Nauji metai – nauji rūpesčiaidraugas

Marija Remienė

Sveikiname visus ,,Draugo” prenumeratorius ir visus geros valios lietuvius, sulaukusius Naujųjų – 2009-tųjų metų. Linkime, kad naujieji metai būtų visiems laimingi, kad negerovės išnyktų, kad jie atneštų laimės ir sveikatos.

Mus, katalikiško ,,Draugo” dienraščio leidėjus, džiugina tie nuolatiniai skaitytojai ir dosnūs rėmėjai, kurių dėka ,,Draugas” iki šiol gyvuoja. Tačiau leidėjus liūdina, kad ,,Draugas”, laimingai sulaukęs šimto metų, negali tinkamai ir ramiai jo atšvęsti. Šių praėjusių 2008–ųjų metų gale tėvai marijonai pareikalavo 2009 m. vasario mėn. gale apleisti patalpas arba jas nupirkti (kartu su vienuolynu) už 3.5 milijonų dolerių. Marijonų provincijolas kun. Dan Cambra paaiškino, kad tėvams marijonams pinigai reikalingi 23 naujiems seminaristams – būsimiems kunigams – paruošti, 10 senatvę pasiekusiems kunigams išlaikyti slaugos namuose. Jis teigė, kad lietuvių suaukoti pinigai yra jau išnaudoti, padengiant įvairias pastatų išlaikymo ir draudimo išlaidas. Norisi priminti, kad statybų vajui vadovavo inžinierius Antanas Rudis, o jo komitetą sudarė lietuviai kunigai, lietuviai verslininkai ir kita lietuviška visuomenė.

Per savo šimtą gyvavimo metų ,,Draugas” išgyveno daug vargų ir rūpesčių. Sunkius laikus išgyveno ir lietuviai: jie, jų organizacijos sunkiai kūrėsi; išgyveno 1930 metų depresiją, du karus – ir Lietuvos okupaciją. Tačiau ,,Draugo” leidyba nenutrūko iki šių dienų.

1909 m. pirmame ,,Draugo” numeryje išspausdintas toks leidėjų pasisakymas: ,,Leidžiame ‘Draugą’, nes trokštame lietuviams katalikams gerovės, meilės ir sutikimo. Geras dalykas yra gyvas žodis, spausdinta knygutė, bet gyvename laikuose, kad ne iškalba, ne Ciceronas ir Demostenai, bet laikraščiai persergsti prieš nedorą, padrąsina prie gerų darbų. Mūsų noras yra padaryti tikru ir įtakingu vadovu Amerikos lietuviams katalikams jų viešuose reikaluose: organizacijos, švietimas, mokyklos, emigracija, medžiaginė gerovė, politika ir šimtai kitų dalykų (...).”

Praėjus 100 metų nuo ,,Draugo” įsteigimo, galime drąsiai sakyti, kad mūsų laikraštis visais laikais nenuklydo nuo pirmųjų jo leidėjų paskelbtų tikslų. Visi jų nurodyti tikslai buvo rūpestingai vykdomi visų buvusių ir dabartinių leidėjų ir redaktorių. Tad šiandien galime didžiuotis ne tik tuo, kad ,,Draugas” išsilaikė, bet ir tuo, kad daug pažangos padaręs jis tapo įvairesnis, praturtėjo savo turiniu, pagerėjo jo techninė leidybos pusė.

Atėjo išbandymo laikas visiems – ne tik leidėjams, bet ir lietuviškoms organizacijoms, gausiems fondams, kurie ,,Draugo” dėka augo ir klestėjo. Lietuviška veikla vyksta būreliuose, organizacijose, ir visa tai atsispindi ,,Drauge”. ,,Draugo” leidėjai kreipiasi į kiekvieną geros valios tautietį ateiti dienraščiui į pagalbą. Leidėjų direktorių taryba negali ir neturi tiek pinigų nupirkti siūlomas patalpas. Tam, kad būtų galima nupirkti šiuos pastatus ar nupirkti ar išnuomoti kitą pastatą, reikia daug pinigų. Tai yra reikalas visų, kuriems rūpi geras, lietuviškas, katalikiškas laikraštis.

Laikai keičiasi. Technologija šuoliais bėga pirmyn. Kai kas siūlo vietoj popierinio laikraščio leisti kompiuterinį. Deja, daug skaitytojų kompiuterio neturi. Daug jų kompiuterio jau neįsigis, neišmoks juo naudotis. Tad kompiuterinis laikraštis tokiems žmonėms būtų neprieinamas. Ar kompiuteris pavaduos išsaugant mūsų organizacijų istoriją? Todėl popierinis laikraštis tebėra reikalingas. Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis rašė: ,,Stenkimės pažinti savo gadynę, suprasti ir atjausti savo laikų žmones su jų norais, troškimais, siekimais ir tikslais.” Jo žodžiai tinka ir dabar. Tai akivaizdžiai matome, skaitome ir juntame per spausdintą žodį.

,,Draugo” leidėjai įsipareigojo ir toliau per spausdintą žodį kalbėti į/su savo tautiečiais Amerikoje. Visi kartu susirūpinkime ,,Draugo” ateitimi, nevenkime atsakomybės. Pradėkime antrą dienraščio šimtmetį su viltimi, kaip to troško pirmieji jo leidėjai ir redaktoriai.

,,Draugo” leidėjai laukia Jūsų atsako ir aukų