Paminklas Komunizmo aukoms atminti
– kuklus, tačiau pavilioja savo artumu

Atsakymas į A. S. Gečio straipsnį dėl paminklo komunizmo aukoms atminti

Karl Altau
JBANC direktorius ir
Komunizmo aukų memorialo fondo direkcijos narys

aukosAlgimanto S. Gečio straipsnis, išspausdintas „Drauge” š. m. rugpjūčio 12 d., byloja, kad visuomenei reikia paaiškinti apie paminklo Komunizmo aukoms atminti kūrybinį procesą ir vizualinę reikšmę.

Pirmiausia, smagu girdėti, kad gerb. Gečys turėjo galimybę aplankyti paminklą ir skyrė tam laiko. Tikiuosi, kad daugelis iš mūsų, anksčiau ar vėliau, turėsime progą stabtelėti prie šio istorinio paminklo. Gečys iškelia svarbius aspektus, kurių interpretacija, deja, menkina teigiamą paminklo prasmę. Savo straipsnyje jis analizuoja paminklo vietą, jo projektą ir iškelia finansinius klausimus, susijusius su šiuo projektu.

Vieta

Vieta paminklui parinkta neatsitiktinai. Jungtinių Valstijų sostinė, JAV Kongreso rūmai turi simbolinę, strateginę ir istorinę reikšmę. Tarptautiniu lygmeniu tai yra vienintelis toks paminklas Komunizmo aukoms atminti. Atsižvelgiant į visa tai, Washington, DC ir jo aplinka paminklui suteikia didelę reikšmę ir vertę. Svarbu prisiminti, kad Šaltojo karo metu būtent Jungtinės Valstijos ėmėsi iniciatyvos ir ryžosi pakirsti viešpataujantį komunistinį žiaurumą ir tarsi didingas švyturys skleidė laisvės ir demokratijos idėjas. Be to, tai buvo šalis, ištiesusi ranką bėgantiems ir norintiems išsivaduoti nuo komunizmo priespaudos.

Troškimas sunaikinti komunistinę santvarką sujudino visą pasaulį, o šio tikslo padariniai ir šiandien aidi visų prisiminimuose. Žinome, kad išsilaisvino pavergtos ir okupuotos tautos, Baltijos šalys atgavo nepriklausomybę. Tačiau daugiau nei 100 milijonų žmonių visame pasaulyje kentėjo tironiją ir žuvo jos pančiuose. Be to, yra begalės kitų aukų – išlikusieji ir tautos, vis dar priklausančios komunistinei santvarkai – Kinija, Kuba, Vietnamas, Laosas. Jų kovos negali būti pamirštos. Paminklas yra ryškus istorijos, o kartu ir dabartinės realybės atminimas.

Kaip pastebi Gečys, paminklo statyba užtruko ne vienerius metus. Projekto įgyvendinimas pareikalavo trylikos metų kruopštaus ir nenutrūkstamo darbo, nuo 1993 m. gruodžio 17 d., kai prezidentas Bill Clinton pasirašė projekto sutartį, iki 2007 m. birželio 12 dienos – paminklo atidarymo, kuriame dalyvavo prezidentas George W. Bush. Bet tai nėra neįprasta. National Par
k Service (NPC) teigia, kad paminklų statyba nuo darbų pradžios iki jų pabaigos užtrunka keletą dešimčių metų.

Imantis panašių projektų įgyvendinimo Nacionalinio parko tarnyba visiems pateikia 24 žingsnių programą, kurią griežtai reikalaujama įvykdyti. Tai apima sklypo parinkimą ir reikalingų leidimų gavimą. Po tam tikrų, kurį laiką užsitęsusių ir neišsprendžiamų problemų buvo pasirinkta dabartinė paminklo vieta – Massachusetts and New Jersey Avenues, NW sankirta: penki kvartalai nuo JAV Kapitolijaus, kuris matomas žvelgiant nuo paminklo vietos, ir du kvartalai nuo Union Station – pagrindinio susisiekimo centro mieste. Pėstiesiems paminklą pasiekti kur kas patogiau nei kitus Washington, DC memorialinius objektus (pvz., paminklus Mahatma Gandhi ir Tomas Masaryk). Nepaisant to, remiantis atliktais tyrimais, kiekvieną dieną pro šią sankryžą pravažiuoja apie 20,000 automobilių, oGeorgetown University Law Center – visai šalia, vos per kelią. Dėl to paminklas tapo greitai atpažįstamas Washington, DC ir žinomas plačios publikos.

Įvertinus šiuos aspektus, neabejotina, kad paminklas nesunkiai pastebimas praeivių, lengvai pasiekiamas turistams, o jo šaknys artimos politiniamkultūriniam Washington, DC centrui.

Paminklo projektas

Washington, DC – memorialinių paminklų miestas. Kiekvienas jų palieka skirtingus jausmus, užsimezgaskirtingas ryšys sulankytoju ar publika.

Gečys paminklą Komunizmo aukoms atminti lygina su kur kas didesniu ir įspūdingesniu paminklu Washington, DC – Antrojo pasaulinio karo memorialiniu paminklu.

Šiuo atveju, kai yra pabrėžiamas paminklo dydis ir dėl to jaučiamas nusivylimas, svarbu pabrėžti, kad paminklas Komunizmo aukoms atminti turėjo kiek kitokį kūrybinės atramos tašką, nei kiti fiziškai masyvūs objektai mieste. Buvo siekiama nesumenkinti, o kartu pernelyg neiškelti jo individualumo. Šis derinys – kertinis akmuo, tapęs vienu iš svarbiausių prioritetų projekto procese.

Tiesa, skulptūra – kukli, tačiau tai suteikia galimybę asmeniškai priartėti ir susilieti su istorija, kuria ,,alsuoja” paminklas. Taip, tai nėra labai aukštas ir stambus objektas, bet vietoj to, jis pavilioja savo artumu – atspindi asmenišką auką ir individualią tragediją didžiulėje tragedijoje. Šalia paminklo esanti sienelė suteikia galimybę prisėsti, pamąstyti ir dar labiau įsijausti į jo prasmę ir turinį, kurio paskirtis – atminti „Šimtą milijonų komunizmo aukų ir tuos, kurie myli laisvę”, „Pavergtųjų tautų bei žmonių nepriklausomybę”.

Demokratijos skulptūrą ir jos projektą iš daugelio pasiūlytų variantų išrinko Victims of Communism Memorial Foundation fondo (toliau – Fondo) direkcija. Šis sprendimas buvo priimtas remiantis trimis priežastimis: 1) skulptūros projektas artimas 1989 metų Kinijos įvykiams, t.y. žudynėms Tiananmen Square, ir atspindi Kinijos studentų sukurtą modelį šiems įvykiams atminti. Taip pat atsižvelgta į Kinijoje besitęsiančias komunistines operacijas ir aukų skaičių; 2) paminklas susišaukia su su Laisvės statula New York; 3) mena pasaulinį demokratijos ir laisvės simbolį. Taigi viena iš svarbiausių prielaidų buvo – nenukrypti nuo projekto esmės ir mažų, bet svarbių detalių.

Pradiniame projekto variante vyravo idėja šalikelėje įrašyti tautų ir žmonių vardus, kuriuos komunizmo vergija pakirto labiausiai. Vis dėlto, iškilus klausimui, kas netapo auka, o kas nekentėjo – šios minties atsisakyta. Pavyzdžiui, yra daugiau nei dešimtys finougrų etninių bendruomenių – vengrų, estų, suomių, taip pat daug mažesnių tautų buvusioje Sovietų Sąjungoje, kurios kentė komunizmo priespaudą. Todėl vėl kyla klausimas: kur nubrėžti liniją? Sunku atsakyti, o galbūt atsakymo nėra, todėl, atrodo, protingiau dėmesį sutelkti į viso simbolio prasmę.

Tuo tarpu Fondo ateities projektai ir edukaciniai aspektai atspindės ir padės atsakyti į klausimus apie kiekvienos tautos ir jos žmonių istoriją.

Valstybinė teisė 103-199 konstatuoja, kad organizacijai, šiuo atveju Fondui, „suteikiama teisė bendradarbiauti ir į projektų eigą įtraukti, lygiagrečias organizacijas, besirūpinančias išgyvenusiais ir kentėjusiais komunistinėje santvarkoje”.

Memorialinis paminklas nuo jo pirmosios atidarymos dienos svarbia apsilankymo vieta tampa įvairioms bendruomenėms ir organizacijoms. Aukšto rango užsienio atstovai, atvykę darbo vizitui į Washington, DC, neretai į savo darbotvarkės tvarkaraštį, kaip vieną iš svarbiausių kelionės tikslų, įrašo apsilankymą prie paminklo Komunizmo aukoms atminti. Jie atlieka pilietinę pareigą, o kartu patvirtina reikšmingą paminklo simbolinę vertę ir prasmę.

Pastarąjį kartą š. m. rugsėjo 29 d. Vengrijos užsienio reikalų ministrė Kinga Göncz, lankydamasi Washington, DC, prie paminklo padėjo vainiką, pagerbdama savo šalies komunizmo aukas. Daugiau nei dvi dešimtys užsienio vadovų, su oficialiu vizitu viešėdami Washington, DC, išreiškė dėmesį ir norą susipažinti su Komunizmo aukų atminimo paminklu: Estijos ir Latvijos prezidentai, Estijos ir Čekijos premjerai, kitų šalių ministrai ir atstovai.

2007 m. liepos 14 d. minint Baltijos šalių ištrėmimus 1941 m., Lietuvos, Estijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai buvo pirmieji užsienio šalių delegatai aplankę memorialinį paminklą. Tai buvo nepakartojama patirtis ir galimybė pasidalyti mintimis su Lietuvos Užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu ir gulagą kentusiais bei jį išgyvenusiais tėvu Alfonsu Svarinsku ir sese Nijole Sadūnaite. Šių trijų žmonių asmeniniai pasakojimai ir išgyvenimai, kartu su paminklo artuma ir aplinka, paliko ypatingai šiltus to įvykio prisiminimus.

Išlaidos

Valstybės finansavimas, kaip nurodyta įstatyme, projektui negalėjo būti suteiktas. Todėl buvo priimti įsipareigojimai memorialinį paminklą pastatyti privačiomis lėšomis, kad mokesčių naštos nejaustų jų mokėtojai, o šiuo procesu rūpintis pavesta Komunizmo aukų memorialo fondui. Fondas buvo sukurtas National Captive Nations Committee, kurio užuomazgos prasidėjo su Pavergtų tautų savaitės rezoliucija, pasirašyta Prezidento Eisenshower, ir teisiškai įsigaliojusia 1959 m.

Laikui bėgant, pradiniai projekto tikslai irplanai kito. Ketinimas sukaupti 100 milijonų dolerių ir pastatyti Memorialinį muziejų, ko buvo tikėtasi projekto pradžioje, ilgainiui tapo neišsipildančia svajone. Sulaukti rėmėjų – milijonierių ar milijardierių – buvo beviltiška.

2002 metų pabaigoje pasiryžta kurti atminimo paminklą netoliese JAV Kongreso rūmų. Komunizmo aukų atminimo fondas rūpinosi projekto pristatymu ir jo supažindinimu su visuomene, ieškojo paramos šaltinių privačiose įstaigose, tarp etninių komitetų ir užsienio valstybių.

Galiausiai, paminklo projektas ir vienas milijonas dolerių, reikalingas darbams pradėti, buvo rankose. Kita vertus, planuotas biudžetas projektui įgyvendinti nuo 2003 metų iki 2007-ųjų išaugo dvigubai.

Vertinant užsienio valstybių paramą, viena didžiausių įmokų atkeliavo iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių. Dalis lėšų bus panaudota Virtual Global Museum on Communism, kuris šiuo metu palaipsniui kuriamas ir tobulinamas. Baltijos šalių indėlis sudaro apie 30, 000 JAV dol., Lietuvos vyriausybė skyrė didžiausią sumą. Šalia Baltijos šalių prie projekto prisidėjo Taivano, Korėjos, Čekijos ir Vengrijos vyriausybės.

Baltijos šalių parama yra labai svarbi ir nuoširdžiai vertinama. Reikšmingas lietuvių, estų ir latvių bendruomenių Jungtinėse Valstijose vaidmuo, kurių įmokos ir auka paminklui sudaro daugiau nei 50,000 JAV dolerių (šiuo aspektu, Estijos ir Latvijos Bendruomenės pralenkia Lietuvių Bendruomenę). Taip pat dėmesio ir pagalbos sulaukta iš Vietnamo bendruomenės.

Nors plytų ir skiedinio muziejus vis dar yra trečiasis svarbiausias Fondo siekis, antrasis tikslas – skubama paruošti globalaus virtualaus Komunizmo muziejaus internetinę svetainę (šiuo metu tai vykdoma). Jos pradinį variantą jau galima rasti adresu internete http://www.globalmuseumoncommunism.org
Oficialiai šis tinklalapis pradės veikti 2009 metų pradžioje. Jame bus galimybė pamatyti keliolika skirtingų Baltijos šalių nacionalinių ir tematinių eksponatų.

Š. m. lapkričio 20 d. Ukrainos ambasadoje Washington, DC įvyko 10-oji kasmetinė Fondo šventė – Truman-Reagan laisvės medalių apdovanojimo iškilmės, kurios taip pat skirtos projektų supažindinimui ir finansinių šaltinių plėtrai. Šventė pažymėjo 75-ių metų sukaktį nuo taip vadinamo Holodomor pabaigos (1932–1933 metai), kurio metu sovietų santvarkoje badu mirė milijonai ukrainiečių. Ši nelaimė parodyta neseniai sukurtame latvių filme ,,Soviet Story”, kuris netrukus turėtų pasiekti Jungtinių Valstijų kino teatrus.

Susitikimo metu su prezidentu George W. Bush spalio 24 d. Centrinės ir Rytų Europos organizacijų atstovams (įskaitant Baltijos valstybių Amerikoje organizacijų atstovus) Baltieji rūmai pabrėžė, kad Komunizmo aukų memorialinis paminklas – ypatingas ženklas, vienas svarbiausių tarptautinių simbolių komunizmo aukoms atminti, o kartu didžiulis pasididžiavimas visiems Baltijos Amerikos gyventojams.

Tikimasi nenutrūkstamos paramos, kuri visuomet labai reikalinga ir laukiama. Tai sustiprintų tolimesnių Komunizmo aukų memorialo fondo darbų įgyvendinimą, kurių tikslas yra švietėjiškas – žinių suteikimas pasauliui apie komunizmą, sovietinę santvarką ir jų skaudžias pasekmes. Todėl mes tikimės visų paramos ir aktyvaus bei prasmingo bendradarbiavimo.

Iš anglų kalbos vertė
Monika Ramanauskaitė