fondasLietuvių Fondo tarybos pirmininkas Arvydas Tamulis (dešinėje), LF Pelno skirstymo komisijos pirmininkas Algirdas Saulis ir LF valdybos pirmininkas, vakaro vedėjas Ramūnas Astrauskas, priėmė JAV lituanistinių mokyklų dovaną Fondui. Laimos Apanavičienės nuotraukos

Lietuvių Fondas žvelgia į ateitį

LAIMA APANAVIČIENĖ

Ir vėl Lietuvių Fondo kasmetinis pobūvis. To paties, į kurį krypsta akys norint gauti paramos ir į kurį lekia aštrios stėlės jos negavus. Suprantu ir tuos, ir anuos. Pati esu iš tų prašytojų (prašome paramos Čiurlionio galerijos veiklai), kurios prašymai taip pat ne visada paremiami. Suprantu ir tai, kad tikrai nėra lengva paskirstyti lėšas, bet visada gaila tų, kurie paramos negavo, ypač, kai be jokių popierių ir ataskaitų matai, kiek daug daro ta ar kita organizacija bei kolektyvas. Kartais negali suprasti paskirstymo. Net ,,plika akimi” matoma, kad gaunantys nieko svarbaus nenuveikė, o parama jiems skiriama, o kiti, atrodo, dirba ne mažiau ir jų darbo rezultatus matai tiesiogiai, bet paramos iš Fondo nėra...

Tačiau šiandien ne apie tai. Jau seniai nurimo aistros po paskutinio Lietuvių Fondo lėšų paskirstymo, ir šeštadienį visi rinkosi į kasmetinį pobūvį – prisiminti ir pabendrauti su visais, kas įsteigė šią organizaciją, padėkoti tiems, kas yra prisidėjęs prie šio Fondo išlaikymo aukomis ir pasveikinti tuos, kurie dar tik naudojasi šios organizacijos parama ir, gal būt, ateityje taps Fondo nariais.

 2008 metus Lietuvių Fondas buvo paskelbęs Jaunimo metais, tad puiku, kad metai buvo užbaigti ne tik stipendijų studentams įteikimu. Lietuvių Fondas surengė puikią jaunųjų menininkų parodą Lietuvių dailės muziejuje. Į parodos atidarymą rinkosi gausus būrys svečių. Galerijos sienos nukabinėtos aštuonių jaunųjų menininkų darbais. Skaitau pavardes ir smagu, kad kai kuriuos autorius jau pažįstu. Daina Lukaitė (premijuota autorė Čiurlionio galerijoje galerijos 50mečio parodoje ir Lietuvių dailės muziejuje parodoje ,,Lietuvos tūkstantmečio aidas”, Aras Volodka – taip pat parodos ,,Lietuvos tūkstantmečio aidas” vienas laureatų). Kitos girdėtos pavardės – pažįstamų tėvelių atžalų, buvusių lituanistinės mokyklos mokinių. Tačiau buvo ir negirdėtų pavardžių.

Jaunųjų menininkų darbai labai skirtingi, sukurti įvairiomis technikomis. Gal ne visi labai profesionalūs, tačiau kartais neprofesionalumas suteikia autorių darbams daugiau dvasingumo. Ne visi autoriai ir bus profesionalūs dailininkai, kai kuriems tai tik savęs išbandymas, saviraiškos priemonė, kas yra puiku. Jei nepabandysi, argi žinosi, jog gali? Prisilietimas prie meno, grožio ieškojimas – sveikintinas reiškinys.

Yra ir kita tos parodos pusė. Tikriausiai nesuklysiu pasakius, jog jaunieji menininkai pajuto, kad jie – lietuviškos bendruomenės dalis. Argi nesmagu, kai tiek daug lietuvių atėjo į parodos atidarymą, ar ne puiku, kad lankytojai žiūrėjo, vertino darbus? Tas ,,įvedimas” į suaugusiųjų lietuvišką bendruomenę – svarbus mūsų jaunajai kartai. Mes turėtume dažniau priimti jaunimą į savo būrį, pasiūlyti jiems darbų ir pareigų, kurias jie, įvertindami mūsų pasitikėjimą, tikrai stengtųsi gerai atlikti. Ar ne per ilgai kartais mes stengiamės viską padaryti patys, kol, nesulaukęs jokių pasiūlymų, jaunimas išeina ten, kur juos priima ir jais pasitiki?

Tikrai sveikintinas Lietuvių Fondo sumanymas surengti tokią parodą. Ačiū ir kuratorei Norai Aušrienei, kuri sumaniai išdėstė eksponatus. Iš patirties žinau, kaip sunku išeksponuoti skirtingų autorių, skirtingų stilių ir technikų parodas. Stovime su N. Aušriene ir kalbamės. ,,Žiūrėk, – sako ji, – tie vaikai net nepažįsta vienas kito, dauguma gimę jau čia, Amerikoje, kai kurie net nebuvę Lietuvoje, bet jų darbų koloritas – lietuviškas. Ar tai užkoduota mūsų genuose?”

Na, o po parodos atidarymo visi kilome į pokylių salę, kur Lietuvių Fondo narių ir svečių laukė programa, vakarienė ir pasilinksminimas. Šiemet svečių gal ir buvo mažiau nei kitais metais, bet, kaip teigė vakaro vedėjas Ramūnas Astrauskas, nei šaltas oras, nei šalta ekonominė padėtis nė kiek nesumažino šiltos pobūvio nuotaikos.

Sveikinimo žodį tarė LR generalinė konsulė Čikagoje Skaistė Aniulienė, vėl džiugu buvo matyti būrį jaunų studentų ir doktorantų, kuriems Lietuvių Fondas padeda studijuoti, girdėti Čikagos lituanistinės mokyklos direktorės Jūratės Dovilienės visų JAV lituanistinių mokyklų vardu pasakytus sveikinimo Lietuvių Fondui žodžius už didelę paramą lituanistiniam švietimui.

Po skanios ,,Kunigaikščių užeigos” vakarienės šokių būryje sukosi Lietuvių Fondo pirmininkas Arvydas Tamulis su žmona Audrone, LR garbės konsulas Vaclovas Kleiza su žmona Asta, prof. Jurgis Anysas su žmona Dalia, už stalo smagiai šnekučiavosi Lietuvių Fondo įkūrėjai Antanas Razma, Kazys Ambrozaitis su žmonomis, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė su vyru Bernardu, tėvas Antanas Saulaitis, SJ ir prelatas Iganas Urbonas, Vidurio Vakarų apygardos pirmininkė Aušrelė Sakalaitė, Cincinnati, OH apylinkės pirmininkas Darius Sabaliūnas... Argi visus išvardinsi?..

Tad pabuvus, pabendravus vėl kibsime į darbus ir vėl lauksime, kad Lietuvių Fondas paremtų mūsų darbus. O kad juos gausiai paremtų – turime ir patys Fondo iždą papildyti.

fondas
Jaunųjų menininkų parodos kuratorė Nora Aušrienė (dešinėje) pristato žiūrovams parodos dalyvius iš kairės: Indrę Sabaliūnaitę, Nataliją Skvirblys, Gabrielę Aušraitę, Audrą Brooks, Dainą Lukaitę, Viliją Pakalniškę ir Arą Volodką. Nuotraukoje nėra parodos dalyvės Vaivos Rimeikos.