svnt

Daug daug dainelių…
Lietuvoje ir Kanadoje ruošiamasi Dainų
šventėms, kurios įvyks 2009 ir 2010 metais

Ramunė Kubiliūtė

Naujų metų sausio mėnuo – tai metų laikas, kai žmonės su nostalgija prisimena praėjusius metus, bet svarbiau – daro planus, žvelgia į ateinančius metus, atskleidžia naujus kalendorių lapus. Šiais Naujaisiais metais lietuviai dainininkai ir dainų mylėtojai žino, kad 2009 ir 2010 metų liepos mėn. pradžioje jų laukia darbai, kelionės ir užsiėmimai.

Senais laikais lietuvių dainos buvo sukurtos palengvinti ūkio darbus, išreikšti meilę ne tik tėvynei, bet isvntr mielai mergelei bei artojėliui (ar kareivėliui) berneliui. Dainomis buvo paminėti metų ciklai. Turbūt nuo senų laikų atsirado progų dainininkams susiburti ir kartu padainuoti, tai per vestuves, tai derliaus nuėmimo šventes, tai mokyklų gegužinėse. Kai kurie specialistai, pvz., prof. Antanas Budriūnas, įžvelgia tam tikrą masinių chorų sociologinį ir psichologinį mechanizmą, t.y., kai dainavimu kartu labiau integruojama dainos prasmė. Tegul muzikos istorikai išaiškina, kaip ir kodėl buvo pradėtos didesnio masto dainų šventės – ar žmonių noras toliau keliauti ir bendrauti, ar išreikšti savo tautiškumą, ar tai choro tradicijų išsivystymo stadija...

Dainų švenčių istorikai rašo, kad 1843 m. birželio 25 d. Ciuriche (Šveicarija) įvyko pirmoji dainų šventė pasaulyje. Joje dalyvavo 80 chorų, 2,100 dainininkų. Pirmoji Dainų diena Lietuvoje, Lietuvos didžiųjų dainų švenčių pradžia, įvyko 1924 m. rugpjūčio 23–25 dienomis Kaune, Parodų aikštėje. Joje dalyvavo 86 chorai (apie 3,000 dainininkų). Dainų šventės tinklalapyje, www.dainusvente.lt moksliškiau ir plačiau aprašoma Lietuvos dainų švenčių pradžia ir paaiškinama: ,,Nenuginčijama tradicija tapusios Lietuvos dainų šventės išaukština žmogaus kūrybinę saviraišką, tautinės kultūros gyvybingumą, Tėvynės meilę ir solidarumą. Jos suburia skirtingas kartas, pratęsia vis atsinaujinantį kultūros vyksmą, padeda ugdyti moralines vertybes. Per daugelį metų susiformavo vertingiausi dainų švenčių bruožai: žanrų raiškos ypatumai, estetiniai meninių programų kriterijai, emocinis šventės dalyvių ir žiūrovų bendrumas. Lietuvos Dainų šventė yra nacionalinis visuotinio pobūdžio kultūros reiškinys ir nuolatinis kryptingas kūrybos procesas, savo dvasia prilygstantis senosioms Graikijos olimpinėms žaidynėms.” 2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.
    
Sukaktys

Kas nori, ilgoje ir garbingoje Lietuvos ir jos išeivijos istorijoje gali rasti istorinių sukakčių, prie kurių galima priderinti ne tik įvairių festivalių, renginių, bet ir dainų švenčių temas, dainas bei šūkius. Išeivijoje dainų ir šokių šventės paprastai rengiamos JAV nepriklausomybės šventės savaitgalį (liepos 4 d.), arba Kanados dienos savaitgalį (liepos 1 d.).

 Lietuvoje dainų šventės išpuola Mindaugo karūnavimo dienos proga liepos 6 d. 2003 m. surengta Dainų šventė Lietuvoje ,,Mes” kaip tik paminėjo Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų. 1939 m. New York pasaulinėje parodoje surengta J. Žilevičiaus vadovaujama lietuvių dainų šventė (dalyvavo 59 chorai, daugiau kaip 3,000 dainininkų). Antroji Dainų šventė 1928 m. atšventė Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį. Trečioji visuotinė dainų šventė įvyko 1930 m. birželio 20 d. Kauno miesto estradoje. Dainavo apie 6,000 dainininkų. Ją buvo nutarta skirti Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms. Okupacijos laikais, žinoma, dainų švenčių tradicija nenutrūko, nors švenčių nuotaikos bei temos Lietuvoje ir išeivijoje skyrėsi.

2009 metais Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė ,,Amžių sutartinė” baigsis liepos 6 d. Dainų diena ,,Tūkstančio aušrų dainos Lietuvai”. 2010-aisiais – IX Dainų šventės metais, Lietuva minės istorinio Žalgirio mūšio 600 metų sukaktį. IX Dainų šventė įvyks Toronte, Kanadoje, 2010 m. liepos 4 d. Jos tema ,,Mes gyvename daina”.

IX Dainų šventė

Dainų šventės Lietuvoje ir išeivijoje šiek tiek skiriasi kai kuriomis savo tradicijomis. Lietuvoje po Dainų švenčių sparnais rengiamos šokių dienos, ansamblių vakarai, liaudies parodos ir pan. Išeivijoje toli vienus nuo kitų gyvenančius lietuvius pradėjo suburti atskirai organizuojamos dainų ir šokių šventės. Kodėl išeivijoje taip įvyko? Ar todėl, kad daug kas norėjo ir šokti, ir dainuoti, ir nebūtų likę žiūrovų? Ar todėl, kad rengėjams išeivijos sąlygomis būtų buvę sunku sutarti dėl datų, sutelkti lėšas ir suderinti visas organizacines detales dvigubai didesniems renginiams? Išeivijoje dainų ir šokių šventės vyksta kokiame nors pavilijone ar didelėje arenoje, Lietuvoje tokios šventės paprastai rengiamos lauke, nesvarbu, ar lietus, ar saulė. Kaip bebūtų, lietuviai išeivijoje taip priprato.

Lietuvos dainų šventė ,,Būties ratu” vyko 2007-ųjų vasarą. Prisimename, kad 2008 m. vasarą Los Angeles, California vyko XIII Lietuvių šokių šventė. Sunku patikėti, kad beveik prieš trejus metus, 2006 m. liepos 2 d., University of Illinois at Chicago su šūkiu ,,Atsiliepk daina!” VIII Lietuvių dainų šventės rengėjai po penkiolikos metų pertraukos sėkmingai subūrė 1,200 išeivijos ir svečių dainininkų iš Lietuvos, seniai dainuojančius ir naujai susiformavusius chorus dainuoti, kurti, organizuoti, remti, dalyvauti.

IX Lietuvių dainų šventė bus rengiama Hershey Centre, Mississauga, Ontario (prie Toronto). Kanados Lietuvių Bendruomenės tarybos antrojoje sesijoje 2008 m. spalio mėn. 25 d. ruošos komiteto kopirmininkai Rasa ir Paulius Kurai davė jau atliktų darbų ataskaitą. Jų pranešime pareikšti tolimesnių darbų principai, kuriais remiasi diskusijos ir veiksmai. Čia verta paminėti du itin prasmingus:

• ,,Tęsti Dainų šventės tradiciją tarp išeivijos ir jų palikuonių, pritraukiant kuo platesnį ratą naujai atvykusių emigrantų, padedant jiems įsilieti į bendrą Kanados ir JAV lietuvių kultūrinę terpę.”

• ,,Repertuarą sudaryti visapusišku principu, kad jame derėtų plataus diapazono, skirtingų nuotaikų, įvairių laikotarpių (Lietuvos ir išeivijos) autorių kūriniai, liaudies dainos, tremtinių ir partizanų dainos, artimos mūsų vyresniajai kartai, suprantamos ir artimos jaunimo bei vaikų auditorijai.”

Tituliniame VIII Dainų šventės tinklalapio puslapyje, www.dainusvente.org jau galima matyti būsimosios, 2010 m. šventės ženklą, logo. IX Dainų šventės vyriausia meno vadovė – Dalia Viskontienė. Į Ruošos komitetą jau pakviesti ir dirba: sekretoriatas, scenarijaus kūrėjai, fotografai, scenos dizaineris, muzikos komitetas ir t.t. Sudarytos darbo komisijos – garbės svečiai, bilietai, transportas, religinės apeigos. Jau parinkta vieta šeštadienio vakaro renginiui „Miestelio vakaruška” (šokiai, muzika, žaidimai, maistas šeimoms, jaunimui ir suaugusiems) Anapilyje, Mississauga, Kanados lietuviams ir jų svečiams mieloje sodyboje.

Algis Zaboras savo angliškai paruoštą pranešimą muzikologų konferencijai IRAM XI „Lithuanian Song Festivals as a European Cultural Phenomenon” baigė UNESCO rezoliucijos ištrauka, kuri turbūt išreiškia visų lietuvišką dainą mylinčių ir dainų švenčių tradicijas gerbiančių viltis. Dainų švenčių tradicija, kaip praeities ir dabarties kultūros tradicija, išsilaikys, kol egzistuoja mėgėjų ansambliai ir kol visuomenė jaučia tokio dainų pristatymo formos reikalingumą...

„Daug, daug dainelių, mieloji sese, tau padainuoti, seniai žadu.... ” Lai gyvuoja dainavimo tradicijos bei dainų šventės Lietuvoje ir už jos ribų. Iki pasimatymo Vilniuje 2009 m. vasarą ir Toronte 2010 m. vasarą.