Paminklas Komunizmo aukoms atminti
– kuklus, tačiau pavilioja savo artumu
Atsakymas į A. S. Gečio straipsnį dėl paminklo komunizmo aukoms atminti
Karl Altau
JBANC direktorius ir
Komunizmo aukų memorialo fondo direkcijos narys
Algimanto
S. Gečio straipsnis, išspausdintas „Drauge”
š. m. rugpjūčio 12 d., byloja, kad visuomenei reikia
paaiškinti apie paminklo Komunizmo aukoms atminti kūrybinį
procesą ir vizualinę reikšmę.
Pirmiausia, smagu girdėti, kad gerb. Gečys turėjo galimybę aplankyti
paminklą ir skyrė tam laiko. Tikiuosi, kad daugelis iš mūsų,
anksčiau ar vėliau, turėsime progą stabtelėti prie šio istorinio
paminklo. Gečys iškelia svarbius aspektus, kurių interpretacija,
deja, menkina teigiamą paminklo prasmę. Savo straipsnyje jis analizuoja
paminklo vietą, jo projektą ir iškelia finansinius klausimus,
susijusius su šiuo projektu.
Vieta
Vieta paminklui parinkta neatsitiktinai. Jungtinių Valstijų sostinė,
JAV Kongreso rūmai turi simbolinę, strateginę ir istorinę
reikšmę. Tarptautiniu lygmeniu tai yra vienintelis toks
paminklas Komunizmo aukoms atminti. Atsižvelgiant į visa tai,
Washington, DC ir jo aplinka paminklui suteikia didelę reikšmę
ir vertę. Svarbu prisiminti, kad Šaltojo karo metu būtent
Jungtinės Valstijos ėmėsi iniciatyvos ir ryžosi pakirsti
viešpataujantį komunistinį žiaurumą ir tarsi didingas
švyturys skleidė laisvės ir demokratijos idėjas. Be to, tai buvo
šalis, ištiesusi ranką bėgantiems ir norintiems
išsivaduoti nuo komunizmo priespaudos.
Troškimas sunaikinti komunistinę santvarką sujudino visą
pasaulį, o šio tikslo padariniai ir šiandien aidi visų
prisiminimuose. Žinome, kad išsilaisvino pavergtos ir okupuotos
tautos, Baltijos šalys atgavo nepriklausomybę. Tačiau daugiau
nei 100 milijonų žmonių visame pasaulyje kentėjo tironiją ir žuvo jos
pančiuose. Be to, yra begalės kitų aukų – išlikusieji ir
tautos, vis dar priklausančios komunistinei santvarkai – Kinija,
Kuba, Vietnamas, Laosas. Jų kovos negali būti pamirštos.
Paminklas yra ryškus istorijos, o kartu ir dabartinės realybės
atminimas.
Kaip pastebi Gečys, paminklo statyba užtruko ne vienerius metus.
Projekto įgyvendinimas pareikalavo trylikos metų kruopštaus ir
nenutrūkstamo darbo, nuo 1993 m. gruodžio 17 d., kai prezidentas Bill
Clinton pasirašė projekto sutartį, iki 2007 m. birželio 12
dienos – paminklo atidarymo, kuriame dalyvavo prezidentas George
W. Bush. Bet tai nėra neįprasta. National Park Service (NPC) teigia, kad paminklų statyba nuo darbų pradžios iki jų pabaigos užtrunka keletą dešimčių metų.
Imantis panašių projektų įgyvendinimo Nacionalinio parko tarnyba
visiems pateikia 24 žingsnių programą, kurią griežtai reikalaujama
įvykdyti. Tai apima sklypo parinkimą ir reikalingų leidimų gavimą. Po
tam tikrų, kurį laiką užsitęsusių ir neišsprendžiamų problemų
buvo pasirinkta dabartinė paminklo vieta – Massachusetts and New
Jersey Avenues, NW sankirta: penki kvartalai nuo JAV Kapitolijaus,
kuris matomas žvelgiant nuo paminklo vietos, ir du kvartalai nuo Union
Station – pagrindinio susisiekimo centro mieste. Pėstiesiems
paminklą pasiekti kur kas patogiau nei kitus Washington, DC
memorialinius objektus (pvz., paminklus Mahatma Gandhi ir Tomas
Masaryk). Nepaisant to, remiantis atliktais tyrimais, kiekvieną dieną
pro šią sankryžą pravažiuoja apie 20,000 automobilių,
oGeorgetown University Law Center – visai šalia, vos per
kelią. Dėl to paminklas tapo greitai atpažįstamas Washington, DC ir
žinomas plačios publikos.
Įvertinus šiuos aspektus, neabejotina, kad paminklas nesunkiai
pastebimas praeivių, lengvai pasiekiamas turistams, o jo šaknys
artimos politiniamkultūriniam Washington, DC centrui.
Paminklo projektas
Washington, DC – memorialinių paminklų miestas. Kiekvienas jų
palieka skirtingus jausmus, užsimezgaskirtingas ryšys
sulankytoju ar publika.
Gečys paminklą Komunizmo aukoms atminti lygina su kur kas didesniu ir
įspūdingesniu paminklu Washington, DC – Antrojo pasaulinio karo
memorialiniu paminklu.
Šiuo atveju, kai yra pabrėžiamas paminklo dydis ir dėl to
jaučiamas nusivylimas, svarbu pabrėžti, kad paminklas Komunizmo aukoms
atminti turėjo kiek kitokį kūrybinės atramos tašką, nei kiti
fiziškai masyvūs objektai mieste. Buvo siekiama nesumenkinti, o
kartu pernelyg neiškelti jo individualumo. Šis derinys
– kertinis akmuo, tapęs vienu iš svarbiausių prioritetų
projekto procese.
Tiesa, skulptūra – kukli, tačiau tai suteikia galimybę
asmeniškai priartėti ir susilieti su istorija, kuria
,,alsuoja” paminklas. Taip, tai nėra labai aukštas ir
stambus objektas, bet vietoj to, jis pavilioja savo artumu –
atspindi asmenišką auką ir individualią tragediją didžiulėje
tragedijoje. Šalia paminklo esanti sienelė suteikia galimybę
prisėsti, pamąstyti ir dar labiau įsijausti į jo prasmę ir turinį,
kurio paskirtis – atminti „Šimtą milijonų komunizmo
aukų ir tuos, kurie myli laisvę”, „Pavergtųjų tautų bei
žmonių nepriklausomybę”.
Demokratijos skulptūrą ir jos projektą iš daugelio pasiūlytų
variantų išrinko Victims of Communism Memorial Foundation fondo
(toliau – Fondo) direkcija. Šis sprendimas buvo priimtas
remiantis trimis priežastimis: 1) skulptūros projektas artimas 1989
metų Kinijos įvykiams, t.y. žudynėms Tiananmen Square, ir atspindi
Kinijos studentų sukurtą modelį šiems įvykiams atminti. Taip pat
atsižvelgta į Kinijoje besitęsiančias komunistines operacijas ir aukų
skaičių; 2) paminklas susišaukia su su Laisvės statula New York;
3) mena pasaulinį demokratijos ir laisvės simbolį. Taigi viena
iš svarbiausių prielaidų buvo – nenukrypti nuo projekto
esmės ir mažų, bet svarbių detalių.
Pradiniame projekto variante vyravo idėja šalikelėje
įrašyti tautų ir žmonių vardus, kuriuos komunizmo vergija
pakirto labiausiai. Vis dėlto, iškilus klausimui, kas netapo
auka, o kas nekentėjo – šios minties atsisakyta.
Pavyzdžiui, yra daugiau nei dešimtys finougrų etninių
bendruomenių – vengrų, estų, suomių, taip pat daug mažesnių tautų
buvusioje Sovietų Sąjungoje, kurios kentė komunizmo priespaudą. Todėl
vėl kyla klausimas: kur nubrėžti liniją? Sunku atsakyti, o galbūt
atsakymo nėra, todėl, atrodo, protingiau dėmesį sutelkti į viso
simbolio prasmę.
Tuo tarpu Fondo ateities projektai ir edukaciniai aspektai atspindės ir
padės atsakyti į klausimus apie kiekvienos tautos ir jos žmonių
istoriją.
Valstybinė teisė 103-199 konstatuoja, kad organizacijai, šiuo
atveju Fondui, „suteikiama teisė bendradarbiauti ir į projektų
eigą įtraukti, lygiagrečias organizacijas, besirūpinančias
išgyvenusiais ir kentėjusiais komunistinėje santvarkoje”.
Memorialinis paminklas nuo jo pirmosios atidarymos dienos svarbia
apsilankymo vieta tampa įvairioms bendruomenėms ir organizacijoms.
Aukšto rango užsienio atstovai, atvykę darbo vizitui į
Washington, DC, neretai į savo darbotvarkės tvarkaraštį, kaip
vieną iš svarbiausių kelionės tikslų, įrašo apsilankymą
prie paminklo Komunizmo aukoms atminti. Jie atlieka pilietinę pareigą,
o kartu patvirtina reikšmingą paminklo simbolinę vertę ir
prasmę.
Pastarąjį kartą š. m. rugsėjo 29 d. Vengrijos užsienio reikalų
ministrė Kinga Göncz, lankydamasi Washington, DC, prie paminklo
padėjo vainiką, pagerbdama savo šalies komunizmo aukas. Daugiau
nei dvi dešimtys užsienio vadovų, su oficialiu vizitu
viešėdami Washington, DC, išreiškė dėmesį ir norą
susipažinti su Komunizmo aukų atminimo paminklu: Estijos ir Latvijos
prezidentai, Estijos ir Čekijos premjerai, kitų šalių ministrai
ir atstovai.
2007 m. liepos 14 d. minint Baltijos šalių ištrėmimus
1941 m., Lietuvos, Estijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai buvo
pirmieji užsienio šalių delegatai aplankę memorialinį paminklą.
Tai buvo nepakartojama patirtis ir galimybė pasidalyti mintimis su
Lietuvos Užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu ir gulagą
kentusiais bei jį išgyvenusiais tėvu Alfonsu Svarinsku ir sese
Nijole Sadūnaite. Šių trijų žmonių asmeniniai pasakojimai ir
išgyvenimai, kartu su paminklo artuma ir aplinka, paliko
ypatingai šiltus to įvykio prisiminimus.
Išlaidos
Valstybės finansavimas, kaip nurodyta įstatyme, projektui negalėjo būti
suteiktas. Todėl buvo priimti įsipareigojimai memorialinį paminklą
pastatyti privačiomis lėšomis, kad mokesčių naštos
nejaustų jų mokėtojai, o šiuo procesu rūpintis pavesta Komunizmo
aukų memorialo fondui. Fondas buvo sukurtas National Captive Nations
Committee, kurio užuomazgos prasidėjo su Pavergtų tautų savaitės
rezoliucija, pasirašyta Prezidento Eisenshower, ir
teisiškai įsigaliojusia 1959 m.
Laikui bėgant, pradiniai projekto tikslai irplanai kito. Ketinimas
sukaupti 100 milijonų dolerių ir pastatyti Memorialinį muziejų, ko buvo
tikėtasi projekto pradžioje, ilgainiui tapo neišsipildančia
svajone. Sulaukti rėmėjų – milijonierių ar milijardierių –
buvo beviltiška.
2002 metų pabaigoje pasiryžta kurti atminimo paminklą netoliese JAV
Kongreso rūmų. Komunizmo aukų atminimo fondas rūpinosi projekto
pristatymu ir jo supažindinimu su visuomene, ieškojo paramos
šaltinių privačiose įstaigose, tarp etninių komitetų ir užsienio
valstybių.
Galiausiai, paminklo projektas ir vienas milijonas dolerių, reikalingas
darbams pradėti, buvo rankose. Kita vertus, planuotas biudžetas
projektui įgyvendinti nuo 2003 metų iki 2007-ųjų išaugo dvigubai.
Vertinant užsienio valstybių paramą, viena didžiausių įmokų atkeliavo
iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių. Dalis lėšų
bus panaudota Virtual Global Museum on Communism, kuris šiuo
metu palaipsniui kuriamas ir tobulinamas. Baltijos šalių indėlis
sudaro apie 30, 000 JAV dol., Lietuvos vyriausybė skyrė didžiausią
sumą. Šalia Baltijos šalių prie projekto prisidėjo
Taivano, Korėjos, Čekijos ir Vengrijos vyriausybės.
Baltijos šalių parama yra labai svarbi ir nuoširdžiai
vertinama. Reikšmingas lietuvių, estų ir latvių bendruomenių
Jungtinėse Valstijose vaidmuo, kurių įmokos ir auka paminklui sudaro
daugiau nei 50,000 JAV dolerių (šiuo aspektu, Estijos ir
Latvijos Bendruomenės pralenkia Lietuvių Bendruomenę). Taip pat dėmesio
ir pagalbos sulaukta iš Vietnamo bendruomenės.
Nors plytų ir skiedinio muziejus vis dar yra trečiasis svarbiausias
Fondo siekis, antrasis tikslas – skubama paruošti
globalaus virtualaus Komunizmo muziejaus internetinę svetainę
(šiuo metu tai vykdoma). Jos pradinį variantą jau galima rasti
adresu internete http://www.globalmuseumoncommunism.org
Oficialiai šis tinklalapis pradės veikti 2009 metų pradžioje.
Jame bus galimybė pamatyti keliolika skirtingų Baltijos šalių
nacionalinių ir tematinių eksponatų.
Š. m. lapkričio 20 d. Ukrainos ambasadoje Washington, DC įvyko
10-oji kasmetinė Fondo šventė – Truman-Reagan laisvės
medalių apdovanojimo iškilmės, kurios taip pat skirtos projektų
supažindinimui ir finansinių šaltinių plėtrai. Šventė
pažymėjo 75-ių metų sukaktį nuo taip vadinamo Holodomor pabaigos
(1932–1933 metai), kurio metu sovietų santvarkoje badu mirė
milijonai ukrainiečių. Ši nelaimė parodyta neseniai sukurtame
latvių filme ,,Soviet Story”, kuris netrukus turėtų pasiekti
Jungtinių Valstijų kino teatrus.
Susitikimo metu su prezidentu George W. Bush spalio 24 d. Centrinės ir
Rytų Europos organizacijų atstovams (įskaitant Baltijos valstybių
Amerikoje organizacijų atstovus) Baltieji rūmai pabrėžė, kad Komunizmo
aukų memorialinis paminklas – ypatingas ženklas, vienas
svarbiausių tarptautinių simbolių komunizmo aukoms atminti, o kartu
didžiulis pasididžiavimas visiems Baltijos Amerikos gyventojams.
Tikimasi nenutrūkstamos paramos, kuri visuomet labai reikalinga ir
laukiama. Tai sustiprintų tolimesnių Komunizmo aukų memorialo fondo
darbų įgyvendinimą, kurių tikslas yra švietėjiškas
– žinių suteikimas pasauliui apie komunizmą, sovietinę santvarką
ir jų skaudžias pasekmes. Todėl mes tikimės visų paramos ir aktyvaus
bei prasmingo bendradarbiavimo.
Iš anglų kalbos vertė
Monika Ramanauskaitė