Būtina svarstyti ir JAV opius klausimus
ALGIMANTAS S. GEČYS
Šiuo metu
JAV Atstovų rūmų ir Senato paskirti delegatai bando suderinti minėtų
Kongreso institucijų priimtus Sveikatos apsaugos įstatymus. Daugiau
kaip pusmetį amerikiečių žiniasklaida dėmesingai tebesvarsto
eventualaus sveikatos įstatymo turinį, smulkiai aprašo
vykstančias kovas tarp konservatorių ir liberalų politikų, gydytojų ir
teisininkų grupuočių, JAV katalikų vyskupų konferencijos vadovybės ir
nėštumo nutraukimo (abortų) šalininkų.
Tačiau JAV lietuvių žiniasklaida, tarytum susitarusi, Sveikatos
įstatymo klausimu tyli. Atrodo, lyg prisibijoma spaudos skiltyse
išprovokuoti gyvą diskusiją, užimti griežtesnę poziciją, bijant
prarasti sveikatos ir teisėsaugos darbuotojų skelbimus ar
išgąsdinti Medicare apdraustų amžiumi vyresnių prenumeratorių,
kuriems ateityje greičiausiai mažės sveikatai valdžios skiriamos
lėšos.
Norėtųsi mūsų žiniasklaidoje patirti gan gausių užsienio lietuvių
gydytojų (specialistų ir šeimos gydytojų) nuomonę socialinio
gydymo klausimais. Turime jau ir dešimtis iš
nepriklausomos Lietuvos į JAV atvykusių gydytojų, atlikusių
šiame krašte reikiamas stažuotes, išlaikiusius
egzaminus ir dirbančius savo profesijoje. Kokios jų pažiūros, kokia
asmeninė patirtis su ,,Sodra”? Kodėl nepakalbinti kaimyninėje
Kanadoje besidarbuojančių lietuvių gydytojų? Kanada jau daugelį metų
yra ,,socializuotos medicinos” valstybė. Kokia lietuvių gydytojų
Kanadoje patirtis darbuojantis valdžios reguliuojamoje sveikatos
apsaugos sistemoje? Kiek teisybės teiginyje, kad, prireikus operacijos,
nemažas skaičius kanadiečių atsisako laukti eilėje, kerta valstybinę
sieną ir medicinines paslaugas perka JAV?
Manau, kad skaitytojams būtų įdomu sužinoti ir lietuvių
dvasiškių-teologų pažiūras į JAV įstatymu siekiamą įvesti
socialinį gydymą. Lietuvą neblogai pažįstančių kun. dr. Kęstučio
Trimako, kun. Valdo Aušros, kun. Jauniaus Kelpšo nuomonė
ir asmeninės patirtys, bent man, daug reikštų.
Žvelgiant iš teologinio taško, ar
krikščionišku požiūriu yra pateisinama valstybėje (JAV)
turėti 47 milijonus legaliai gyvenančių, tačiau sveikatos draudą
įsigyti neįstengiančių piliečių. O kaip su ,,nelegalais”?
Šiurpas ima girdint, kad Chicagoje patariama stipriau
sunegalavusį ,,trečiabangį” skubiai vežti prie Cook apskrities
ligoninės durų, ten jį palikti, o pačiam skubėti namo, kad ligonį
atvežusiam ligoninė nepateiktų sąskaitos. Ar tokio įvaizdžio apie
šio krašto gerovę JAV siekia?
Sužinojus gydytojų ir teologų nuomones, naudinga būtų sužinoti, kaip į
socialinio gydymo reformą žvelgia teisininkai. Teisininkams bandoma
priskirti kaltė dėl teismuose prieš sveikatos teikėjus laimimų
milijoninių ieškinių, sparčiai didinančių medicininio gydymo
įkainius. Teigiama, kad priteisiami ieškiniai verčia gydytojus
mokėti milžiniškas draudos sumas, o gydant –
prirašyti brangiai kainuojančius tyrimus, kad, reikalui
iškilus, būtų įmanoma save teisme apginti. Kiekvienam būtų įdomu
išgirsti mūsų teisininkų – Donato Janutos, Povilo
Žumbakio, Rimo Domanskio, Sauliaus Kuprio ir kt. – pasisakymus
šiais ir civilinės teisės (tort) reformos klausimais.
Vertiname dabartinio ,,Draugo” redakcijos kolektyvo drąsą
spausdinti ne visiems priimtinus straipsnius. Taip pat už skaitytojų
skatinimą savą nuomonę reikšti laiškų redakcijai
skyriuje. Norint išprovokuoti diskusiją socialinės medicinos
reformos klausimais, redakcijai gali tekti surengti gydytojų,
teisininkų, teologų apklausas. Tai būtų geras pasiruošimas
šiais metais JAV Kongrese planuojamai svarstyti imigracijos
reformos temai, kuri, atrodo, bus ne mažiau JAV visuomenę
šokiruojanti už sveikatos reformą. Rimta klausimo diskusija
žiniasklaidoje yra kur kas priimtiniau už kai kurių lietuvių
elektroniniu paštu siuntinėjamą, pagieža persunktą ir tiesą
nutylančią ,,informaciją”.