panetta
Rasos Juknevičienės apsilankymas Washington, DC – jau trečiasis jos, kaip krašto apsaugos ministrės, kadencijoje. Nuotraukoje: R. Juknevičienę pasitinka JAV gynybos sekretorius Leon E. Panetta. KAM nuotr.

R. Juknevičienė: Lietuvos saugumas dabar ginamas Afganistane

DALIA CIDZIKAITĖ

Jau trečias per visą Rasos Juknevičienės, kaip Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės, kadenciją sausio 3–5 dienomis įvykęs oficialus vizitas Washington, DC šį kartą sutapo su svarbiais pokyčiais JAV gynybos srityje. Šių metų sausio 5 dieną JAV prezidentas Barack Obama drauge su JAV gynybos sekretoriumi Leon E. Panetta pranešė apie gerokai apkarpomą šalies gynybos biudžetą ir naują strategiją, pagrindinį dėmesį sutelkiant į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną. Savo kalboje Omaba sakė, jog ,,JAV užverčia dešimtmetį trukusio karo puslapį”, o šalies laukia ,,pereinamasis laikotarpis”. Remiantis nauja JAV kariuomenės strategija, Pentagon per ateinančius 10 metų savo išlaidas sumažins 450 mlrd. dolerių. Gali būti, jog sumažės ir JAV indėlis į NATO (JAV lėšos šiuo metu sudaro apie 75 proc. viso NATO biudžeto), kurios nare yra Lietuva, iždą.

Sausio 5 d. LR gen. konsulate Čikagoje vykusioje spaudos konferencijoje su JAV lietuvių ir Lietuvos žiniasklaidos atstovais Lietuvos krašto apsaugos ministrė teigė, jog šis jos apsilankymas JAV yra daugiau dvišalių santykių vizitas, kurio metu pasitikrinta su Lietuvai ypač svarbia strategine partnere gynybos srityje, išsakyta Lietuvos pozicija. Pasak Juknevičienės, jos žinia JAV gynybos sekretoriui yra ta, kad, nepaisant pokyčių ir naujos JAV gynybinės strategijos, Amerika turi likti Europoje. ,,Amerikos buvimas Europoje reikalingas ir branduoliniam atgrasymui, ir priešraketinei gynybai. (...) Lietuvos valstybingumui išlikti strateginis ryšys su JAV karinėje srityje yra ypač svarbus”, – sakė Juknevičienė.

,,Amerikos lietuvis”: Koks yra šio Jūsų apsilankymo JAV sostinėje pagrindinis tikslas?

– Vizitas yra daugiau dvišalių santykių vizitas. Visada yra naudinga suderinti laikrodžius, išsakyti savo poziciją. JAV rimtai žiūri į mūsų regioną, nepaisant to, kad Lietuvos žiniasklaida ir čia nemažai spekuliuoja. Man būnant krašto apsaugos ministre, JAV ir Lietuvos/ Baltijos regiono bendradarbiavimas sustiprėjo. Visų pirma buvo priimtas bendras gynybos planavimas tarp NATO, JAV, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Tai labai svarbu. Dabar jau egzistuoja konkretus požiūris į gynybą, tad jei kas nors atsitiktų, mes žinotume, nuo ko pradėti, kaip elgtis. Antra, JAV labai rimtai žiūri į NATO karines pratybas mūsų regione. Pirmą kartą praeitų metų spalio mėnesį vyko pratybos, ku riose, remiantis penktuoju NATO straipsniu, Lietuvoje, Pabradėje, buvo įkurta mobili NATO vadavietė. Ir tai vyko ne virtualiai, bet konkrečioje fizinėje erdvėje ir laike. Tai yra konkretaus NATO buvimo, narystės NATO išraiška. Ateityje planuojamos ir kitos pratybos. 2013 metais turėtų įvykti didelio masto pratybos Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose. Toks NATO matomumas, toks NATO buvimas mūsų regione veikia kaip atgrasymas tiems, kurie galvoja, kad gal tai tik laikini procesai. Todėl mano šio vizito tikslas Washington, DC yra ir papasakoti apie mūsų regiono aplinką.

Labai atidžiai stebime naujienas apie naują JAV karinę strategiją. Mūsų pagrindinė žinia yra ta, kad Amerika turi likti Europoje. Žinoma, Amerikos galimybės yra ribotos, ir pati Europa, tarp jų – ir Lietuva, turi daugiau dėti indėlio į savo gynybą. Bet Amerikos buvimas reikalingas ir branduoliniam atgrasymui, ir priešraketinei gynybai. Atstovaudama savo politinėms pažiūroms sakau, jog Lietuvos valstybingumui išlikti labai svarbus yra strateginis ryšys su JAV karinėje srityje.

Kokia yra Lietuvos strateginė kryptis?

– Lietuvos Valstybės gynimo taryba priėmė naują ginkluotos gynybos koncepciją, yra parengti operaciniai planai, kurie nėra vieši, priimtas naujas karo prievolės įstatymas su nauja rezervo rengimo koncepcija, priimtas labai svarbus mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymas, kurio anksčiau neturėjome. Tai reiškia, kad mes tikrai nemanome, jog galime vystyti savo pačių savarankiškas ginkluotas pajėgas, tam ir įstojome į Aljansą, kad kartu vieningai galėtume gintis. Galų gale jėgos nelabai lygios tų, kurie galėtų su mumis kariauti. Bet tiek, kiek mums priklausytų, reikėtų išvystyti pajėgumus, kad mes sėkmingai galėtume priimti paramą iš partnerių. Mes turime investuoti, kad Lietuvoje būtų sukurta tinkama infrastruktūra, kad būtų atitinkamos pajėgos, galų gale – tinkama gynyba, kol sąjungininkai galės mus pasiekti.

Kalbant apie mūsų regiono aplinką, pavyzdžiui, Karaliaučiaus srityje Rusija įtemptai vysto priešlėktuvinę gynybą, įkurdinėja modernias raketas, ir gana didelio nuotolio. Todėl mūsų gynyba būtų labai specifinė, nes tiek Lietuva, tiek Latvija, tiek ir Estija su likusia NATO dalimi turi tik 60 km sausumos kelią – per Lenkiją. Tad mūsų regionas yra specifinis savo gynyba. Tai, kad savo gynybą planuojame su NATO ir Amerika, yra mūsų stiprumo garantas.

,,Draugas”: Ar nesutarimai tarp Lietuvos ir Lenkijos politiniame lygmenyje netrukdo abiejų šalių kariniam bendradarbiavimui?

– Visiškai ne. Ir Lenkijos, ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos išlaiko strateginę partnerystę, vyksta kariuomenių vadų susitikimai, ministrai vykdo bendrus planus. Vienas dalykas yra labai aiškus: Lenkijos saugumas ir gynyba labai priklauso nuo mūsų trijų Baltijos valstybių, jų apginamumui esame labai svarbūs, svarbi mūsų teritorija. Bet lygiai taip pat ir Lenkija yra be galo svarbi mūsų gynybai ir saugumui. Kitaip mes esame maiše.

,,Amerikos lietuvis”: Nuo ko Lietuva turi gintis? Kas yra jos priešai?

– Lietuva, kaip ir NATO, nėra oficialiai įvardijusi priešų, bet ta pati Rusija savo dokumentuose NATO ir NATO plėtrą laiko grėsme. Tad kol nepasikeis Rusijos požiūris į mūsų regioną, kol Rusija galvos, jog ji Baltijos šalyse turi specifinių interesų, kad ji per energetiką ar naudodama informacinius įrankius gali daryti mums spaudimą, negalime paleisti iš akiračio pagrindinio tikslo – išsaugoti savo valstybę, ją sustiprinti, kad ši Lietuvos nepriklausomybė būtų amžina.

Tikiu, kad mes šiandien gyvename visiškai kitomis saugumo sąlygomis nei Lietuva savo pirmosios nepriklausomybės metais, bet nesirūpinti tuo, kas vyksta aplinkui, užsimerkti ir galvoti, kad mums jau niekas negresia, negalime. Kartoju dar kartą: nesakau, kad Rusija yra mums priešas, bet procesai, vykstantys Rusijoje, autoritarizmo apraiškos, oligarchinis valdymas, demokratijos nebuvimas ir kiti dalykai neleidžia užmigti.

,,Verslo žinios”: Baltarusijos prezidentas Aleksandr Lukašenka nėra labai palankus Rusijai, atrodo, jog ir Rusijai jis nėra labai priimtinas. Kokia padėtis yra dabar?

– Kaip Seimo narė ir kaip žmogus, stebintis padėtį, galiu pasakyti, kad Rusija turbūt norėtų turėti kitokį žmogų nei dabartinis Baltarusijos prezidentas. Bet iš kitos pusės Rusijai dar svarbiau yra išlaikyti Baltarusiją savo įtakos zonoje, neleisti jai eiti link Vakarų. Vienas iš garsių analitikų, generolas Leonid Ivašov yra pasakęs, jog Rusijai yra naudinga išlaikyti 10 mln. tautą tarp Europos Sąjungos ir Rusijos nesuvakarietintą, kaip tam tikrą buferinę zoną. Manau, jog, kilus ekonominei krizei, šie procesai pastaruoju metu dar pablogėjo. Lukašenka izoliuojasi, o Vakarai neturi kitos išeities, kaip kitaip reaguoti į jo antidemokratinius veiksmus, žmonių sodinimą į kalėjimus. Rusijai tai yra naudinga. Rusija baigia paimti į savo rankas visą Baltarusijos energetinę sistemą, visą jos infrastruktūrą. Ir turbūt eis toliau. Taip Baltarusija pamažu de facto yra prijungiama prie Rusijos.

,,Draugas”: Lietuva deda nemažai pastangų, kad Lietuvoje būtų nuolatinė NATO pajėgų oro misija. Ar bus apie tai kalbama NATO susitikime Čikagoje gegužės mėnesį?

– Šiuo metu kaip tik vyksta derybos apie tai su visomis kitomis NATO partnerėmis. Vakar gavau patikinimą iš JAV gynybos sekretoriaus, jog Amerika tam pritaria. Panetta sakė, kad jie remia ilgalaikį sprendimą (angl. long-term solution) šiai misijai. Tikimės, kad Čikagoje kokia nors forma, kokiu nors būdu tai bus įvykdyta. Tai vienas iš mūsų susitikimo Čikagoje tikslų. Bet kad šis klausimas Čikagoje būtų paminėtas, dar turime kai ką nuveikti, padaryti kai kuriuos namų darbus politinėje dalyje.

,,Draugas”: Sausio 4 diena buvo svarbi diena Afganistane tarnaujantiems Lietuvos kariams – atsakomybė už Afganistano Goro provincijos, kurios atkūrimui Lietuva vadovavo, sostinę Čagčaran oficialiai perduota afganistaniečiams. Kaip vertinate lietuvių patirtį Afganistane?

– Pradėsiu nuo to, kodėl mes ten esame. Lietuvoje dažnai žmonės klausia, ką ten veikti. Mano atsakymas labai paprastas: kodėl kas nors kada nors turėtų ateiti ginti mūsų, jei mes savo partneriams dabar atsuktume nugarą ir pasakytume, kad jūsų, šiuo atveju – JAV, problemos yra nesvarbios, jūs tvarkykitės patys? Bet jau kai mums bus blogai, tada jau turite ateiti ir padėti. Jeigu yra NATO misija ir NATO nusprendė vienokia ar kitokia forma būti kad ir Afganistane, mes ten taip pat esame. Iš esmės ten (Afganistane – D.C.) dabar ir ginamas Lietuvos saugumas. Nes jeigu mes ten nebūtume, būtume pusiau NATO.

Kitas labai konkretus dalykas – mūsų oro erdvę saugo NATO šalių naikintuvai. Šiandien mes neturime galimybių ir ateityje neturėsime tiek lėšų, net ir tris Baltijos valstybes kartu sudėjus, išlaikyti ir aptarnauti tų naikintuvų. Tad tiek, kiek mums atneša NATO oro policijos misija, užtikrindama mūsų saugumą, mes tiek neišleidžiame Afganistane.

Kitas dalykas yra pragmatiškas. Mūsų kariai, būdami Afganistane, įgyja labai daug patirties. O tai, kad Čagčaran perduotas vietinėms saugumo pajėgoms, yra gera žinia – šviesa tunelio gale yra. Nepaisant to, kad ten dar daug metų reikės daug padaryti kartu su visa pasaulio bendruomene, kad ta valstybė ,,įvyktų”. Dabar Lietuva orientuojasi į mokymus. Kartu su Pennsylvania nacionaline gvardija mūsų kariai jau antri metai labai sėkmingai moko vietos Čagčaran policininkus.

,,Draugas”: Lietuvai ypač svarbus jos energetinis saugumas. Ar Lietuvos gynybos strategijoje atsirado naujų punktų, susijusių būtent su energetiniu šalies saugumu?

– Apie tai kalbėjome su Panetta. Jis labai palankiai žiūri į tai, kad Lietuvoje atsirastų NATO Energetinio saugumo centras. Esame padavę paraišką, kad Lietuvos centras, kuris jau dirba metus, būtų akredituotas kaip NATO centras. Jei tai pavyktų, Lietuvos centras taptų NATO žinovų baze, kuri nagrinėtų energetinio saugumo visame NATO kontekste klausimus.

Žiūrėdama į Lietuvos 22 nepriklausomybės metus, matau, jog iki 1991 metų pabaigos gana sėkmingai sutvarkėme savo juridinės nepriklausomybės reikalus. Paskui reikėjo tapti NATO ir ES nariais, kad po kojų pasidėtume pagrindą valstybei augti. Bet išliko vienas svarbus neišspręstas dalykas – energetika. Lietuva yra klasikinis pavyzdys, kaip valstybė gali būti priklausoma nuo kitos valstybės. Net jei Rusija būtų pati demokratiškiausia valstybė pasaulyje, šimtaprocentinis priklausymas nuo vieno dujų vamzdžio jau būtų problema. O dabar, kai Rusija yra viešai paskelbusi, kad energetika yra jos politinis įrankis, jai bendraujant su kaimyninėmis šalimis, tai – vienas didžiausių mūsų rūpesčių. Iš esmės Lietuva beveik nebuvo pasistūmėjusi šioje srityje, išskyrus naftos terminalo pastatymą, kuris išgelbėjo mus nuo ,,Mažeikų naftos” politizavimo ir ypatingo vaidmens jai suteikimo. Bet mūsų priklausomybė nuo Rusijos dujų vamzdynų, elektros linijų išliko. Jei norime turėti savo tvirtą nepriklausomybę ir ateitį, privalome padaryti daug namų darbų. Vienas iš jų – atominė elektrinė Visagine, kuri būtų labiau svarbus svertas mūsų nepriklausomybei. Tikiu, jog mūsų projektas bus įgyvendintas. Kitas namų darbas – elektros tiltai. Lietuva jau tiesia tiltą su Švedija, kuris leis prisijungti prie Skandinavijos elektros tinklo. Svarbu pasistatyti tiltą su Lenkija, kuris sujungtų mus su likusia ES dalimi. Labai svarbus yra suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje.


minis
Viešėdama Čikagoje LR krašto apsaugos ministrė su JAV Kongreso nariu Daniel Lipinski padėjo gėlių prie Dariaus ir Girėno paminklo Marquette Park. Jono Kuprio nuotraukos
minis