Maisto produktų rinkimo akcija ,,Akropolyje”.

 ,,Maisto banko” atstovė JAV:
,,Lietuva – ne pasakų ar prisiminimų šalis”

LORETA TIMUKIENĖ

Maisto banko idėja plinta

Kiekvienas iš mūsų, net ir pakeltas vidury nakties, galėtume išvardinti bent kelis bankų pavadinimus, tačiau nedaugelis galėtų pasakyti, kokį turtą valdo ,,Maisto bankas”. Iš tiesų šis bankas irgi kaupia ir dalija, tačiau ne pinigus, o… maistą. ,,Maisto bankas” yra labdaros organizacija, surenkanti labdarą maisto produktais iš juos gaminančių ar jais prekiaujančių ir išdalinanti tuos produktus organizacijoms, šelpiančioms skurstančius.

Maisto banko sumanymas, atsiradęs Jungtinėse Valstijose 1986 m., sėkmingai paplito Europos Sąjungos (ES) šalyse. „Maisto bankai” veikia tiek išssivysčiusios ekonomikos valstybėse (JAV, Japonijoje, septyniolikoje Europos valstybių), tiek skurdesnių regionų šalyse – Indijoje, Ganoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Egipte ir kt. Savarankiškieji ,,Maisto bankai” jungiasi į federacijas savo šalyse, o ES mastu juos jungia Europos maisto bankų federacija. 2008 m. šios federacijos tinklui priklausantys 232 ,,Maisto bankai” išdalino daugiau nei 289,000 tonų maisto.

„Maisto banko” projektą Lietuvoje 2001 m. pradėjo organizacija ,,Lietuvos ir JAV iniciatyvos” (LUSI), o 2007 m. „Maisto bankas” tapo savarankišku labdaros ir paramos fondu. Pradėjo be jokio finansavimo, tik su gerais norais, netrukus sumanytojų kilnius tikslus ir jų užsidegimą ir darbus įvertino bendrovė ,,Kraft Foods Lietuva”, tapdama Fondo rėmėja. „Maisto bankas” palaiko ryšius su kitų šalių labdaros organizacijomis, 2007 m. tapo Europos maisto bankų federacijos nariu.

Sunkmečiu daugėja skurstančių

Verta paminėti, kad išsiplėtusioje ES skurstančiais žmonėmis laikoma 16 proc. gyventojų. Šalys skirtingos: jei Olandijoje skurstančių yra tik 10 proc, tai Latvijoje – 23 proc., Lietuvoje – 20 proc., kaip ir Italijoje bei Estijoje. Žinoma, Olandijoje ar Liuksemburge, kur maistui skiriama tik 10 proc. šeimos biudžeto, maisto kainų šuolį pakelti lengviau negu Lietuvoje, kur maistui išleidžiama apie 30 proc. pajamų.

Tačiau visose šalyse skursta tos pačios visuomenės grupės – labiausiai vienišos motinos su vaikais bei vieniši senoliai. Juos ypač veikia maisto brangimas, ryškiai prasidėjęs 2007 m. rudenį visoje Europoje.

Vargu ar visi šie skaičiai padeda suvokti, ką XXI amžiuje reiškia skursti. Nesvarbu, kur – ar Danijoje, ar Amerikoje, ar Mozambike, ar Afganistane – skurdas yra baisus. Ne visi turėjome galimybę savo akimis išvysti skurdo veidą ar savo kailiu išbandyti vargetos dalią. O jei nesi susidūręs su skurdu, kažin ar susimąstysi, kad lengva ranka į šiukšlių kibirą metamas kąsnis kai kam gali išgelbėti ir gyvybę.
Užgriuvus sunkmečiui Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, pradėjo sparčiai augti nedarbas. Šimtai pajamų netekusių žmonių kas savaitę pasibeldžia į „Maisto banko” duris. Praėjusiais metais skurstančiųjų ir alkstančiųjų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus, tad kiekvieno žmogaus dosnumas ir atjauta tampa dar svarbesnė nei kada nors anksčiau.

Vertinga praeities patirtis virsta gerais ateities darbais

Alkis, skurdas, maisto taupymas, dalijimasis, savanorystė, atjauta – visa tai rūpi ,,Maisto bankui”, nes ši organizacija siekia vertingą praeities patirtį paversti gerais ateities darbais. Vienas iš tokių darbų – maisto rinkimo akcija, jau kelis dešimtmečius rengiama daugelyje Europos šalių. Ji, dar vadinama „gerumo barometru”, tampa tradicine ir Lietuvoje. Parduotuvėse budintys akcijos savanoriai ne tik kviečia apsipirkti atėjusius žmones nepamiršti skurdžiai gyvenančiųjų ir paaukoti truputį maisto, bet ir papasakoja pirkėjams, kokie produktai nepasiturintiems yra būtiniausi. Tokios akcijos metu paaukoti maisto produktai padalinami organizacijoms, globojančioms našlaičius, nepasiturinčius pagyvenusius žmones ir daugiavaikes šeimas, neįgaliuosius ir kitus skurdžiai besiverčiančius žmones. Šios surinktą maistą išdalina savo globojamiems žmonėms arba sunaudoja jų maitinimui.

2008 m. Lietuvoje surinkta ir nepasiturintiems asmenims išdalinta 459 tonos maisto produktų, kurių vertė viršijo 2, 1 mln. Lt. Praėjusiais metais išdalinta apie 1,200 tonų maisto produktų. 2008 m. vienas ,,Maisto bankui” skirtas litas tapo 10 Lt vertės parama skurdžiai gyvenantiems žmonėms.

Ne visos galimybės išnaudotos

O galimybių padėti šalia esančiam tikrai dar yra, tik reikia gerai apsidairyti. „Maisto banko” atlikti tyrimai rodo, jog Lietuvoje kasmet vien maisto prekybos pramonėje išmetama apie 4,300 tonų maisto, kuris galėtų būti suvalgytas. Šio maisto vertė didesnė nei 10 mln. Lt. Tiek maisto pakaktų kas mėnesį pamaitinti 60,000 sunkmečio prispaustų žmonių.

Nuo 2006 m. Fondas taip pat vykdo maisto iš ES atsargų tiekimo programą nepasiturintiems žmonėms Vilniaus ir Panevėžio savivaldybėse. Kituose Lietuvos miestuose tą pačią programą vykdo ,,Caritas” ir ,,Raudonasis kryžius”. Per tą laiką žymiai pasikeitė padėtis maisto produktų rinkoje – sumažėjo maisto atsargos, pakilo maisto produktų kainos. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Visa tai kelia ES šalių vadovų susirūpinimą. Žadama dviem trečdaliais padidinti lėšas nepasiturinčių žmonių šalpos programoms. 2007 m. tam buvo skirta 275 mln. eurų, 2008 m. – 310 mln. Beje, Lietuvai 2008 m. buvo skirta 4,5 mln eurų. Manoma, kad labdarą maistu reikia sujungti su kitomis programomis – socialinės atskirties mažinimo, sveiko maitinimosi.

Nors atrodo, kad ,,Maisto banko” rėmėjų ir savanorių netrūksta, bet jų paieškai ir veiklos vykdymui reikia daug pastangų. Ypatingai šio ekonominio sunkmečio metu poreikių tik daugėja. Pavyzdžiui, „Maisto bankui” reikalingi šaldytuvai, kuriuose būtų galima laikyti ir gendančius produktus, nes šiuo metu Fondas renka ir dalina tik negendančius maisto produktus. Taip pat reikalinga pagalba naujiems projektams vykdyti, savanorių ir rėmėjų tinklams palaikyti, administracinėms išlaidoms padengti. Tarp gražių jau pradėtų projektų – moksleivių sveikos gyvensenos ugdymas, pagalba socialinės rizikos asmenims ugdant tinkamos mitybos įgūdžius.

Lietuvos ,,Maisto banke” dirba tik keletas darbuotojų. Akcijų metu su „Maisto banku” bendradarbiauja keli šimtai organizacijų, tūkstančiai savanorių. Šiai labdaros organizacijai vadovauja Deimantė Žebrauskaitė, už savo sumanų vadovavimą pernai buvo viena iš kandidatų žurnalo „Veidas” metų vadybininko konkurse. MB nuolat remia dešimtys Lietuvos ir tarptautinių maisto pramonės įmonių ir prekybos tinklų bei fiziniai asmenys.

Lietuva – ne pasakų ar prisiminimų šalis

Pasirodo, „Maisto banko” rėmėjų esama ir Jungtinėse Valstijose. Tai Community Action Lithuania (CAL) – California valstijoje prieš 5 metus įsteigta ne pelno organizacija, remianti pilietines akcijas Lietuvoje. Kaip sakė viena iš CAL įkūrėjų Rimgailė Viskanta, jie nusprendė remti „Maisto banką”, nes tai – ne tik labdaros organizacija, remianti į skurdą patekusius žmones, bet taip pat skatinanti Lietuvos demokratijai svarbius pilietinės atsakomybės, savanoriavimo bei verslo, valdžios, bendruomenių partnerystės procesus.

Pasak R. Viskanta, jos mama, anksčiau dažnai keliavusi į Lietuvą, o dabar gyvenanti ir dirbanti ten, iš arčiau pamatė, ką gali nudirbti veiklūs žmonės bei organizacijos, jeigu sulaukia moralinės ir finansinės paramos. Tad R. Viskanta ir jos mamos įkurta CAL nuo pirmų dienų palaikė „Maisto banką” ir dar kelis projektus, susijusius su kova prieš prekybą žmonėmis. Kaip sakė R. Viskanta, iki šiol jų nuopelnai kuklūs, bet visi persiųsti pinigai tikrai pasiekia tikslą, nes dirbama tik su patikrintomis, žinomomis organizacijomis. Ateityje tikimasi įgyvendinti ir daugiau sumanymų. Planuojama dar išplėtoti JAV bendradarbių ir rėmėjų grupę, nes pati Rimgailė, kartu su vyru dabar auginanti tris vaikus sakė paprasčiausiai nespėjanti įgyvendinti visų su „Maisto banku” susijusių sumanymų.

Buvo smalsu, kodėl ši 35 metų moteris, gimusi ir užaugusi Jungtinėse Valstijose, savo laiką ir jėgas skiria Lietuvos skurstantiesiems. R. Viskanta taip paaiškina savo tokios veiklos pasirinkimą: ,,Buvau auklėjama lietuviška dvasia. Augdama lankiau lituanistinę mokyklą šeštadieniais, vasaromis važiuodavau į lietuvių stovyklą ‘Neringa’. Bet man Lietuva – ne pasakų ar prisiminimų šalis, o konkretus, man artimas kraštas su konkrečiomis problemomis. Lietuvoje gyvenantys žmonės siekia geresnio gyvenimo, kaip ir žmonės visur. Dabar Lietuva išgyvena ypatingai sunkų laikotarpį. Man, kaip lietuvei, tiesiog norisi prisidėti prie bendrų pastangų, kad Lietuva atsigautų, kad taptų kraštu, kuriame kiekvienas lietuvis būtų tikras dėl ateities, kiekvienas vaikas augtų mylinčioje šeimoje.”

Turėkime vilties, kad šiems Rimgailės norams lemta išsipildyti, o atjautos vargstantiems dvasia sulauks vis didesnio būrio palaikančiųjų.

Aukos, skirtos „Maisto bankui” per CAL, gali būti nurašomos nuo JAV mokesčių. (Čekius galima rašyti Community Action Lithuania, pažymint ant čekio, kad auka skirta „Maisto bankui”, ir siųsti adresu CAL, c/o Rimga Viskanta, 650 San Dieguito Dr., Encinitas, CA 92024).

Plačiau apie „Maisto banko” veiklą galima pasiskaityti internetinėje svetainėje www.maistobankas.lt.