LR pilietybė – tik už viso gyvenimo pasiekimus

DALIA CIDZIKAITĖ

Pripažinkime: jaunimas visada (teisėtai ar neteisėtai) jautėsi tinkamai neįvertintas vyresniosios kartos, ir atvirkščiai – vyresnioji karta jaunuose žmonėse visada matė tik vos spėjusius išsiristi geltonsnapius viščiukus, kuriais pasitikėti dar per anksti, o jų pasiekti laimėjimai – dar per menki. Su retomis išimtimis taip buvo, taip yra ir taip bus. Sausio 7 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūros išplatintas pranešimas dėl pilietybės išimties tvarka nesuteikimo JAV pilietei, dailiojo čiuožimo atstovei Isabella Tobias dar kartą patvirtino šią seną tiesą. Gaila, kad šiuo atveju tiesos rykštė itin skaudžiai kirto – LR pilietybės negavusi Tobias negalės kartu su ja poroje šokančiu lietuviu Deividu Stagniūnu čiuožti 2014 metų žiemos olimpiadoje Sočyje, Rusijoje, ir atstovauti Lietuvai. LR piliečiui Stagniūnui jau antrą sykį atimama galimybė dalyvauti olimpiadoje – prieš trejus metus ankstesnei jo partnerei Katherine Copely taip pat nebuvo suteikta LR pilietybė išimties tvarka.

LR prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi (prisidengusi?) Lietuvos Respublikos Konstitucija, Konstitucinio Teismo (KT) pateiktais išaiškinimais, Pilietybės įstatymu, atsižvelgusi į Pilietybės reikalų komisijos siūlymą ir įvertinusi visas aplinkybes, amerikietei nesuteikė pilietybės išimties tvarka, nes ,,būsimi nuopelnai negali tapti pagrindu pilietybės suteikimui išimties tvarka” (KT išaiškinimas, 2006 m. lapkričio 13 d.), be to, ,,LR pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama užsienio valstybių piliečiams, kurie turi neginčijamų nuopelnų Lietuvos valstybei, yra integravęsi į Lietuvos visuomenę ir su Lietuva yra susiję nuolatiniais faktiniais ryšiais” (Pilietybės įstatymo 20 straipsnis).

 Išgirdęs prezidentės sprendimą, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pastebėjo, jog Dalios Grybauskaitės sprendimas iš esmės remiasi tik KT nutarimu ir išaiškinimu, ir atkreipė dėmesį, kad, sprendžiant, suteikti ar nesuteikti užsienio valstybių piliečiams LR pilietybę išimties tvarka, pasitelkiami vertinamojo pobūdžio, t. y. itin subjektyvūs ir laisvai taikomi kriterijai.

Tačiau net ir tų subjektyvių reikalavimų taikymas, mano nuomone, šįkart yra akivaizdžiai Tobias naudai. Ji, kartu su Stagniūnu, atstovauja Lietuvai Europos ir pasaulio dailiojo čiuožimo čempionatuose, kur pora yra pasiekusi gana aukštų rezultatų. Pora, kartu čiuožianti nuo 2010 metų birželio mėnesio, užpernai Europos čempionate užėmė dvyliktą, o pernai – devintą vietas. Pasaulio pirmenybėse Lietuvos duetas užpernai buvo keturioliktas, o pernai – aštuonioliktas. Tad, argumentuoja LTOK, Tobias ir Stagniūno laimėjimai ,,didina mūsų šalies autoritetą tarptautinėje bendruomenėje”.

Šia tema straipsnį parašęs Tomas Viluckas (,,Istorijos svarstyklėse vėl nusvėrė politikų interesai”, Bernardinai.lt) taip pat mano, jog nuopelnų ir pasiekimų įvairiose gyvenimo srityse vertinimas tėra traktavimo klausimas. ,,Juk sporte patekti į čempionatų pirmus dešimtukus yra didelis pasiekimas, – rašo apžvalgininkas. – Be to, pagal tokią logiką joks užsienio sportininkas niekada negalės gauti Lietuvos pilietybės išimties tvarka, nes jis juk negali atstovauti mūsų šaliai be pilietybės.”

Neįtikinančiai skamba ir Prezidentūros teisės skyriaus vadovės Rasos Svetikaitės ir vėl labai laisvai įvertintinas pareiškimas, neva Tobias nėra ,,integravusis į Lietuvos visuomenę”. Abejoju, ar kur nors yra išvardyta, ką asmuo turi padaryti, kad Lietuvos valstybė laikytų jį ,,integravusis į visuomenę”. Pasirinkimų čia aibė: sąžiningai mokėti mokesčius? pareigingai balsuoti? kalbėti lietuviškai? neprasižengti įstatymams? Beje, LTOK žiniomis, Tobias išlaikė lietuvių kalbos egzaminą Pilietybės komisijoje.

Tad dabartinė padėtis Lietuvos pilietybės suteikimo išimties tvarka fronte – itin nepalanki jaunajai kartai. Vadovaujantis Prezidentūros pateikta argumentacija, įspūdis toks, kad kol kas LR pilietybę išimties tvarka gali tikėtis gauti tik asmenys už viso gyvenimo pasiekimus, taigi – vyresniosios kartos atstovai. Tokia pilietybė yra greičiau simbolinė, dar vienas garbingas apdovanojimas metų naštos jau slegiamam asmeniui. Tokių piliečių Lietuvai irgi būtų ne pro šalį turėti, nors, kaip ironiškai pastebi Viluckas, net jei koks Nobelio premijos laureatas pamiltų Lietuvą ir užsimanytų su ja susisieti, jam tai nepavyktų, nes sulauktų mandagaus atsakymo, jog jis nėra integravęsis į Lietuvos visuomenę.

Todėl net ir žymiam Prancūzijos aktoriui Gerard Depardieu, savo kišenėje jau turinčiam Belgijos, Rusijos ir Juodkalnijos pilietybes, panorėjus įsigyti dar vieną – Lietuvos – pasą nebūtų taip paprasta. Neužtektų jam apsilankyti Lietuvoje vieną kartą, gal dar, žurnalistams girdint, lietuviškai šiaip ne taip išlementi bene lengviausią žodį ,,labas” ar pagirti Lietuvos moteris už jų nepaprastą grožį. Tokie pokštai Lietuvoje jam tikrai neišdegtų!

Lietuvos migracijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2011 m. LR pilietybė išimties tvarka nebuvo suteikta nė vienam užsieniečiui. Duomenų apie 2012 metus nepavyko rasti. Esu beveik tikra, jog jie nė kiek nesiskiria nuo 2011 metų.