Nauji metai – nauji rūpesčiai
Marija Remienė
Sveikiname visus ,,Draugo” prenumeratorius ir visus geros valios lietuvius, sulaukusius Naujųjų – 2009-tųjų
metų. Linkime, kad naujieji metai būtų visiems laimingi, kad negerovės
išnyktų, kad jie atneštų laimės ir sveikatos.
Mus, katalikiško ,,Draugo” dienraščio leidėjus,
džiugina tie nuolatiniai skaitytojai ir dosnūs rėmėjai, kurių dėka
,,Draugas” iki šiol gyvuoja. Tačiau leidėjus liūdina, kad
,,Draugas”, laimingai sulaukęs šimto metų, negali tinkamai
ir ramiai jo atšvęsti. Šių praėjusių 2008–ųjų metų
gale tėvai marijonai pareikalavo 2009 m. vasario mėn. gale apleisti
patalpas arba jas nupirkti (kartu su vienuolynu) už 3.5 milijonų
dolerių. Marijonų provincijolas kun. Dan Cambra paaiškino, kad
tėvams marijonams pinigai reikalingi 23 naujiems seminaristams –
būsimiems kunigams – paruošti, 10 senatvę pasiekusiems
kunigams išlaikyti slaugos namuose. Jis teigė, kad lietuvių
suaukoti pinigai yra jau išnaudoti, padengiant įvairias pastatų
išlaikymo ir draudimo išlaidas. Norisi priminti, kad
statybų vajui vadovavo inžinierius Antanas Rudis, o jo komitetą sudarė
lietuviai kunigai, lietuviai verslininkai ir kita lietuviška
visuomenė.
Per savo šimtą gyvavimo metų ,,Draugas” išgyveno
daug vargų ir rūpesčių. Sunkius laikus išgyveno ir lietuviai:
jie, jų organizacijos sunkiai kūrėsi; išgyveno 1930 metų
depresiją, du karus – ir Lietuvos okupaciją. Tačiau
,,Draugo” leidyba nenutrūko iki šių dienų.
1909 m. pirmame ,,Draugo” numeryje išspausdintas toks
leidėjų pasisakymas: ,,Leidžiame ‘Draugą’, nes
trokštame lietuviams katalikams gerovės, meilės ir sutikimo.
Geras dalykas yra gyvas žodis, spausdinta knygutė, bet gyvename
laikuose, kad ne iškalba, ne Ciceronas ir Demostenai, bet
laikraščiai persergsti prieš nedorą, padrąsina prie gerų
darbų. Mūsų noras yra padaryti tikru ir įtakingu vadovu Amerikos
lietuviams katalikams jų viešuose reikaluose: organizacijos,
švietimas, mokyklos, emigracija, medžiaginė gerovė, politika ir
šimtai kitų dalykų (...).”
Praėjus 100 metų nuo ,,Draugo” įsteigimo, galime drąsiai sakyti,
kad mūsų laikraštis visais laikais nenuklydo nuo pirmųjų jo
leidėjų paskelbtų tikslų. Visi jų nurodyti tikslai buvo rūpestingai
vykdomi visų buvusių ir dabartinių leidėjų ir redaktorių. Tad
šiandien galime didžiuotis ne tik tuo, kad ,,Draugas”
išsilaikė, bet ir tuo, kad daug pažangos padaręs jis tapo
įvairesnis, praturtėjo savo turiniu, pagerėjo jo techninė leidybos pusė.
Atėjo išbandymo laikas visiems – ne tik leidėjams, bet ir
lietuviškoms organizacijoms, gausiems fondams, kurie
,,Draugo” dėka augo ir klestėjo. Lietuviška veikla vyksta
būreliuose, organizacijose, ir visa tai atsispindi ,,Drauge”.
,,Draugo” leidėjai kreipiasi į kiekvieną geros valios tautietį
ateiti dienraščiui į pagalbą. Leidėjų direktorių taryba negali
ir neturi tiek pinigų nupirkti siūlomas patalpas. Tam, kad būtų galima
nupirkti šiuos pastatus ar nupirkti ar išnuomoti kitą
pastatą, reikia daug pinigų. Tai yra reikalas visų, kuriems rūpi geras,
lietuviškas, katalikiškas laikraštis.
Laikai keičiasi. Technologija šuoliais bėga pirmyn. Kai kas
siūlo vietoj popierinio laikraščio leisti kompiuterinį. Deja,
daug skaitytojų kompiuterio neturi. Daug jų kompiuterio jau neįsigis,
neišmoks juo naudotis. Tad kompiuterinis laikraštis
tokiems žmonėms būtų neprieinamas. Ar kompiuteris pavaduos
išsaugant mūsų organizacijų istoriją? Todėl popierinis
laikraštis tebėra reikalingas. Palaimintasis arkivyskupas Jurgis
Matulaitis rašė: ,,Stenkimės pažinti savo gadynę, suprasti ir
atjausti savo laikų žmones su jų norais, troškimais, siekimais
ir tikslais.” Jo žodžiai tinka ir dabar. Tai akivaizdžiai matome,
skaitome ir juntame per spausdintą žodį.
,,Draugo” leidėjai įsipareigojo ir toliau per spausdintą žodį
kalbėti į/su savo tautiečiais Amerikoje. Visi kartu susirūpinkime
,,Draugo” ateitimi, nevenkime atsakomybės. Pradėkime antrą
dienraščio šimtmetį su viltimi, kaip to troško
pirmieji jo leidėjai ir redaktoriai.
,,Draugo” leidėjai laukia Jūsų atsako ir aukų