Prie Laisvės kovų paminklo (iš k.): Mažosios Lietuvos fondo ir draugijos Čikagoje pirmininkas dr. Jurgis Anysas, LŠSI centro valdybos narys Ernestas Lukoševičius, Stasė Simanavičienė, Romas Šležas, LTSC tarybos pirmininkas dr. Augustinas Idzelis, Mažosios Lietuvos fondo ir draugijos Čikagoje iždininkas Ramūnas Buntinas. Arūno Buntino nuotr.

Šauliai paminėjo Klaipėdos krašto išlaisvinimo 90-metį


Savo gretomis ir veikla pastaraisiais metais sustiprėjusi Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje (LŠSI) sausio 13 d., sekmadienį, pakvietė į Klaipėdos krašto išlaisvinimo 90-ties metų minėjimą. Prasidėjęs šv. Mišiomis Jėzuitų koplyčioje, Jau nimo centre, kurias atnašavo kun. Antanas Gražulis, SJ, prie Laisvės kovų paminklo atidavus pagarbą Sausio 13-ąją žuvusiems, minėjimas persikėlė į Šaulių namus. Čia susirinkusiųjų laukė ilga, bet nenuobodi popietė – su pietumis, gyvai atliekamomis dainomis, poezijos deklamavimu, oficialiais sveikinimais, dviem pranešimais ir filmo apie Klaipėdos krašto sukilimą peržiūra.

Šiųmetinį minėjimą LŠSI surengė kartu su Mažosios Lietuvos fondu ir draugija Čikagoje (pir mininkas dr. Jurgis Anysas). Be fondo ir draugijos pirmininko, renginyje dalyvavo ir bū relis Čikagos ir jos apylinkių mažlietuvių, tarp jų: Lie tuvos evangelikų liuteronų kunigas emeritas, vyskupas Hansas Dumpys su žmona, Ziono lietuvių evangelikų liuteronų parapijos klebonas dr. Valdas Aušra ir lietuvių evangelikų liuteronų Tė viškės parapijos kun. Liudas Miliauskas. Pra ė jusių metų spalio mėnesį vykusiame LŠSI XIX vi suo tiniame dalinių atstovų suvažiavime nauju sąjungos vadu išrinktas Julius Rūtenis Butkus pasidžiaugė, jog šis minėjimas rengiamas kartu su mažlietuviais, ir priminė, jog tik dirbant drauge ga lima daugiau nuveikti. Sveikinimo žodį tarė dr. Anysas, priminęs apie Klaipėdos krašto politinę padėtį prieš sukilimą bei sukilimo metu.

Minėjimo dalyvių laukė net du pranešimai. Pirmąjį pristatė Lituanistikos tyrimo ir studijų cen tro (LTSC) vykdomoji direktorė Kristina Lapienytė, kalbėjusi apie Amerikos lietuvių dalyvavimą Lietuvai atgaunant Klaipėdos kraštą. Pa si rė musi LTSC esančia archyvine medžiaga, ji susirinkusius supažindino su keletu JAV lietuvių, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavusių sukilime, tarp jų – ir visiems gerai žinomu Steponu Dariumi. LTSC vykdomosios direktorės pranešimas papildė neseniai Lietuvos internetiniame dienraštyje Delfi.lt (pirmą kartą paskelbto ,,Ūkininko patarėjuje”) pasirodžiusio pokalbio su istoriku Vygantu Vareikiu turimas žinias. Tame pokalbyje istorikas apgailestavo, jog apie kitų JAV lietuvių paramą sukilimui išliko nedaug liudijimų. Pasak Lapie ny tės, LTSC Pasaulio lietuvių archyve esanti medžiaga rodo, jog JAV lietuviai prie sukilimo ne tik prisijungė, bet kad jų būta ne atsitiktinių. Tai buvo veikėjai, turintys organizacinių sugebėjimų, fi nan sinių galimybių, nemažai išmanę informacijos sklaidos srityje. ,,Jie nebuvo naujokai, – sakė pranešėja, – o veikiau patyrę karininkai ar visuomenininkai.” Prie jų, ypač aukomis, prisidėjo ir JAV lietuviškos organizacijos, plėtojusios plačią politinę veiklą, siekiant padėti Klaipėdos kraštą prijung ti prie Lietuvos.

Su praėjusiais metais Lietuvoje (leidykla ,,Pet ro ofsetas”) išleista Mažosios Lietuvos visuomenės ir politinio veikėjo, laikraštininko, šaulio Jono Va nagaičio knyga-almanachu ,,Kovos keliais” renginio dalyvius supažindino svečias iš Boston, J. Va na gaičio anūkas Romas Šležas. Almanachas skaitytojus pasiekia jau antrą kartą – ,,Kovos keliais” pirmą kartą buvo išleistas 1938 metais, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 15-ąsias metines. Skaidres susirinkusiems parodęs Šležas ne tik plačiau papasakojo apie tuometinės Klai pė dos krašto istorines aplinkybes ir sukilimo vingius, bet ir apie savo senelį bei jo žmoną Mariją Bro žaitę-Vanagaitienę, buvusią aktyvią Mažosios Lietuvos visuomenininkę. Renginio metu ir po jo dalyviai galėjo nusipirkti itin profesionaliai išleistą antrąją Vanagaičio knygą-almanachą (kaina – 60 dol.). Vanagaičio vaikaitis išsakė viltį, jog almanachas sulauks ir akademinio pasaulio dėmesio, mat iki šiol apie jį tiek Lietuvoje, tiek išeivijos spaudoje (ir ,,Drauge”) pasirodė vien tik infor ma ci nio-apžvalginio pobūdžio straipsniai.

,,Draugo” info



Iš k. S. Savickas ir J. R. Butkus.