Kiek buvo Newtown, CT žudynių aukų?

ALEKSAS VITKUS

Tai keistas klausimas, todėl pradėkime nuo faktų. 2012 m. gruodžio 14 d. mažame Newtown miestelyje, Connecticut, įvyko baisi masinė žmogžudystė. 20 metų vaikinas Adam Lanza, ginkluotas automatiniu koviniu šautuvu (panašiu į kariuomenės naudojamą M-16), su dviem stambaus kalibro pistoletais įsiveržė į vietinę Sandy Hooks pradžios mokyklą ir ten nušovė dvidešimt pirmo skyriaus 5–6 metų amžiaus mokinius ir šešias mokytojas, tarp jų ir mokyklos vedėją – visas bandžiusias vaikus slėpti, ginti ar kitaip išgelbėti nuo aplink zvimbiančių kulkų.

Atvykus policijai, žudikas nusišovė. Tik vėliau sužinota, kad, prieš vykdamas į mokyklą, jaunuolis nušovė ir savo motiną Nancy Lanza, kuri savo apsaugai buvo legaliai įsigijusi tuos ginklus su didžiule atsarga šovinių. Priežastis, kodėl jaunuolis savo baisų žygį nukreipė į šią mokyklą, kol kas nėra žinoma.

Šis baisus nusikaltimas ant kojų sukėlė visą amerikiečių tautą ir žiniasklaidą. Kaip ir po kiekvienų masinių žudynių, pasipylė reikalavimai sugriežtinti šaunamųjų ginklų kontrolę. Prezidentas Barack Obama savo žodyje aukų šeimoms, braukdamas ašarą, kalbėjo, kad „tokios tragedijos turi pasibaigti” ir, kad tai įvyktų, „mes turime pasikeisti”. Paminėjo, kad viceprezidentui Joe Biden jau yra duotas uždavinys tuo pasirūpinti. Trumpai pakalbėjęs Obama išskrido į Hawaii salas atostogų. Tuo tarpu aktyvi senatorė Dianne Finestein (D, CA) paskelbė jau ruošianti naują įstatymo projektą, kuris uždraustų asmenims turėti kovinius šaunamuosius ginklus.

Laukti, kad kažkoks naujas įstatymas tikrai ką nors pakeis ir kad su tuo sumažės žudynių, yra lyg ir nerealu. Tą rodo ir ikišiolinė istorija. Galima sakyti, jog iki Amerikos pilietinio karo ginklų kontrolės beveik nebuvo, jei nekreipsime dėmesio į faktą, kad ilgą laiką negrams nebuvo leidžiama turėti šaunamųjų ginklų. Prohibicijos laikais įsigalėję gangsteriai pagaliau privertė federalinę valdžią 1934 m. išleisti įstatymą, įsakantį piliečių turimus ginklus registruoti valdžios įstaigose. 1968 m. įstatymas daug ko nepakeitė, tik tiksliau apibūdino, kaip ginklų gamintojai bus valdžios kontroliuojami ir kas neturės teisės ginklų turėti. 1982 m. įvyko pasikėsinimas į prez. Reagan, dėl ko buvo išleistas Brady įstatymas, reikalaujantis visų, norinčių įsigyti šaunamąjį ginklą, griežto praeities patikrinimo. (Brady, prez. Reagan spaudos atstovas, pasikėsinimo metu buvo sunkiai sužeistas.)

Didelis žingsnis buvo žengtas priėmus 1994 m. įstatymą, uždraudusį automatinių kovinių šautuvų gamybą ir pardavimą. Deja, jau apyvartoje esančių ginklų tas įstatymas nelietė. Po 10 metų įstatymas nustojo galioti, o pastangos Kongrese jį pratęsti iki šiol nedavė vaisių.

Kodėl taip sunkiai vyksta tokio ar panašiai griežto įstatymo priėmimas? Juk ne atsitiktinumas, kad po 2004 m., nustojus veikti gana griežtam 1994 m. įstatymui, padažnėjo masinių šaudymų, ir ne vien mokyklose, universitetuose, bet ir kino teatruose, įmonėse, prekybos centruose, ir net maldos namuose. Bet kokiai ginklų kontrolei labai priešinasi finansiškai ir politiškai galinga National Riffle Association (NRA), remiama daugelio lobistų, turinčių didelę įtaką Kongrese. Jos pagrindą sudaro ginklų ir šaudmenų gamintojai, verslininkai, medžiotojai, šiaip ginklų mėgėjai, kolekcionieriai ir įvairiausių ginklų savininkai. Prie jų dar reikėtų pridėti ir užkietėjusius JAV Konstitucijos 1791 m. priimtos 2-osios pataisos neliečiamumo gynėjus. Verčiant į lietuvių kalbą, ta pataisa skambėtų maždaug taip: „Kadangi kaip reikiant tvarkoma milicija yra būtina laisvos valstijos saugumui, piliečių teisė turėti ir nešioti ginklą negali būti varžoma.” Tai buvo laikai, kai amerikiečiai kovojo prieš anglus, saugojosi nuo indėnų užpuolimų, todėl milicija (angl. „militia”) gal ir buvo reikalinga. Bet laikai pasikeitė, ir milicijos jau seniai nebėra.

Būdinga, kad po Newtown įvykusių žudynių NRA visą savaitę tylėjo ir atsiliepė tik po to, kai NRA viceprezidentas Wayne LaPierre pažadėjo, jog jo organizacija bus pasiruošusi parengti visą gerai apmokytų ginkluotų savo savanorių narių armiją saugoti Amerikos mokyklas. „Vienintelis dalykas, kas sustabdys ‘bad guy’, – kalbėjo jis, – yra geriečiai ‘good guy’.” NRA yra taip įsitikinusi ginklų galia ir nauda, kad siūlo prie mokyklų laikyti ginkluotą sargybą ar net įgalinti mokytojus nešioti šaunamuosius ginklus! Paminimos ir norvego Aders Behring Breivik 2011 m. Norvegijoje įvykdytos žudynės, kuriose žuvo net 77 žmonės, o ten ginklų kontrolės įstatymai yra vieni iš griežčiausių.

Be ginklų, masinių žudynių klausime yra ir kitas svarbus dalykas. Kaip ir kadaise, taip ir šiandien, gatvėse ir kitur slankioja tūkstančiai psichinių, dažnai nepagydomų ligonių. Anksčiau visuomenė juos bandydavo diagnozuoti ir atskirti nuo normalios aplinkos. Šiandien liberalūs įstatymai praktiškai to neleidžia, bet laukia, kol toks psichiškai nesveikas žmogus padaro nusikaltimą, kuris neretai būna masinė žmogžudystė.

Gal dar svarbiau yra faktas, kad mes gyvename moderniame pasaulyje, kuriame pirmu smuiku groja žiaurumo bei mirties kultūra. Jau nuo mažens vaikai žaidžia žiaurius video žaidimus, mato panašius filmus, girdi apie masinį negimusių kūdikių žudymą, mokyklose sužino apie nušautus Amerikos prezidentus ir t. t. Amerikiečių kasdieninėje kalboje žodis „kill” plačiai vartojamas, nesigilinant į tikrą jo reikšmę, pvz., posakiai „My feet are killing me” ar „I could kill, I am so hungry”. Prisiminkime ir populiarų laukinių Vakarų posakį „The only good Indian is a dead Indian.” Jei turėjote kantrybės perskaityti šį straipsnį iki galo, suprasite, kad ne tik 20 žuvusių vaikų ir 6 mokytojų, bet tokioje kultūroje užaugęs  Adam Lanza ir jo motina gali būti laikomi tokios kultūros aukomis. Tad Newtown gruodžio 14 d. gyvybę prarado ne 26 ar 27, bet 28 nemirtingos sielos.