matupal. Jurgis Matulaitis dail. Ada Sutkuvienė

Pagrindinis pal. Matulaičio 
25-erių metų beatifikacijos
sukakties tikslas – jo kanonizacija

RIMANTAS PAULIUKONIS

Tomas Viluckas savo straipsnyje (,,Draugas”, 2011 m. gruodžio 22 d.) labai teisingai pastebi, jog yra labai svarbu pal. Jurgį Matulaitį pristatyti šių dienų žmonėms taip, kad jie, susipažinę su jo asmenybe, būtų patraukti maldai, kurios vaisius būtų per pal. Matulaičio užtarimą gauti stebuklą, reikalingą jo kanonizacijai. Jeigu šito dabar neatliksime, ateityje tai padaryti bus daug sunkiau.

Stebuklui įvykti reikia maldos. Ir ne tik maldos, bet maldos su pasitikėjimu, jog ji bus Dievo apvainikuota stebuklu. Skaitant apie čikagiškių Pal. Matulaičio metų renginių ruošimo komiteto planus (,,Draugas”, 2011 m. gruodžio 8 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d.), susidaro įspūdis, kad visų tų planų pagrindinė kryptis yra minėjimai ir pokyliai, nors visos šios šventės prasidės su šv. Mišių auka.

Minėjimai, jei jie atlieka savo užduotį, supažindindami dalyvius su pal. Matulaičio asmenybe ir šventumu, yra pagirtini. Problema yra ta, kad po poros dienų, paskendę gyvenimo varguose, dauguma dalyvių užmiršta minėjime iškeltas temas. Tad siūlyčiau rengimo komitetui minėjimus jungti su malda. Minėjimo dalyvius kviesti kasdieninei maldai, kad grįžę į namus jų įsipareigota malda jiems primintų minėjimo prasmę. Atsimenu, kaip po karo DP stovyklose buvo organizuojami ,,Gyvojo rožančiaus” būreliai, kurių nariai įsipareigodavo atkalbėti vieną užduotą paslaptį kiekvieną dieną. Panašiai minėjimo dalyvių būtų prašoma įsirašyti į maldos būrelius ir kas dieną melstis pal. Matulaičio kanonizacijos intencija. Čia rengimo komitetas galėtų susisiekti su ateitininkais, skautais ir jų vadovybėmis, taip į misiją būtų įtrauktas jaunimas.

Prieš metus ses. Ignė iš Putnam, kalbėdama 20-metų pal. Matulaičio misijos įsteigimo proga (,,Draugas”, 2010 m. sausio 27 d.), siūlė prailginti vienos valandos adoraciją iki penkių valandų (nuo 3 val. p. p. iki 8 val. p. p.). Šis jos siūlymas dar nėra įgyvendintas. Teko girdėti, kad Lemont apylinkėse yra pora svetimtaučių parapijų, kuriose vyksta Nuolatinė adoracija (24 val. 7 dienas per savaitę, pareikalaujanti 168 žmonių). Siūlyčiau pal. Matulaičio misijoje Lemont įvesti penkių valandų kasdieninę adoraciją, kurios intencija būtų pal. Matulaičio kanonizacija. Tam reikėtų tik 35 pasišventusių asmenų, sutinkančių praleisti vieną valandą per savaitę su Švč. Sakramentu. Čia taip pat būtų gera proga ruošimo komitetui susisiekti su jaunimo organizacijomis ir jas įtraukti į šį kilnų darbą.

Maldos ratelių ir adoracijos praplėtimu būtų įgyvendintas bent vienas Lietuvos vyskupų šių 2012 Pal. Matulaičio metų paskelbtas dekreto punktas – vienytis į tautos bendrą maldos sąjūdį, prašant Dievo malonės palaimintam arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui suteikti šventojo garbę.

Kiek vaisių šie Pal. Matulaičio metai atneš, parodys tik laikas. Atsiminkime, kad praėję metai Lietuvos vyskupų buvo paskelbti Dieviškojo Gailestingumo metais. Įdomu, kiek mūsų šiandien gali liudyti, kad praeitais metais įgijome gilesnį Dieviškojo Gailestingumo supratimą, supratome Jo svarbą mūsų gyvenime ir mirties valandoje?

Neseniai internete buvo aprašyti karo kapeliono kun. Emil Kapaun beatifikacijos pradiniai žingsniai. Pasirodo, kad jis pateko į nelaisvę ir buvo šiaurės korėjiečių nukankintas. Jo darbai belaisvių stovykloje, ypač stovykloje, vilties išlaikymas ir elgesys mirštant, įtikino daugelį jo draugų-belaisvių, jog jis yra šventas. Grįžę namo, jie pradėjo beatifikacijos procesą, kuris pradžioje buvo gana sunkus. Galiausiai visas jo gimtasis, Kansas valstijoje esantis miestelis suorganizavo maldos ir novenų maratoną. Miestelis meldėsi kun. Kapaun jo užtarimo dviem sunkiai sergantiems asmenims su pasitikėjimu, jog jų maldos bus išklausytos. Maldos tęsėsi dieną naktį ir gana ilgą laiką. Dievas jų maldas apvainikavo dviem stebuklais. Iš Vatikano atvažiavę stebuklų tirti buvo nustebinti protestantų daktarų testamentais. Iš pradžių jie buvo įsitikinę, jog tie testamentai tikrai buvo pateikti katalikų daktarų, gerai susipažinusių su beatifikacijos eiga.

Švenčiant šiuos pal. Matulaičiui skirtus metus, reikėtų tiek rengimo komisijai, tiek pavieniams žmonėms atkreipti dėmesį į sukauptų maldų jėgą.

Rimantas Pauliukonis – gyvena Strafford, NH, Putnam seselių rėmėjas, radijo mėgėjas.