Įprasta diena Afganistane.

Afganistane – ,, Žmonės su mėlynomis akimis”: Lietuva ir NATO

Donatas Januta

Lietuviai antrą kartą kovoja Afganistane. Pirmą kartą prieš dvidešimt metų jie tarnavo ir žuvo priverstinėje Sovietų Rusijos tarnyboje. Dabar Lietuvos specialiųjų pajėgų dalinys (Special Operations Forces) ,,Aitvaras” pakartotinai dalyvauja NATO koalicijoje Afganistane.

Pirmas Lietuvos karių žygis į užsienį įvyko 1994 metais, kada būrys buvo pasiųstas į Kroatiją drauge su kitais Jungtinių Tautų daliniais. Be Afganistano ir Kroatijos Lietuvos kariai yra dalyvavę Bosnijoje, Hercegovinoje, Kosove ir Irake. Tarptautiniuose tvarkos reikaluose Lietuva yra siuntusi ir medicinos daktarų, ugniagesių ir kitokių profesionalų. Tačiau ten, kur yra pageidaujami karžygiai, kaip dabar Afganistane, Lietuva siunčia savo specialiųjų pajėgų dalinius, tokius kaip dabartinis ,,Aitvaras”.

Lietuvos kariškiai sako, kad šiandienos specialiųjų pajėgų dalinių pradžia yra 1944 metais prieš sovietus kovoti susibūrę Lietuvos partizanai ir kad šiandienos taktika yra ta pati, kurią tuomet partizanai išvystė: pulti iš pasalos, netradiciškai kovoti, rengti slaptus žygius ir pan. ,,Šiandieniniai žaliukai saugo pokario žaliukų atminimą ir tęsia pokario žaliukų tradicijas.”

,,Aitvaro” karių uždavinys Afganistane yra surasti ir susidoroti (,,find and terminate”) su Talibano kovotojais/teroristais. ,,Aitvaro” kariai čia veikia savarankiškai. Jie patys suplanuoja, paruošia ir vykdo karinius žygius be NATO vyresniųjų nurodymų. Jeigu reikia, pasiprašo oro pajėgų pagalbos. Norint patekti į Lietuvos specialiąsias pajėgas, kareivis turi pereiti intensyvų atskirą apmokymą, kuriame reikalaujama ne tik mokėti valdyti įvairius ginklus, bet ir susikalbėti anglų kalba. Kovos lauke veiksmingai prisiprašyti oro pajėgų pagalbos nemokant anglų kalbos beveik neįmanoma.

Afganistane pasakojimai apie lietuvius karius yra pilni jų pavojingų žygių ir karinio humoro, anekdotų. JAV ir afganistaniečiai kariai gerai vertina lietuvius ir sako, kad Talibano kovotojai bijo lietuvių karių. Talibai, siekdami atskirti įvairių valstybių NATO kareivius, duoda jiems savo sugalvotus pavadinimus. Kalbėdami per savo radiją Talibano kovotojai lietuvius karius vadina ,,žmonėmis su mėlynomis akimis”. Aitvariečiai irgi yra sugalvoję vardą talibai – vadina juos ,,suskiukais”. Vienas JAV žurnalistas šį lietuvišką žodį paaiškino šitaip: ,,Suskis – is slang, teasing word for a little, hapless unworthy being. Suskiukas is even smaller suskis.”

Sakoma, kad medžiodami Talibano kovotojus, lietuviai virsta legendomis. Jie važinėja iš pačių talibų atimtais motociklais. Dažnai išvažiuoja iš kareivinių, apsivilkę tik šarvuota liemene ir ginklais – net be marškinėlių (,,not even a Tshirt”). Vienas JAV karys sako, kad tie lietuviai truputį pašėlę (,,they are nuts”, ,,they look like mountain men”), vaikštinėja po teritoriją tik su šlepetėmis ir apatiniais, niekad nesiskuta, retai prausiasi. Tačiau iš karto priduria, kad visuomet saugu lietuvius turėti prie savęs, nes jie kovose visuomet gerai pasižymi ir jais visuomet galima pasitikėti. Sako, kad toks lietuvių narsumas ir patikimumas labai skiriasi nuo kitų NATO valstybių karių. Bosnijoje lietuvių ,,taikdariai” irgi buvo giriami.

Anksčiau sovietų kariuomenėje lietuviai irgi buvo pripažinti ir gerbiami. Seni sovietų karininkai sakydavo: ,,Jei reikia ką nors, bent kiek sudėtingesnio žmoniškai padaryti – pasiųsk lietuvį arba latvį, ir būsi ramus.” Patys rusai buvo žinomi kaip drąsūs, draugiški, solidarūs, bet per daug linkę ranka numoti. Kad šiandienos sajungininkai Afganistane gerbia lietuvius ir pasitiki lietuviais kariais, nėra išimtis.

Šiomis dienomis Lietuvos kariams Afganistane NATO parūpina geriausius ginklus ir naujausią karinę technologiją. Lietuva, Latvija ir Estija esa pilnateisės NATO narės jau nuo 2004 metų. Tačiau ligi šiol NATO nėra parengusi konkrečių planų šias Baltijos šalis apginti, nes NATO vengė viešai pareikšti ar parodyti, kad Rusija yra laikoma ateities priešu. Manoma, kad šiais, ateinančiais 2009 metais tai pasikeis, ir NATO biurokratai Briuselyje pradės ruošti planus ir būdus, kaip apginti Baltijos šalis.

Dar vienas klausimas, kuris turi būti išspręstas, yra tas, kad beveik neįmanoma veiksmingai apginti Baltijos šalių, į tokį planą neįjungus Suomijos ir Švedijos. Švedija nepriklauso NATO, o Suomija oficialai laikosi visiškai neutraliai. Bet šiomis dienomis abi Skandinavijos šalys pradeda rimčiau žiūrėti į vis agresyvesnę tampančią Rusiją. Švedija pradeda daugiau bendrauti apsaugos srityje su Norvegija, kuri yra NATO narė. Manoma, kad ateityje visos trys Skandinavijos šalys artimiau tarsis ir veiks karinėse ir saugumo srityse.

Medžiaga siam straipsniui surinkta iš įvairių Lietuvos, JAV ir tarptautinių šaltinių.