scouts
Prelegentai, skaitę paskaitas Filisterių skautų sąjungos Čikagos skyriaus suruoštose ,,Studijų dienose” spalio 14–16 d. Sėdi (iš k.): advokatas Saulius Kuprys, Taiyda Chiapetta, dr. Romualdas Kriaučiūnas ir seselė Ignė Marijošiūtė. Jūratės Variakojienės nuotr.

Pareigingumas ASS Čikagos skyriaus ,,Studijų dienose’’

RASA KAMINSKAITĖ AVIŽIENIS

2011 m. saulėtą ir vė­juotą spalio 15 d., šeštadienio, rytą skautai aka­demikai rinkosi Darien, IL ,,Studijų dienos’’ programai. ,,Studijų dienos’’ tema „Pareigingumas’’ buvo anali­zuojama keturiose paskaitose, skirto­se apie pareigingumą visuomenei, Die­vui, kitam žmogui ir šeimai. Po paskaitų vyko diskusijos.

Pirmas paskaitininkas, advoka­tas Saulius Kuprys kalbėjo apie vi­suomeninio darbo modelį („federaty­vinis”), kuris bendram darbui apjungia skirtingas nuomones bei pažiūras turinčius asmenis. Jis iškėlė visuo­menės veikėjo Juozo Laučkos pavyz­dį kovoje už Lietuvos nepriklausomybę po Antrojo pasaulinio karo. Laučka buvo ypač tolerantiškas ir pabrėžė vieningumo svarbą, jis kvietė visus, nepaisant jų ideologinių įsitikinimų, bendram darbui. Laučkos nuomone, tai nebuvo laikas būti fanatikais, už­sidariusiais savo ideologiniuose. To­kio bendro darbo laimėjimai pokario metais: Lietuvos okupacijos nepripažinimo politikos vykdymas, ,,Ame­rikos balso” skyriaus įsteigimas, DP įstatymo įvedimas, apklausos dėl Sta­lin padarytų nusikaltimų, BALF’as.

Prelegentas taip pat kalbėjo apie lietuvių visuomenės ateities uždavi­nius ir svarbą ne tik Pabaltijo šalims vienytis, bet ieškoti sąjungininkų pa­saulyje. Prisimindamas Žalgirio mū­šio pergalę, jis pabrėžė, kad tik su­sivienijus (mūšyje kovojo lietuviai, lenkai, gudai, totoriai ir t. t.) buvo nu­galėtas priešas. Bendradarbiavimas prasideda savoje bendruomenėje, ska­tinant supratimą bei pakantumą tarp skirtingų grupių/imigracijos bangų. Svarbiausia yra bendras tikslas ir darbas.

Seselė Ignė Marijošiūtė, savo paskaitą „Pareigingumas Dievui’’ paįvairindama skaid­rėmis, kalbėjo apie šiolaikinio pasau­lio postkrikščionišką aplinką, kurioje jaunimas yra apsuptas ateizmo, skirtingų tikėjimų bei filosofijos/te­ologijos/fizikos mišinio. Informaci­jos begalybėje šiame žiniasklaidos amžiuje sunku pasirinkti, kuo domėtis ir į ką gilintis. Tai iš tikrųjų žmogų siaurina. Pvz., neseniai ,,Pew Fo­rum’’ apklausos parodė, kad JAV dau­gelis žmonių tiesiog net nežino savo tikėjimo dėsnių, istorijos, ką jau kal­bėti apie kitų tikėjimų pažinimą. Šioje realybėje tampa svarbus sąmo­ningas apsisprendimas, kaip gyventi, kokiomis vertybėmis vadovautis. Ap­sisprendimas yra svarbus pasižadėjimo momentas, kuris skautams gerai pažįstamas, nes įžodžio metu mes pasižadame „stengtis tarnauti...’’, sakome žodžius ,,įsipareigojame’’. Bet, seselė Ignė pabrėžė, įvardinimas yra tik pirmas žingsnis ir jo neužtenka. Reikia žengti to­lesnius žingsnius – sąmoningai rinktis, domėtis ir tada sąmoningai gy­venti, veikti. Pareigingumas Dievui ir tikėjimas yra daugiau nei skautybės dalis, tai – gyvenimo pagrindas.

Psichologinę pareigingumo perspektyvą pristatė dr. Romualdas Kriaučiūnas, kalbėjęs apie individo psichologinę vystymosi raidą ir kaip žmoguje išsivysto pareigingumas kitam. Svarbu yra gebėjimas pro­­tauti, inteligentiškumas (noras tobulėti, siekti protinio ir charakterio vystymosi), inteligencija, kurią psichologijos mokslas išskiria į: protinę (gebėjimas abstrakčiai mąstyti), moralinę (gebėjimas atskirti gėrį nuo blogio) ir emocinę (gebėjimas bendrauti su kitais). Būdami pavyzdžiu vaikams ir paaugliams, mes, tėvai, mokytojai, vadovai, ugdome protingas, doras ir sumanias asmenybes ir lydime jauną žmogų per raidos stadijas (pagal Lawrence Kohlberg) nuo bausmės vengimo ir paklusnumo iki etinių principų visuotinumo supratimo.

Galiausiai Taiyda Chiapetta, ku­ri baigė pedagogikos mokslus ir jau 25 metus aktyviai skautauja, kalbėjo apie pareigingumo lopšį – šeimą. Nes šeimoje yra visa ko pradžia, vaikai visko semiasi iš tėvų, jie labiau seka jų pavyzdžiais, nei klauso žodžių. Žo­džiai uždega, bet pavyzdžiai patrau­kia. Pailiustruodama gražiais, tik­rais savo pačios šeimos pavyzdžiais (vyras Ričardas Chiapetta ir abi dukros Maya ir Ariana – visi aktyviai skautauja), Taiyda išskyrė lietuviškumo, lietuvių kalbos išlaikymo svarbą, tikėjimo puoselėjimą, reikalingumą atsverti modernaus pasaulio įtakas – materializmą ir technologiją (televi­ziją, video žaidimai ir t. t.) – kitais asmenybę ugdančiais užsiėmimais ir bendravimu šeimoje, pasidalinant rūpesčiais, interesais, darbais.

Apskrito stalo diskusijų metu bu­vo energingai diskutuojama dėl lietuvių kalbos išlaikymo bei kalbos skau­tų kasdieninėje veikloje. Susirūpinta, kad dažnai skautiškuose renginiuose – sueigose, stovyklose, iškylose – kal­bama angliškai, nagrinėta, kodėl taip vyksta ir ką galima dėl to daryti. Dr. Kriaučiūnas pasiūlė dalyviams pagalvoti, kokią vieną ar dvi mintis jie pasiims iš šių ,,St­u­dijų dienų’’. Dienos paskaitos buvo įvairios, bet jas apjungianti mintis bu­vo: pareiga yra sąmoningai pasirinkta, ja sąmoningai gyvenama, ji ­są­­moningai ugdoma savyje, šeimoje, organizacijose ir bendruomenėje.