martin

Istorinė asmenybė – M. L. King, Jr.

NIJOLĖ KAVALIAUSKAITĖ-HUNTER

Jei sumanytume gatvėje pažaisti viktoriną ir praeiviui užduoti klausimą ,,Kas yra Martin Luther King?”, ko gero, išgirstume įvairiausių atsakymų. O šiek tiek žinantis anglų kalbą pamanytų, kad klausiama apie kokį nors karalių...

Martin Luther King, Jr. – viena iš iškiliausiųjų žmonijos asmenybių. Pasak MBTI (,,MyersBriggs Type Indicator”), King iš kitų išsiskiria savo unikalių ir neįprastų savybių rinkiniu. Šiam – INFJ – asmenybės tipui priklauso tik 1 proc. pasaulio gyventojų. Priminsiu, kad MBTI yra psichometrinis instrumentas (testas), kuriuo nustatomos žmonių psichologinės nuostatos pasaulio suvokimo bei sprendimų priėmimo lygyje. Šias nuostatas 1921 m. pasiūlė šveicarų psichologas Carl G. Jung. Jos buvo pateiktos 1921 m. išleistoje knygoje ,,Psichologiniai tipai”, o į anglų kalbą išverstos 1923 m.

INFJ tipas

Kuo ypatingas šis INFJ tipas? Bruožas J leidžia žmonėms ne tik fantazuoti, bet ir veikti. IN bruožai leidžia veikti išmintingai ir spontaniškai, net ir neįprastų įvykių akivaizdoje. Bruožas F leidžia puikiai suprasti kitus žmones, o bruožas N – suprasti ir pritaikyti teorinius dalykus. Jung teorija pasiteisino gyvenime. Būdamas penkiolikos metų, praleidęs devintą-dvyliktą klases, King, Jr. įstoja į juodaodžių Morehouse koledžą Atlanta mieste, kuriame įgyja sociologijos krypties bakalauro laipsnį. Todėl nenuostabu, kad juodaodis amerikiečių baptistų dvasininkas King, Jr. buvo jauniausias Nobelio taikos premijos laureatas, dviejų krikščioniškų bažnyčių pripažintas kankiniu, atidavusiu gyvybę už krikščionišką tikėjimą. Westminster abatijoje (Anglija) jam pastatytas paminklas šalia kitų XX a. kankinių.

Jis apdovanotas ,,Prezidento laisvės’’ medaliu. Juo apdovanojami ypatingai JAV saugumui, nacionaliniams interesams arba taikai nusipelnę žmonės pasaulyje. Apdovanotas JAV Kongreso aukso medaliu. Šis apdovanojimas skiriamas asmenims, pasižymėjusiems išskirtiniais darbais: tarnyba saugumui, klestėjimui ir nacionaliniams JAV interesams.

Po savo kalbos Washington, DC ‚,Aš turiu svajonę’’ King, Jr. įrašytas į geriausių JAV oratorių sąrašą, o pati kalba laikoma retorikos meno šedevru. Ir šiais laikais dažnai cituojama King, Jr. kalbos ištrauka: „Aš turiu svajonę, kad vieną dieną mano dukra bus vertinama ne pagal jos odos spalvą, bet pagal jos charakterio savybes.’’

Taikus oratorius prieš nelygbę

Istorijoje žinomas kaip oratorius, King, Jr. taikiomis priemonėmis stojo į kovą prieš rasinį skurdą. Jį neramino, kad spalvotieji gauna mažesnes vidutines pajamas, yra menkiau apsirūpinę būstu, naudojasi menkesne sveikatos apsauga, dirba žalingus bei sunkius darbus pusiau legaliose dirbtuvėse ar žemės ūkyje.

1954 m. būdamas 25 metų amžiaus, King, Jr. tapo pastoriumi Dexer Avenue baptistų bažnyčioje Montgomery, Alabama. Jo senelis buvo pastorius, po senelio pastoriavo King, Jr. tėvas. Vaikystėje nejutęs didelio polinkio religijai, King, Jr. skeptiškai interpretavo religines tiesas sekmadieninėje mokykloje, tačiau, įvykus persilaužimui, jis įstoja į Crozer teologijos seminariją, Pennsylvania. Po to tęsia studijas Boston University, kuriame apgina daktaro disertaciją tema „Dievo sampratų Paul Tillich ir Henry Nelson Wieman darbuose palyginimas”. XX a. 9-ame dešimtmetyje atliktas tyrimas parodė, kad kai kurias daktaro disertacijos dalis King, Jr. nuplagijavo. Nepaisant to, jo disertacija yra pripažįstama kaip „puikus įnašas į mokslą”.

Babtistų pastorius Michael Luther King šiuo metu jau yra žinomas Martin vardu, mat 1934 m. šeimai apsilankius Vokietijoje, jo tėvui kilo mintis pakeisti sūnaus vardą į Martin Luther. Visa tai – vokiečių protestantų vadovo garbei.

Įtaką padariusios asmenybės

King, Jr. organizavo juodaodžių sueigas bei sakė kalbas, skatinančias be smurto ir jėgos protestuoti prieš nelygybę amerikiečių visuomenėje. Per 11 metų King, Jr. nukeliavo 6 mln. mylių, pasakė daugiau nei 2,500 kalbų. Parašė 5 knygas (šaltiniai mini, kad kai kurios buvo nuplagijuotos) ir daugybę straipsnių.

Jo gyvenimo būdui ir tikslui įtakos turėjo kovotojas už žmonių teises, teologas, filosofas, maldos namų teologijos dekanas, 21-os knygos autorius Howard Thurman. Thurman dažnai su krikščioniška misija keliavo po pasaulį, susitiko su ryškiausia XX a. figūra Mahatma Gandhi, kuris savo gyvenimą pašventė tarnavimui kitiems, nesavanaudiškai atstovaudamas jų interesams.

Sekdamas Thurman pėdomis ir žavėdamasis Gandhi idėjomis, King, Jr. apsilankė Indijoje, Gandhi gimtinėje, sėmėsi Jėzaus etika pagrįstos taikaus kovos būdų.

King, Jr. judėjimas nepatiko daugeliui baltaodžių. Nenuostabu, kad dėl jo pastorius susilaukdavo daug grasinimų, patyrė nemažai pasikėsinimų. Jis buvo suimtas, ir ne vieną kartą. Jis buvo ir Federalinio tyrimo biuro akiratyje.
 
Autobusų boikotas

King, Jr. vardas tapo plačiai žinomas po Montgomery autobusų boikoto. Būtent 1955 m. buvo pasipriešinta draudimui, neleidžiančiam juodaodžiams visuomeniniuose autobusuose sėdėti šalia baltaodžių. 1900 m. Montgomery buvo įvestas įstatymas, skirstantis autobuso keleivius pagal rasę. Bilietų pardavėjas turėjo teisę nurodyti, kur kam sėdėti. Juodaodžiai keleiviai galėjo būti pakelti ir priversti užleisti vietą baltaodžiams. Pirmos keturios eilės buvo skirtos baltiesiems, autobusas turėjo ir ,,spalvotą’’ skyrių. Jei autobuso priekyje sėdėjo baltieji, juodieji turėjo įlipti per galines duris.

Ketverius metus juodaodžiai ieškojo tiesos. Tik Rosa Parks ir boikoto dėka buvo įvesta lygybė. Ji 1955 m. gruodžio 1 d. atsisakė paklusti autobuso vairuotojo įsakymui užleisti sėdimą vietą baltajam keleiviui. Parks buvo nubausta 10 dol. bauda ir turėjo sumokėti 4 dol. teismo išlaidų. Pareikšti nepasitenkinimą tuo į juodaodžių rajonuose esančias bažnyčias pasitarimui suplūdo atstovai. Akcijos vadovu tapo King, Jr. Pradedant gruodžio 4 d., 381 dienas iš eilės juodaodžiai keliavo į darbą pėsti. Jiems teko įveikti net 20 mylių atstumus arba važiuoti spalvotųjų vairuojamais taksi. Autobusų bendrovės pakibo ant bankroto ribos. Vyriausybė ėmėsi radikalių priemonių ir 1956 m. gruodžio 21 d. pripažino nekonstituciniu įstatymą, kuris draudė į tą patį autobusą lipti baltiesiems ir juodiesiems kartu.

Po autobusų boikoto King, Jr. buvo suimtas, nes buvo aptiktas namie apsvaigęs nuo narkotikų. Tai aiškinama nuovargiu, įtampa, nuolatine kova dėl laisvės, nesitaikstymu su esama padėtimi, geresnio rytojaus troškimu. Parks buvo atleista iš siuvėjos darbo vietinėje universalinėje parduotuvėje. Ji persikraustė gyventi į Detroit, kur buvo įdarbinta.

Pasipriešinta tylomis

Greensboro, Šiaurės Carolina valstijoje, maža grupelė juodaodžių studentų susirinko į vietinį restoraną, esantį ,,Woolworth’s’’ parduotuvėje. Įsakymas tuomet bylojo juodųjų neaptarnauti. Studentai nukentėjo fiziškai, jie buvo užpulti. Tačiau jie, vadovaudamiesi King, Jr. mokymu, nekirto atgal. Pasipriešinimo akcija buvo sutikta tylomis.

1964 m. liepos 2 d. pasirašius pilietinių teisių aktą, įstatymiškai buvo uždrausta rasinė diskriminacija mokyklose, viešosiose vietose ir darbovietėse. Šis įstatymas buvo skirtas padėti afroamerikiečiams, taip pat buvo sukurta Lygių galimybių įsidarbinimo komisija.

Žygis į JAV sostinę
 
Ypač plačiai nuskambėjo žygis į Washington, DC, įvykęs 1963 m. rugpjūčio 28 dieną. Priskaičiuota daugiau nei 2,000 atriedėjusių autobusų, 21-as specialus traukinys, 10 išnuomotų lėktuvų ir daugybė automobilių. Visi reguliarieji lėktuvai, traukiniai bei autobusai taip pat buvo perpildyti. Susirinkusiųjų skaičius siekė 200,000–300,000. Apie 80 proc. akcijos dalyvių buvo afroamerikiečiai, kurių vadovai susitiko su JAV Kongreso nariais. Mitinge kalbėjo oratoriai: F. McKissick, J. Lewis, R. Wilkins, D. Height, W. Reuther ir t. t. King, Jr. kalbėjo paskutinis, savo kalba propaguodamas rasinę harmoniją, piešdamas suvienytos Amerikos vaizdą: „Vergų išlaisvinimas atėjo kaip džiaugsminga aušra po ilgos jų nelaisvės nakties”; „Ne, ne, mes nesame patenkinti ir mes nebūsime patenkinti, kol teisingumas nenusileis lyg vandenys ir galinga srovė”; „Aš turiu svajonę, kad kiekvienas slėnis būtų iškeltas į viršų”; „Ši tvanki teisėta negro nepasitenkinimo vasara nepraeis, kol neateis gaivinantis ruduo...”.

Pripažįstama, kad žygis į JAV sostinę paskatino greičiau priimti 1964 m. pilietinių teisių aktą ir 1965 m. balsavimo teisių aktą.

King, Jr. buvo nušautas 1968 m. balandžio 4 d. Memphis, Tennessee valstijoje, viešbučio balkone. Profesionalus žudikas James E. Ray buvo tik sąmokslo dalyvių užduoties „vykdytojas’’. Nusikaltėlis gavo iš savo šeimininkų didžiulę sumą, kurią iki įvykio suskubo išleisti. Teismas žudiką nuteisė kalėti 99 metus.

Paminklas žmogui, pakeitusiam Ameriką

King, Jr. taikiu kovos būdu pakeitė Ameriką. Jo garbei Washington, DC buvo atidengtas 9 metrų aukščio paminklas. Juodaodžių teisių gynėjas pavaizduotas sukryžiuotomis rankomis, vienoje iš jų laiko susuktą lapą su kalbos „Turiu svajonę’’ tekstu. Už King, Jr. statulos prie abiejų „Nusivylimo kalno” pusių įrengta 137 metrų ilgio siena, ant kurios išraižytos 14 citatų iš šio garsaus oratoriaus kalbų, pamokslų ir raštų: ,,Beveik visada pasaulį tobulino kūrybiška mažuma”; ,,Jei žmogus nerado, dėl ko verta mirti, jis gyvenimui netinkamas.”