuotaiką. Žengiant altoriaus link langai palaipsniui aukštėja, kol vitražai pasiekia monumentalių aukštumų. Jonynas Bridgeport Post  žurnalistui teigė: „Vitražas šiuolaikinėje architektūroje naudojamas platesniu mastu nei bet kada praeityje”.

Jonynas sukūrė vitražus ir Angelų Karalienės lietuvių bažnyčiai Brooklyn, NY. Po parapijos uždarymo 1981 m. vitražai buvo perkelti į Aušros Vartų bažnyčią Manhattane. Kai ši parapija buvo uždaryta, vitražai 2013 m. buvo išsiųsti į Lietuvą. Vienas jų – Fatimos Marijos vitražas, eksponuotas Beatričės Kleizaitės-Vasaris galerijoje Marijampolėje.

Šv. Alfonso koledžo koplyčiai Suffield, CT (1963), Jonynas sukūrė 16 vitražų. Kaip ir Wiltono Notre Dame koplyčioj, einant prie altoriaus vitražai didėja, figūros kyla į dangų. 

Tėvų Pranciškonų vienuolyne Kennebunkport, ME, Šv. Antano koplyčią (1966) dekoravo irgi Jonynas. Presbiteriją puošia didysis vitražas „Saulės giesmė” iš plokščio stiklo. Altoriaus galinėje sienoje bareljefas vaizduoja Jėzų, Mariją ir šv. Juozapą, iš abiejų pusių – lietuviški kryžiai ir pranciškonų bažnyčios Lietuvoj. Koplyčios vitražai išsiskiria iš kitų tuo, kad juose reljefiniai šventųjų veidai nepermatomi. Vitražai iš skaldyto storastiklio vaizduoja Aušros Vartų Mariją, šv. Antaną ir šv. Kazimierą. Iš ryto spalvos žėri lyg liepsnotų, vakarą siena driekiasi melancholišku violetiniu atspalviu. Dešinėje sienoje yra Kryžiaus keliai, sukurti kaip viena bareljefinė kompozicija. Tarp Kryžiaus kelių ir altoriaus dėmesį patraukia Kristaus statula, išlieta iš aliuminio.

Vatikanas pasaulinėje parodoje 1964–1965 m.

Jonyno ir Shepherd studija gavo užsakymą meniškai apipavidalinti Vatikano paviljoną New York Pasaulinėje parodoje 1964–1965 metais. Jonynas sukūrė auksinės spalvos aliuminio kryžių, 42 pėdų aukščio, įtvirtintą virš paviljono. Paviljono koplyčiai Jonynas sukūrė tabernakulį ir altoriaus stalą iš aliuminio lydinio. Išorės sienoje suprojektavo monumentalų kryžiaus pavidalo bareljefą, pagamintą iš cemento ir polistyreninės medžiagos, vadinamą „The Triad” – vilties simbolį.

Kairiajame sparne avinėlis simbolizuoja kovojančią Bažnyčią. Dešinėje vaizduojama kenčianti Bažnyčia. Viršutiniame – kylančiame sparne angelas su trimitu – simbolizuoja triumfuojančią Bažnyčia. Dar kiti 11 bareljefų puošė sieną aplink Vatikano paviljoną, kuris sulaukė milijonų lankytojų. Pasibaigus pasaulinei parodai didysis bareljefas buvo išsaugotas ir įrengtas tėvų Pranciškonų vienuolyno sode Kennebunkporte. Altoriaus stalas iš paviljono buvo perkeltas į Šv. Brendano bažnyčią Bronx, NY.

Kūriniai Washingtone, Michigane, New Yorke ir kitur pasaulyje

Nacionalinėje Nekaltojo Prasidėjimo Marijos bazilikoje Washingtone 1966 m. buvo įrengta Šiluvos Marijos koplyčia. Jonynas suprojektavo dvi dideles mozaikas koplyčios šoninėms sienoms, kurių pirmoji vaizduoja Kazimierą, antroji – Kristų Rūpintojėlį, žvelgiantį į Lietuvos vaizdus.

1971 m. Jonynas buvo išrinktas JAV menininkų organizacijos National Academy of Design nariu, taip dar kartą jis pelnė tarptautinį pripažinimą. Tuo metu jis išradingai Vatikano Šv. Petro bazilikoje įrengė Lietuvos kankinių koplyčią, vadinamą Mater Misericordia – Gailestingumo Motinos, Aušros Vartų Marijos titulo. Altoriaus fone sukūrė Aušros Vartų Marijos mozaiką. Šoninėse sienose – reljefo skulptūrose Mindaugo krikšto, šv. Kazimiero ir Rūpintojėlio atvaizdai. Dar kitas reljefas vaizduoja A. Dirsytės Sibiro maldaknygę su užrašu „Marija, gelbėki mus”. 

Dievo Apvaizdos lietuvių bažnyčia Southfield, MI (1972), buvo suprojektuota kanadiečio lietuvio arch. Alfonso Kulpos. Jonynas sukūrė keturis vitražus: Šventoji Šeima, Rūpintojėlis, šv. Kazimieras ir Krikštas. Jis taip pat atliko sienos bareljefą, sakyklą ir krikštyklą.

1971 m. Jonynas suprojektavo paminklą Sydney, Australijos, lietuvių kapinėms. Dvi baltos betoninės kolonos, savo pavidalu besiveržiančios į aukštį, laiko žalvarinę Rūpintojėlio skulptūrą. Devynių metrų aukščio paminkle įrašyta: „Lietuvi, lankydamas šį kapinyną, prisimink ir Tėvynės gynėjus, ir tremtinius Sibiro pančiuos. Maldoj atminimo linkėk ypač tiems, kurie ilsisi čia”. 

New Yorke, Brooklyno universiteto aikštėj, 1972 m. buvo įrengta Jonyno atlikta dekoratyvinė skulptūra „Mokslo amžius” iš aliuminio. 24 pėdų aukščio kvadratinių plokščių formos skelbia atomo amžiaus meno idėją.

1974 m. New Yorko miestas pasamdė Jonyną išdekoruoti Rikers Island pataisos namus.  Jonynas sukūrė sieninį pano, kuriame sujungė freską, bareljefinę skulptūrą ir mozaiką. Kūrinys susideda iš penkių 9×12 pėdų dydžio dalių. Tapyti gamtos vaizdai, paukščiai, žuvys ir kiti gyvūnai.

Šv. Onos koplyčia (1971) Amsterdame, NY, lietuvių kapinėse, buvo pastatyta J. V. Kiškio lėšomis jo žmonos Onos Kiškienės atminčiai. Koplyčios architektas Jonynas projektavo ją brutalizmo stiliuje. Koplyčios įgaubtas fasadas sudarytas iš trijų apskrito pavidalo pilonų.  Centriniame, virš durų, yra Rūpintojėlio skulptūra iš lieto aliuminio. Koplyčios vidaus sienos – iš rupių baltų plytų. Iš abiejų altoriaus pusių – aukšti vitražiniai langai iš skaldyto stiklo. Virš altoriaus yra Prisikėlusio Kristaus skulptūra. Menotyrininkė Rasa Andriuškytė-Žukienė rašė: „Nedidelė Šv. Onos koplyčia harmoningai dera aplinkoje, o jos viduje itin reikšmingas faktūrų šviesos ir spalvų žaismas. Koplyčios forma labai plastiška ir joje įkūnytas vaizdas-simbolis primena europietiškos architektūros racionalaus iracionalizmo pavyzdį –  LeCorbusier Ronchamp bažnyčią (Prancūzijoje)”.

Naujoji Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Tamaqua, PA, buvo pastatyta 1976 m. Jonynas šiai lietuvių bažnyčiai sukūrė Prisikėlusio Kristaus reljefą prie altoriaus ir vitražus. Jo paskutinis bažnytinio meno užsakymas – 1983 m. St. Catherine bažnyčiai Moscow, PA. Buvo sukurta Kristaus mozaika ir Kryžiaus kelio stotys.

Jonyno ir Shepherd meno studija užsidarė 1980 m. Jo kūrybinio palikimo visuma Amerikoje – apie 2000 meno objektų. Išėjęs į pensiją grįžo prie mokytojo darbo New Yorke, vėl iliustravo knygas ir liejo akvareles. Tėvynės ilgesys jį traukė vis stipriau, susirašinėjo su menininkais Lietuvoje.

Sugrįžimas

Dar anksčiau Jonynas mąstė, kaip Lietuvos meno kūrėjams atverti vartus į Vakarus,  kaip supažindinti juos su išeivijos šiuolaikiniu menu. Lietuvą jis aplankė 1967 m. vasarą. Po daugiau nei trisdešimties metų nežinomybės Lietuvos meno pasaulis vėl atrado Jonyną. Jo meno parodos buvo surengtos Kaune 1979 m. ir Vilniaus dailės muziejuje 1987 m. Pastarosios parodos atidaryme Jonynas pareiškė: „Matau, kad ne kapuose guli didvyriai, bet šiandien Lietuvoje jie vaikšto gyvi po sukurtus savus miestus, kaimus, laukus ir pievas. Darbu ir prakaitu šią žemę laisto ne tik artojas, bet ir mokslo žmogus, stengdamasis, kad gimtoji kalba neprarastų gyvybės. Kad mokslas tiestų kelius į saulėtą ateitį, o visi menai lydėtų ir stiprintų žmogaus dvasią ir pasitikėjimą savimi”.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę Jonynas apsilankydavo tėviškėj kiekvienų metų vasarą. 1993 m. jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu. Druskininkuose buvo įkurta Jonyno meno galerija (M. K. Čiurlionio Nacionalinio muziejaus padalinys). Joje sukauptas išsamus Vytauto K. Jonyno archyvas, eksponuojama jo vitražų Amerikoje eskizai, akvarelės ir medžio raižiniai.

Vytautas K. Jonynas iškeliavo į amžinybę Vilniuje 1997 m. gruodžio 4 d. Nuliūdę liko duktė Giedra Troncone, gausus būrys meno gerbėjų, jo buvusių mokinių ir bendradarbių.  Iškilmingose laidotuvėse jį pagerbė daug lietuvių inteligentijos, palydėdami velionį į Antakalnio kapines amžinam poilsiui. Per jo iškalbius meno kūrinius Lietuvoje, Vokietijoje, Australijoje ir Amerikos žemyne Jonynas dar pasilieka gyvas tarp mūsų.