Ar vien Sąjūdis prikėlė Lietuvą?

ALEKSAS VITKUS


2010 metų lapkričio 28 d. tuojau po 11 val. šv. Mišių Lemont Pasaulio lietuvių centro Dailės muziejuje palyginti nedidelis būrelis žmonių susirinko susipažinti su vasarą Lietuvoje išleista nauja Broniaus Nainio knyga „Lietuvos laisvinimo keliu”. Rašau – „nedidelis” būrelis, nes manau, kad popietės rengėjai – JAV LB Lemonto apylinkės valdyba – tikrai turėjo pagrindo sulaukti gausesnio skaičiaus dalyvių. Turbūt gana vėlyvas pranešimas spaudoje apie knygos sutiktuves buvo to priežastis.

Popietę trumpu žodžiu atidarė Lemonto apylinkės valdybos pirmininkė Birutė Kairienė, pakvietusi buvusį pirmininką Rimantą Dirvonį vadovauti susirinkimui. Su pristatoma knyga klausytojus turėjo supažindinti net trys kalbėtojai: Aleksas Vitkus, Pranas Jurkus ir Giedrė Braun. Tik vėliau visi sužinojo, kad tik kelios dienos prieš šią popietę knygos autorius atšventė savo 90-metį. Tai labai jautriai  Audronė V. Škiudaitė „Draugo” 2010 m. gruodžio 4 d. laidoje paminėjo keliomis Nainio šeimos ir veiklos nuotraukomis iliustruotame straipsnyje „Lietuva yra jo širdis ir siela”.

Nors ir žinodamas, kad salėje turbūt nebuvo žmonių, kurie Nainio nepažintų ar nežinotų jo ilgų bendruomeniškos veiklos metų, pirmasis kalbėtojas Aleksas Vitkus, ilgametis Nainio LB darbų talkininkas, trumpai apibūdino jo bendruomeninę veiklą. „Nainys, galima sakyti, ir įvedė JAV lietuvių bendruomenę į tikrąjį Lietuvos laisvinimo darbą, aprašytą toje stambioje, daugiau negu 500 puslapių knygoje”, – kalbėjo Vitkus.

Nainys net 23 metus redagavo pagrindinį užsienio lietuvių žurnalą „Pasaulio lietuvis”. Jo straipsniai ne kartą pasirodydavo ir „Drauge”, „Dirvoje” ir kituose išeivijos, taip pat ir Lietuvos laikraščiuose ir žurnaluose. Šiuo metu jis yra nuolatinis savaitraščio „Amerikos lietuvis” apžvalgininkas.

JAV LB 50-ties metų veiklos jubiliejaus minėjime Nainys pasakė kalbą, kurioje jis klausė: „Kur gauti paramos išleisti jo planuojamai platesnei knygai apie LB Lietuvos laisvinimo veiklą, kritiškai aptartą gausiuose ‘Pasaulio lietuvio’ žurnalo įžanginiuo­se?” Jo keli prašymai į Lietuvių Fondą gauti lėšų tokiai knygai išleisti ten nerado atgarsio. Nekritikuojant LF Pelno skirstymo komisijos, reikia pabrėžti, kad Nainys, daug metų kaupęs tą medžiagą, būdamas atkaklus, kietas ir bekompromisinis Lietuvos patriotas, nebijantis pasakyti savo nuomonę, nors ji kartais būtų ir nepopuliari, nepasidavė ir išleido knygą savo lėšomis.

Knyga sudaryta pagal kalendorinę įvykių eigą iš Pasaulio Lietuvių Bendruomenės visuomeninę ir politinę veiklą aprašančių straipsnių, daugiausia Nainio rašytų vedamųjų, skelbtų PLB žurnale „Pasaulio lietuvis”. Juose ir atsispindi PLB valdybos bei jos talkininkų, ypač JAV, Kanados ir Australijos Lietuvių Bendruomenių, kaip veikliausių veiksnių Lietuvos laisvinimo srityje, darbai. Autorius labai vaizdžiai, net intriguojančiai aprašo įvairių LB grupių veiklą Lietuvos laisvinimo darbo kelyje, nevengdamas paplakti ir tuos, kurie, jo nuomone, tam darbui trukdė. Nainio stilius yra gyvas ir patraukiantis skaitytojo dėmesį.

Sužinojus, kad JAV Valstybės departamentas vienu metu ketino pripažinti Baltijos valstybių aneksijas, tūkstančiai laiškų ir telegramų užvertė Baltuosius rūmus. Netrukus Valstybės departamentas LB atstovams pranešė, jog nors ateinančioje Europos saugumo konferencijoje Amerika ir toliau tęs Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politiką, tačiau ji nėra įsipareigojusi ką nors konkretaus daryti Baltijos kraštams išlaisvinti.

Ilgainiui LB vadovybė suprato, kad tikėtis realios pagalbos iš JAV ar kitų Vakarų valstybių nėra tikslu, todėl jau gana anksti ji savo veiklos svorio centrą perkėlė į rūpestį, kaip apsaugoti okupuotą tautą nuo surusinimo, ypač kai išeiviją pasiekiančios žinios aiškiai rodė, jog okupuotų lietuvių tautinio atgimimo aistra vis labiau stiprėjo. Autorius plačiai aprašo ir paskutiniųjų okupacijos metų įvykius, privedusius prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d.

Antrasis kalbėtojas Pranas Jurkus, žymus kitų lietuviškų organizacijų veikėjas, Nainio knygą irgi teigiamai įvertinęs, rado joje ir trūkumų, paminėdamas, kad, jo nuomone, knygoje VLIK’o ir ALT’os politinė veikla buvo gal kiek sumenkinta. Jurkui visa lietuviška veikla atrodė kaip plati vaivorykštė, kurioje, be PLB, turėjo daugiau vietos atrasti ir LR diplomatinės tarnybos, VLIK’o, ALT’os ir kitų politinių junginių dedamos Lietuvos laisvinimo pastangos. Jurkus, tai pavadinęs „objektyvumo deficitu”, pabrėžė, kad knygos vertė nuo to nenukentėjo. Buvo malonu jį girdėti, sakant, kad ši knyga jau randa kelią į LR vyriausybės įstaigas ir sulaukia iš ten pagyrimų.

Paskutinė kalbėtoja, naujoji amerikietė Giedrė Braun, „Amerikos lietuvio” bendradarbė, savo žodyje prisipažinusi nedaug gyvendama Lietuvoje žinojusi apie išeivijos veiklą, trumpai aptarė knygą iš su ta veikla ir dabar dar ne visai susipažinusio žmogaus taško, vienur kitur įterpdama savo pastebėjimus iš sovietinės Lietuvos.

Šį informatyvų susirinkimą baigė pats autorius, apgailestaudamas, kad iki šiol visa ilgametė išeivijos Lietuvos laisvinimo veikla dar labai mažai Lietuvoje žinoma. Kaip pavyzdį Nainys paminėjo dar neseniai Sąjūdžio išleistą knygą, kurią skaitant jam atrodė, kad išeivijos įnašas į Lietuvos laisvinimo darbą yra beveik visiškai ignoruojamas. Norėtųsi, kad ši knyga padėtų tai atitaisyti.

Susirinkimas baigtas visiems sugiedojus autoriui Broniui Nainiui tradicinį „Ilgiausių metų”.