alatPopietės viešnios.

Dalinamės, nes norime, dovanojame, nes labai gera

Audronė Sidaugienė

Švenčių šurmuliui prabėgus ir sveikinimo atvirukus paslėpus, tokio laiškučio nepaslėpsi.
 
,,Rugutė” norėtų nuoširdžiai padėkoti Jums už parodytą gerumą ir pasidalintą širdžių šilumą su mažaisiais ligoniukais.

Žaislai, dovanoti mūsų Kovotojams, ypatingi ir be galo gražūs. Žaislų tiek daug, kad jų užteks ir „Rugutės namučiams”, ir dalį galėsime padovanoti čia atvykstantiems vaikams. Tikime, kad ši graži Jūsų iniciatyva padovanos mažiesiems pačias plačiausias šypsenas ir pripildys jų širdeles tikro, nuoširdaus vaikiško džiaugsmo. Ačiū ir už finansinę paramą.

Dar kartą ačiū Jūsų klubui už ištiestą ranką sergantiems vaikams bei užsimezgusią ypatingą draugystę. Kaip sakydavo Rugilė, „kuo daugiau širdelių su manimi, tuo aš stipresnė”. Ačiū, kad leidžiate mums jaustis stipresniais.

 Nuoširdžiai, Edita

Nesipuikuojame ir nesigiriame, tik norime viešai padėkoti visiems, prisidėjusiems prie mūsų klubo ,,Alatėja” projektų. Šis laiškas yra skirtas ir jums. Ir galbūt tau, skaitytojau, kuris dar niekada nieko nedovanojo nepažįstamam, mielam ligoniukui, bet norėtų tai padaryti ateityje.
alat
Na, o šįkart noriu papasakoti apie š. m. sausio 11 dieną Čiurlionio galerijoje, Jaunimo centre, įvykusią popietę. Po netrumpo šventinio maratono, po bėgimo ratu – dekoracijų, dovanų, vaišių, aprėdų, draugų, giminių…, – po viso šito šurmulio ,,Alatėjos” moterys susirinko pabūti kartu ir pasikvietė savo drauges paklausyti profesionalių psichologių – Laimos Zavistauskas ir Stanislavos Stašienės.

Popietę pradėjome žaviu, sentimentaliu muzikiniu kūriniu, kurį atliko Evelina Karalienė. Laima Sineokijienė sušildė mūsu širdis eilėmis, o lietuvių grafikių Eglės Vertelkaitės ir Birutės Zokaitytės meno kūriniai nuo sienų šypsojosi mums visą popietę.

Laima Zavistauskas jau pažįstama Čikagos skaitytojams. Mums buvo labai malonu, kad gerb. Laima sutiko pasidalinti savo žiniomis ir patarimais, pabendrauti ir su mūsų klubietėmis. Psichologė paminėjo, kad ji pastebi, kad vis smagiau yra duoti, negu imti. Mes šiai minčiai pritariame visu šimtu procentų.

Kaip visada, susitikimų su psichologais metu iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakinėjant įsiplieskia diskusijos, kurioms galo ir krašto gali nebūti. Mes visos dar tokios naujokės šioje visuomenėje. Vienos turi daugiau, kitos mažiau patirties įsitvirtinant šioje Atlanto pusėje, tad sutarėme, kad susitiksime dar ne vieną kartą.

Pasivaišinę ,,Alatėjos” moterų paruoštomis vaišėmis, rinkomės į antrąją popietės dalį, kurią neplanuotai eilėmis apie meilę, nepabūgęs nemažo būrelio moterų pradėjo poetas Kornelijus Jazbutis. Pradžiugino mus ir dingo – kaip tas Kalėdų senelis. Nieko nebeliko, kaip vėl gilintis į save, į savo vidų.

Stanislava Stašienė jau beveik 20 metų užsiima psichoterapija, dėsto šią discipliną Lietuvoje. Buvo labai smagu, kad mes ją suradome Čikagoje ir tikimės, kad mūsų draugystė tęsis. Moterims patiko ne tik teorija, bet ir smagus pasibuvimas su savimi, savo mintimis ir jausmais. Visos pageidavo kuo daugiau tokių susibėgimų, iš jų išeiname pailsėjusios, sustiprėjusios, vėl pasiruošusios naujiems iššūkiams.

Vakarui baigiantis mūsų viešnioms padovanojome paukščiukus – šviesos, meilės, laimės ir draugystės simbolius, nertus Linkuvos specialiosios mokyklos vaikų. Jie dar ilgai džiugins moterų akis ir širdis ir primins, kad ten toli, toli už Atlanto yra kelios dešimtys vaikų, kurie už mus meldžiasi, mus myli ir laukia mūsų dėmesio.

Daugiau apie klubo veiklą galite perskaityti internete adresu: www. alateja.us

alat

,,Alatėjos” moterys (iš k.): E. Karalienė, S. Abrutienė, 
L. Mockūnienė ir J. Bagdonienė. Klubo ,,Alatėja” nuotr.