Daug daug dainelių…
Lietuvoje ir Kanadoje ruošiamasi Dainų
šventėms, kurios įvyks 2009 ir 2010 metais
Ramunė Kubiliūtė
Naujų metų sausio mėnuo – tai metų laikas, kai žmonės su
nostalgija prisimena praėjusius metus, bet svarbiau – daro
planus, žvelgia į ateinančius metus, atskleidžia naujus kalendorių
lapus. Šiais Naujaisiais metais lietuviai dainininkai ir dainų
mylėtojai žino, kad 2009 ir 2010 metų liepos mėn. pradžioje jų laukia
darbai, kelionės ir užsiėmimai.
Senais laikais lietuvių dainos buvo sukurtos palengvinti ūkio darbus, išreikšti meilę ne tik tėvynei, bet ir
mielai mergelei bei artojėliui (ar kareivėliui) berneliui. Dainomis
buvo paminėti metų ciklai. Turbūt nuo senų laikų atsirado progų
dainininkams susiburti ir kartu padainuoti, tai per vestuves, tai
derliaus nuėmimo šventes, tai mokyklų gegužinėse. Kai kurie
specialistai, pvz., prof. Antanas Budriūnas, įžvelgia tam tikrą masinių
chorų sociologinį ir psichologinį mechanizmą, t.y., kai dainavimu kartu
labiau integruojama dainos prasmė. Tegul muzikos istorikai
išaiškina, kaip ir kodėl buvo pradėtos didesnio masto
dainų šventės – ar žmonių noras toliau keliauti ir
bendrauti, ar išreikšti savo tautiškumą, ar tai
choro tradicijų išsivystymo stadija...
Dainų švenčių istorikai rašo, kad 1843 m. birželio 25 d.
Ciuriche (Šveicarija) įvyko pirmoji dainų šventė
pasaulyje. Joje dalyvavo 80 chorų, 2,100 dainininkų. Pirmoji Dainų
diena Lietuvoje, Lietuvos didžiųjų dainų švenčių pradžia, įvyko
1924 m. rugpjūčio 23–25 dienomis Kaune, Parodų aikštėje.
Joje dalyvavo 86 chorai (apie 3,000 dainininkų). Dainų šventės
tinklalapyje, www.dainusvente.lt moksliškiau ir plačiau
aprašoma Lietuvos dainų švenčių pradžia ir
paaiškinama: ,,Nenuginčijama tradicija tapusios Lietuvos dainų
šventės išaukština žmogaus kūrybinę
saviraišką, tautinės kultūros gyvybingumą, Tėvynės meilę ir
solidarumą. Jos suburia skirtingas kartas, pratęsia vis atsinaujinantį
kultūros vyksmą, padeda ugdyti moralines vertybes. Per daugelį metų
susiformavo vertingiausi dainų švenčių bruožai: žanrų
raiškos ypatumai, estetiniai meninių programų kriterijai,
emocinis šventės dalyvių ir žiūrovų bendrumas. Lietuvos Dainų
šventė yra nacionalinis visuotinio pobūdžio kultūros
reiškinys ir nuolatinis kryptingas kūrybos procesas, savo dvasia
prilygstantis senosioms Graikijos olimpinėms žaidynėms.” 2003 m.
lapkričio 7 d. UNESCO pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir
šokių švenčių tradiciją ir simboliką žmonijos žodinio ir
nematerialaus kultūros paveldo šedevru.
Sukaktys
Kas nori, ilgoje ir garbingoje Lietuvos ir jos išeivijos
istorijoje gali rasti istorinių sukakčių, prie kurių galima priderinti
ne tik įvairių festivalių, renginių, bet ir dainų švenčių temas,
dainas bei šūkius. Išeivijoje dainų ir šokių
šventės paprastai rengiamos JAV nepriklausomybės šventės
savaitgalį (liepos 4 d.), arba Kanados dienos savaitgalį (liepos 1 d.).
Lietuvoje dainų šventės išpuola Mindaugo karūnavimo
dienos proga liepos 6 d. 2003 m. surengta Dainų šventė Lietuvoje
,,Mes” kaip tik paminėjo Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų.
1939 m. New York pasaulinėje parodoje surengta J. Žilevičiaus
vadovaujama lietuvių dainų šventė (dalyvavo 59 chorai, daugiau
kaip 3,000 dainininkų). Antroji Dainų šventė 1928 m.
atšventė Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį. Trečioji
visuotinė dainų šventė įvyko 1930 m. birželio 20 d. Kauno miesto
estradoje. Dainavo apie 6,000 dainininkų. Ją buvo nutarta skirti
Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms. Okupacijos laikais,
žinoma, dainų švenčių tradicija nenutrūko, nors švenčių
nuotaikos bei temos Lietuvoje ir išeivijoje skyrėsi.
2009 metais Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė ,,Amžių
sutartinė” baigsis liepos 6 d. Dainų diena ,,Tūkstančio
aušrų dainos Lietuvai”. 2010-aisiais – IX
Dainų šventės metais, Lietuva minės istorinio Žalgirio
mūšio 600 metų sukaktį. IX Dainų šventė įvyks Toronte,
Kanadoje, 2010 m. liepos 4 d. Jos tema ,,Mes gyvename daina”.
IX Dainų šventė
Dainų šventės Lietuvoje ir išeivijoje šiek tiek
skiriasi kai kuriomis savo tradicijomis. Lietuvoje po Dainų
švenčių sparnais rengiamos šokių dienos, ansamblių
vakarai, liaudies parodos ir pan. Išeivijoje toli vienus nuo
kitų gyvenančius lietuvius pradėjo suburti atskirai organizuojamos
dainų ir šokių šventės. Kodėl išeivijoje taip
įvyko? Ar todėl, kad daug kas norėjo ir šokti, ir dainuoti, ir
nebūtų likę žiūrovų? Ar todėl, kad rengėjams išeivijos sąlygomis
būtų buvę sunku sutarti dėl datų, sutelkti lėšas ir suderinti
visas organizacines detales dvigubai didesniems renginiams?
Išeivijoje dainų ir šokių šventės vyksta kokiame
nors pavilijone ar didelėje arenoje, Lietuvoje tokios šventės
paprastai rengiamos lauke, nesvarbu, ar lietus, ar saulė. Kaip bebūtų,
lietuviai išeivijoje taip priprato.
Lietuvos dainų šventė ,,Būties ratu” vyko 2007-ųjų vasarą.
Prisimename, kad 2008 m. vasarą Los Angeles, California vyko XIII
Lietuvių šokių šventė. Sunku patikėti, kad beveik
prieš trejus metus, 2006 m. liepos 2 d., University of Illinois
at Chicago su šūkiu ,,Atsiliepk daina!” VIII Lietuvių
dainų šventės rengėjai po penkiolikos metų pertraukos sėkmingai
subūrė 1,200 išeivijos ir svečių dainininkų iš Lietuvos,
seniai dainuojančius ir naujai susiformavusius chorus dainuoti, kurti,
organizuoti, remti, dalyvauti.
IX Lietuvių dainų šventė bus rengiama Hershey Centre,
Mississauga, Ontario (prie Toronto). Kanados Lietuvių Bendruomenės
tarybos antrojoje sesijoje 2008 m. spalio mėn. 25 d. ruošos
komiteto kopirmininkai Rasa ir Paulius Kurai davė jau atliktų darbų
ataskaitą. Jų pranešime pareikšti tolimesnių darbų
principai, kuriais remiasi diskusijos ir veiksmai. Čia verta paminėti
du itin prasmingus:
• ,,Tęsti Dainų šventės tradiciją tarp išeivijos ir
jų palikuonių, pritraukiant kuo platesnį ratą naujai atvykusių
emigrantų, padedant jiems įsilieti į bendrą Kanados ir JAV lietuvių
kultūrinę terpę.”
• ,,Repertuarą sudaryti visapusišku principu, kad jame
derėtų plataus diapazono, skirtingų nuotaikų, įvairių laikotarpių
(Lietuvos ir išeivijos) autorių kūriniai, liaudies dainos,
tremtinių ir partizanų dainos, artimos mūsų vyresniajai kartai,
suprantamos ir artimos jaunimo bei vaikų auditorijai.”
Tituliniame VIII Dainų šventės tinklalapio puslapyje,
www.dainusvente.org jau galima matyti būsimosios, 2010 m.
šventės ženklą, logo. IX Dainų šventės vyriausia meno
vadovė – Dalia Viskontienė. Į Ruošos komitetą jau
pakviesti ir dirba: sekretoriatas, scenarijaus kūrėjai, fotografai,
scenos dizaineris, muzikos komitetas ir t.t. Sudarytos darbo komisijos
– garbės svečiai, bilietai, transportas, religinės apeigos. Jau
parinkta vieta šeštadienio vakaro renginiui
„Miestelio vakaruška” (šokiai, muzika,
žaidimai, maistas šeimoms, jaunimui ir suaugusiems) Anapilyje,
Mississauga, Kanados lietuviams ir jų svečiams mieloje sodyboje.
Algis Zaboras savo angliškai paruoštą pranešimą
muzikologų konferencijai IRAM XI „Lithuanian Song Festivals as a
European Cultural Phenomenon” baigė UNESCO rezoliucijos
ištrauka, kuri turbūt išreiškia visų
lietuvišką dainą mylinčių ir dainų švenčių tradicijas
gerbiančių viltis. Dainų švenčių tradicija, kaip praeities ir
dabarties kultūros tradicija, išsilaikys, kol egzistuoja mėgėjų
ansambliai ir kol visuomenė jaučia tokio dainų pristatymo formos
reikalingumą...
„Daug, daug dainelių, mieloji sese, tau padainuoti, seniai
žadu.... ” Lai gyvuoja dainavimo tradicijos bei dainų
šventės Lietuvoje ir už jos ribų. Iki pasimatymo Vilniuje 2009
m. vasarą ir Toronte 2010 m. vasarą.