Istorinė asmenybė – M. L. King, Jr.
NIJOLĖ KAVALIAUSKAITĖ-HUNTER
Jei sumanytume gatvėje pažaisti viktoriną ir praeiviui užduoti klausimą
,,Kas yra Martin Luther King?”, ko gero, išgirstume
įvairiausių atsakymų. O šiek tiek žinantis anglų kalbą pamanytų,
kad klausiama apie kokį nors karalių...
Martin Luther King, Jr. – viena iš iškiliausiųjų
žmonijos asmenybių. Pasak MBTI (,,MyersBriggs Type Indicator”),
King iš kitų išsiskiria savo unikalių ir neįprastų
savybių rinkiniu. Šiam – INFJ – asmenybės tipui
priklauso tik 1 proc. pasaulio gyventojų. Priminsiu, kad MBTI yra
psichometrinis instrumentas (testas), kuriuo nustatomos žmonių
psichologinės nuostatos pasaulio suvokimo bei sprendimų priėmimo
lygyje. Šias nuostatas 1921 m. pasiūlė šveicarų
psichologas Carl G. Jung. Jos buvo pateiktos 1921 m. išleistoje
knygoje ,,Psichologiniai tipai”, o į anglų kalbą išverstos
1923 m.
INFJ tipas
Kuo ypatingas šis INFJ tipas? Bruožas J leidžia žmonėms ne tik
fantazuoti, bet ir veikti. IN bruožai leidžia veikti išmintingai
ir spontaniškai, net ir neįprastų įvykių akivaizdoje. Bruožas F
leidžia puikiai suprasti kitus žmones, o bruožas N – suprasti ir
pritaikyti teorinius dalykus. Jung teorija pasiteisino gyvenime.
Būdamas penkiolikos metų, praleidęs devintą-dvyliktą klases, King, Jr.
įstoja į juodaodžių Morehouse koledžą Atlanta mieste, kuriame įgyja
sociologijos krypties bakalauro laipsnį. Todėl nenuostabu, kad
juodaodis amerikiečių baptistų dvasininkas King, Jr. buvo jauniausias
Nobelio taikos premijos laureatas, dviejų krikščioniškų
bažnyčių pripažintas kankiniu, atidavusiu gyvybę už
krikščionišką tikėjimą. Westminster abatijoje (Anglija)
jam pastatytas paminklas šalia kitų XX a. kankinių.
Jis apdovanotas ,,Prezidento laisvės’’ medaliu. Juo
apdovanojami ypatingai JAV saugumui, nacionaliniams interesams arba
taikai nusipelnę žmonės pasaulyje. Apdovanotas JAV Kongreso aukso
medaliu. Šis apdovanojimas skiriamas asmenims, pasižymėjusiems
išskirtiniais darbais: tarnyba saugumui, klestėjimui ir
nacionaliniams JAV interesams.
Po savo kalbos Washington, DC ‚,Aš turiu
svajonę’’ King, Jr. įrašytas į geriausių JAV
oratorių sąrašą, o pati kalba laikoma retorikos meno
šedevru. Ir šiais laikais dažnai cituojama King, Jr.
kalbos ištrauka: „Aš turiu svajonę, kad vieną dieną
mano dukra bus vertinama ne pagal jos odos spalvą, bet pagal jos
charakterio savybes.’’
Taikus oratorius prieš nelygbę
Istorijoje žinomas kaip oratorius, King, Jr. taikiomis priemonėmis
stojo į kovą prieš rasinį skurdą. Jį neramino, kad spalvotieji
gauna mažesnes vidutines pajamas, yra menkiau apsirūpinę būstu,
naudojasi menkesne sveikatos apsauga, dirba žalingus bei sunkius darbus
pusiau legaliose dirbtuvėse ar žemės ūkyje.
1954 m. būdamas 25 metų amžiaus, King, Jr. tapo pastoriumi Dexer Avenue
baptistų bažnyčioje Montgomery, Alabama. Jo senelis buvo pastorius, po
senelio pastoriavo King, Jr. tėvas. Vaikystėje nejutęs didelio polinkio
religijai, King, Jr. skeptiškai interpretavo religines tiesas
sekmadieninėje mokykloje, tačiau, įvykus persilaužimui, jis įstoja į
Crozer teologijos seminariją, Pennsylvania. Po to tęsia studijas Boston
University, kuriame apgina daktaro disertaciją tema „Dievo
sampratų Paul Tillich ir Henry Nelson Wieman darbuose
palyginimas”. XX a. 9-ame dešimtmetyje atliktas tyrimas
parodė, kad kai kurias daktaro disertacijos dalis King, Jr.
nuplagijavo. Nepaisant to, jo disertacija yra pripažįstama kaip
„puikus įnašas į mokslą”.
Babtistų pastorius Michael Luther King šiuo metu jau yra žinomas
Martin vardu, mat 1934 m. šeimai apsilankius Vokietijoje, jo
tėvui kilo mintis pakeisti sūnaus vardą į Martin Luther. Visa tai
– vokiečių protestantų vadovo garbei.
Įtaką padariusios asmenybės
King, Jr. organizavo juodaodžių sueigas bei sakė kalbas, skatinančias
be smurto ir jėgos protestuoti prieš nelygybę amerikiečių
visuomenėje. Per 11 metų King, Jr. nukeliavo 6 mln. mylių, pasakė
daugiau nei 2,500 kalbų. Parašė 5 knygas (šaltiniai mini,
kad kai kurios buvo nuplagijuotos) ir daugybę straipsnių.
Jo gyvenimo būdui ir tikslui įtakos turėjo kovotojas už žmonių teises,
teologas, filosofas, maldos namų teologijos dekanas, 21-os knygos
autorius Howard Thurman. Thurman dažnai su krikščioniška
misija keliavo po pasaulį, susitiko su ryškiausia XX a. figūra
Mahatma Gandhi, kuris savo gyvenimą pašventė tarnavimui kitiems,
nesavanaudiškai atstovaudamas jų interesams.
Sekdamas Thurman pėdomis ir žavėdamasis Gandhi idėjomis, King, Jr.
apsilankė Indijoje, Gandhi gimtinėje, sėmėsi Jėzaus etika pagrįstos
taikaus kovos būdų.
King, Jr. judėjimas nepatiko daugeliui baltaodžių. Nenuostabu, kad dėl
jo pastorius susilaukdavo daug grasinimų, patyrė nemažai pasikėsinimų.
Jis buvo suimtas, ir ne vieną kartą. Jis buvo ir Federalinio tyrimo
biuro akiratyje.
Autobusų boikotas
King, Jr. vardas tapo plačiai žinomas po Montgomery autobusų boikoto.
Būtent 1955 m. buvo pasipriešinta draudimui, neleidžiančiam
juodaodžiams visuomeniniuose autobusuose sėdėti šalia
baltaodžių. 1900 m. Montgomery buvo įvestas įstatymas, skirstantis
autobuso keleivius pagal rasę. Bilietų pardavėjas turėjo teisę
nurodyti, kur kam sėdėti. Juodaodžiai keleiviai galėjo būti pakelti ir
priversti užleisti vietą baltaodžiams. Pirmos keturios eilės buvo
skirtos baltiesiems, autobusas turėjo ir ,,spalvotą’’
skyrių. Jei autobuso priekyje sėdėjo baltieji, juodieji turėjo įlipti
per galines duris.
Ketverius metus juodaodžiai ieškojo tiesos. Tik Rosa Parks ir
boikoto dėka buvo įvesta lygybė. Ji 1955 m. gruodžio 1 d. atsisakė
paklusti autobuso vairuotojo įsakymui užleisti sėdimą vietą baltajam
keleiviui. Parks buvo nubausta 10 dol. bauda ir turėjo sumokėti 4 dol.
teismo išlaidų. Pareikšti nepasitenkinimą tuo į
juodaodžių rajonuose esančias bažnyčias pasitarimui suplūdo atstovai.
Akcijos vadovu tapo King, Jr. Pradedant gruodžio 4 d., 381 dienas
iš eilės juodaodžiai keliavo į darbą pėsti. Jiems teko įveikti
net 20 mylių atstumus arba važiuoti spalvotųjų vairuojamais taksi.
Autobusų bendrovės pakibo ant bankroto ribos. Vyriausybė ėmėsi
radikalių priemonių ir 1956 m. gruodžio 21 d. pripažino nekonstituciniu
įstatymą, kuris draudė į tą patį autobusą lipti baltiesiems ir
juodiesiems kartu.
Po autobusų boikoto King, Jr. buvo suimtas, nes buvo aptiktas namie
apsvaigęs nuo narkotikų. Tai aiškinama nuovargiu, įtampa,
nuolatine kova dėl laisvės, nesitaikstymu su esama padėtimi, geresnio
rytojaus troškimu. Parks buvo atleista iš siuvėjos darbo
vietinėje universalinėje parduotuvėje. Ji persikraustė gyventi į
Detroit, kur buvo įdarbinta.
Pasipriešinta tylomis
Greensboro, Šiaurės Carolina valstijoje, maža grupelė juodaodžių
studentų susirinko į vietinį restoraną, esantį
,,Woolworth’s’’ parduotuvėje. Įsakymas tuomet bylojo
juodųjų neaptarnauti. Studentai nukentėjo fiziškai, jie buvo
užpulti. Tačiau jie, vadovaudamiesi King, Jr. mokymu, nekirto atgal.
Pasipriešinimo akcija buvo sutikta tylomis.
1964 m. liepos 2 d. pasirašius pilietinių teisių aktą,
įstatymiškai buvo uždrausta rasinė diskriminacija mokyklose,
viešosiose vietose ir darbovietėse. Šis įstatymas buvo
skirtas padėti afroamerikiečiams, taip pat buvo sukurta Lygių galimybių
įsidarbinimo komisija.
Žygis į JAV sostinę
Ypač plačiai nuskambėjo žygis į Washington, DC, įvykęs 1963 m.
rugpjūčio 28 dieną. Priskaičiuota daugiau nei 2,000 atriedėjusių
autobusų, 21-as specialus traukinys, 10 išnuomotų lėktuvų ir
daugybė automobilių. Visi reguliarieji lėktuvai, traukiniai bei
autobusai taip pat buvo perpildyti. Susirinkusiųjų skaičius siekė
200,000–300,000. Apie 80 proc. akcijos dalyvių buvo
afroamerikiečiai, kurių vadovai susitiko su JAV Kongreso nariais.
Mitinge kalbėjo oratoriai: F. McKissick, J. Lewis, R. Wilkins, D.
Height, W. Reuther ir t. t. King, Jr. kalbėjo paskutinis, savo kalba
propaguodamas rasinę harmoniją, piešdamas suvienytos Amerikos
vaizdą: „Vergų išlaisvinimas atėjo kaip džiaugsminga
aušra po ilgos jų nelaisvės nakties”; „Ne, ne, mes
nesame patenkinti ir mes nebūsime patenkinti, kol teisingumas
nenusileis lyg vandenys ir galinga srovė”; „Aš turiu
svajonę, kad kiekvienas slėnis būtų iškeltas į
viršų”; „Ši tvanki teisėta negro
nepasitenkinimo vasara nepraeis, kol neateis gaivinantis
ruduo...”.
Pripažįstama, kad žygis į JAV sostinę paskatino greičiau priimti 1964
m. pilietinių teisių aktą ir 1965 m. balsavimo teisių aktą.
King, Jr. buvo nušautas 1968 m. balandžio 4 d. Memphis,
Tennessee valstijoje, viešbučio balkone. Profesionalus žudikas
James E. Ray buvo tik sąmokslo dalyvių užduoties
„vykdytojas’’. Nusikaltėlis gavo iš savo
šeimininkų didžiulę sumą, kurią iki įvykio suskubo
išleisti. Teismas žudiką nuteisė kalėti 99 metus.
Paminklas žmogui, pakeitusiam Ameriką
King, Jr. taikiu kovos būdu pakeitė Ameriką. Jo garbei Washington, DC
buvo atidengtas 9 metrų aukščio paminklas. Juodaodžių teisių
gynėjas pavaizduotas sukryžiuotomis rankomis, vienoje iš jų
laiko susuktą lapą su kalbos „Turiu svajonę’’ tekstu.
Už King, Jr. statulos prie abiejų „Nusivylimo kalno” pusių
įrengta 137 metrų ilgio siena, ant kurios išraižytos 14 citatų
iš šio garsaus oratoriaus kalbų, pamokslų ir
raštų: ,,Beveik visada pasaulį tobulino kūrybiška
mažuma”; ,,Jei žmogus nerado, dėl ko verta mirti, jis gyvenimui
netinkamas.”