Kiekviena diena virš grabo lentos yra gera!
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
2011 m. gruodžio 10 d. „Drauge” Juozas Gaila savo
apmąstymuose iš Ellicott miestelio prisimena spalio 23 d. amžinu
miegu užmigusį Vacį Laukaitį. Tai prasmingas atsisveikinimas su savo
bendramečiu kolega. Netrukus po to spaudoje skaičiau, kad pasimirė ir
daugiau žinomų ir mažiau žinomų mano pažintų asmenų. Lapkričio 3 d.
Amžinybėn iškeliavo Jonas Tamulaitis, lapkričio 20 d. –
Nijolė Jankutė-Užubalienė, lapkričio 28 d. – Rūta Kilienė,
gruodžio 6 d. – Algis Raulinaitis, o gruodžio 9 d. –
Algirdas Žemaitis. Amžiną atilsį duok jiems, Viešpatie.
OSV savaitraštis gruodžio pradžios laidoje išspausdino
įdomų rašinį, kuriame Mark Shea išvardijo dešimt
būtinų atlikti dalykų prieš, vartojant anglišką posakį,
„paspiriant kibirą” („kick the bucket”),
lietuviškai tariant, prieš numirštant. Noriu jo
mintis glaustai čia pristatyti ir pasidalinti savo sudarytu
sąrašėliu.
Anot autoriaus, prieš mirtį būtinų atlikti darbų sąrašų
sudarymas darosi vis populiaresnis. Sudarydamas tokį sąrašą Shea
nekalba apie svarbiausius reikalus mūsų religijoje –
krikštą, tikėjimą į Kristų bei Komunijos priėmimą. Jo dėmesys
linksta labiau prie žmoniškumo, po to, kai išeiname po
Mišių. Įsivaizduokite tokį vaizdelį. Po šv. Mišių
šventoriuje mus sutinka nepažįstamasis. Jis mums duoda milijoną
dolerių ir supažindina su lėktuvo pilotu bei limuzino vairuotoju.
Uždavinys – ką mes ir mūsų šeima norėtume su tuo lobiu
šiandien atlikti?
Kažkada vieno išminčiaus buvo paklausta, ką jis norėtų atlikti
prieš mirdamas. Jo atsakymas buvo trumpas – pasodinti
medį, susilaukti kūdikio ir parašyti knygą. Nėra tokios
katalikiškos dogmos, sakančios, kad, jei kas nepasodins medžio,
nesusilauks kūdikio ir neparašys knygos, nebus išganytas.
Tačiau žinome, kad žmogus, tai pasiekęs, bus daugiau pasiekęs negu
tunkanti „minkštasuolio bulvė”, prie televizoriaus
ar kompiuterio praleidžianti ištisas dienas. Turbūt visi
trokštame savo gyvenimą pratęsti vaikuose, auklėtiniuose ir
globotiniuose. Kitiems pasakodami apie savo gyvenimą ar apie jį
rašydami knygoje, norime palikti savo patirtį ir
aprašyti, ko jis – gyvenimas – mus išmokė.
Štai Shea sudarytas prieš mirtį norimų atlikti darbų
sąrašas: 1. Aplankyti Romą ir Vatikaną; 2. Aplankyti garsiąsias
katedras – Notre Dame, Koln, Reims, Innsbruck, Salzburg, Vienoje
ir kt.; 3. Aplankyti šventąsias vietas Jeruzalėje; 4. Įsigilinti
į katalikų literatūrą, pradedant Šv. Raštu; 5. Pamatyti
Shakespeare dramas teatre, ne tik jas pasiskaityti; 6. Susipažinti su
G. K. Chesterton raštais; 7. Susipažinti su kompozitoriaus
Palestrina kūriniais, nepamirštant W. A. Mozart ir J. S. Bach;
8. Pasidomėti, kiek katalikų sukurta moderni muzika praplėtė turimą
kultūrą; 9. Įsijungti į artimo meilės darbus. Tai gali būti tarnystė
sriubos virtuvėje, šulinių kasimas trečiojo pasaulio
šalyse, išvyka į Meksiką padedant statyti
našlaityną; 10. Pagaliau susitaikymas su Dievu. Mūsų tikėjimas
moko ir nurodo būdus, kaip sėkmingai numirti, į tai įeina Susitaikymo
sakramentas, Šv. Komunija ir Paskutinis patepimas. „Dangus
yra galutinis mūsų piligrimų kelionės tikslas!”, – baigia
Shea.
Po keleto dienų, žiūrėdamas nelabai įdomią „Survivor” TV
programą, nutariau sudaryti savo sąrašėlį. Rašiau, kas
atėjo į galvą, be ilgo rūšiavimo ar apgalvojimo. Užtruko maždaug
10 minučių. Tad išvardysiu tokia pat eile, kaip atėjo į galvą:
1. Sutvarkyti turimus archyvus, išdalinti knygas, peržiūrėti
popierius ir sumažinti turimą krūvą; 2. Išvalyti rūsį, palėpę ir
garažą; 3. Motornamiu nuvažiuoti į Alaska valstiją, ten pasibastyti ir
grįžti į Michigan; 4. Aplankyti Ushuaia apylinkes pietinėje
Argentinoje; 5. Parašyti ir išleisti knygą
lietuviškai – gal šeimos istoriją, gal
išspausdintų straipsnių rinkinį; 6. Palikti visus tris savo
sūnus tarp gyvųjų (mano žmona Gražina, kuri skaito mano rašinių
korektūrą, teigia, kad tai – ne mano rankose. Jos teisybė); 7.
Paaukoti stambesnę pinigų sumą kokiam nors vertingam lietuviškam
projektui Amerikoje ir/ ar Lietuvoje; 8. Netapti ekonomine ar
psichologine našta nei savo šeimai, nei valstybei; 9.
Beskubėdamas šį numerį praleidau, tad paliksiu jį
„neužimtą” ir 10. Sutvirtinti savo tikėjimą ir turėti
drąsos susitikti su savo Tvėrėju.
Nežinau, kiek ir kam tokie dalykai įdomūs ar svarbūs. Spėju, kad
atsiras bent keletas, kurie apie tokio sąrašo sudarymą patys
rimčiau pagalvos. Būtų tikrai džiugu, jeigu jie sutiktų tuo
sąrašu pasidalinti su skaitytojais. Siųskite juos mano el.
adresu: romask@acd.net
Neseniai prie vienos bažnyčios mačiau tokią iškabą: „Honk
if you love Jesus. Text while driving if you want to meet him!”
(„Papypink, jei myli Jėzų. Jei nori Jį asmeniškai sutikti,
vairuodamas rašyk žinutę telefonu!”). Lauksiu skaitytojų
sąrašėlių, tik juos sudarykite ne vairuodami automobilį, o
sėdėdami minkštasuolyje, namuose.