Kelionių po pasaulį įspūdžiai – spalvingoje knygoje

ALGIS VAŠKEVIČIUS
rito
Knyga ,,Iš kelionių užrašų’’ tik ką išvydo dienos šviesą Lietuvoje. Jos autorė – žinoma Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės veikėja, ilgametė ,,Draugo” bendradarbė, Lemonte gyvenanti Ritonė Rudaitienė.

1949 metais į JAV atvykusi Ritonė Tonkūnaitė-Rudaitienė baigė biologijos studijas, dirbo bakteriologe įvairių ligoninių laboratorijose, vėliau įsigijo specialiosios pedagogikos diplomą ir 25-erius metus dirbo su įvairią negalią turinčiais vaikais. Daug metų ji paskyrė darbui su jaunimu Lietuvos skaučių seserijos organizacijoje, kur ėjo įvairias pareigas. Lietuvos skautų sąjunga yra apdovanojusi Rudaitienę ,,Už nuopelnus” ir ,,Lelijos” ordinais.

Rudaitienė daug metų aktyviai dalyvavo ir tebedalyvauja visuomeninėje veikloje – ji buvo Vydūno fondo tarybos sekretore, yra dirbusi Amerikos Lietuvių Tarybos raštinėje, taip pat mokytojavo lituanistinėje Kristijono Donelaičio mokykloje. Naujosios knygos autorė daug metų remia lietuviškas organizacijas, o lietuviškoje žiniasklaidoje ji bendradarbiauja nuo 1960 metų.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Rudaitienė kartu su organizacijos A.P.P.L.E. (,,Amerikos pedagogų talka Lietuvos švietimui”) daug kartų buvo sugrįžusi į tėvynę. Ji buvo šios organizacijos tarybos narė, dėstė vasaros kursuose, bendravo su Lietuvos mokytojais. Itin jaudinantys buvo apsilankymai Marijampolėje, kurioje Rudaitienė gimė, kur Vytauto gatvėje dar tebestovi gimtasis namas, o miesto senosiose kapinėse ilsisi jos seneliai.

Jau daug metų Rudaitienės pomėgis – kelionės. Kartu su vyru inžinieriumi Teodoru Rudaičiu per tuos dešimtmečius ji aplankė daugybę šalių – kažkada jų yra suskaičiavusi net 76. Kelionėse ji visada turi užrašų knygelę ir rašiklį, kad galėtų užsirašyti įdomiausias akimirkas, įspūdžius, pastebėjimus. Grįžus namo, tie įspūdžiai ne kartą suguldavo ant balto popieriaus lapo – daug straipsnių apie keliones po egzotiškas šalis yra spausdinusi skautų spauda, taip pat ir ,,Draugas”.

Šiemet pavasarį šių eilučių autoriui besilankant jaukiuose ir svetinguose Rudaičių namuose Lemont šeimininkė parodė albumus su straipsniais apie keliones, taip pat daugybę įdomių ir įspūdingų nuotraukų. Kilo mintis visa tai sudėti į knygą. Rudaitienė pritarė, kad knyga būtų leidžiama jos gimtojoje Marijampolėje, tad šio darbo ėmėsi čia esanti ,,Piko valandos” leidykla.

Rengiant būsimą knygą, iš daugybės medžiagos nelengva buvo atsirinkti tai, kas būtų įdomiausia skaitytojui. Vartant ir skaitant autorės straipsnius periodikoje, krito į akis sodrus lietuviškas žodis, jos pastabumas detalėms, sugebėjimas taupiai ir tiksliai perteikti vieną ar kitą emociją. Čia netrūko ir susižavėjimo kitų kraštų papročiais, tradicijomis, ir nusistebėjimo dėl mažiau įprastų dalykų. Ypač stebino labai graži lietuviška autorės kalba, dėmesys faktams, detalėms, kuriuos ji užsirašydavo savo užrašų knygelėje ir vėliau perteikdavo skaitytojams.
kny
Naujai išleistos knygos geografija – labai plati. Ji prasideda nuo įspūdingų JAV nacionalinių parkų, po to autorė skaitytoją perkelia į Europą ir pasakoja apie plaukimą baržomis Burgundijos kanalais Prancūzijoje, įdomiai supažindindama su pakeliui aplankytais miestais ir miesteliais, kelionėje sutiktus žmones. Po to kartu su autore grįžtame į Italiją, kurios Amalfio pakrantėje, Kaprio saloje ir Pompėjoje ji lankėsi dar 1962 metais ir vėl sugrįžo pernai. Tokie sugrįžimai į praeitį visada būna labai jaudinantys.

Kitame skyriuje – jau Graikija ir odisėja Egėjo jūroje, Rhodes salos grožis, romantiška Myconos sala ir Santorini. Iš Graikijos skaitytojas perkeliamas į Turkiją, kur autorė praleido beveik tris savaites. Čia jai teko pasivaikščioti Stambulo gatvelėmis, apsilankyti nedidelio kaimo pradinėje mokykloje ir stebėtis jaunimo patriotiškumu. Nemažai dėmesio skirta Turkijos gamtos grožiui, vietos gyventojų tradicijoms ir papročiams. Autorė pateikia ir įdomiausius faktus apie Turkiją.

Toliau – Izraelis, kiekvienam krikščioniui svarbios vietos, Jeruzalė ir Raudų siena, Jordano upė ir Negyvoji jūra, Tel Avivas ir Golano aukštumos. Autorė apie tai rašo labai įtaigiai, pastebėdama detales, kurios daugeliui gal praslįstų pro akis. Visa tai iliustruota įspūdingomis ir labai spalvingomis nuotraukomis.

Ne mažiau įdomūs ir įspūdžiai iš Azijos – Indijos, kur keliauta, stebėta ir stebėtasi dvi savaites. Po to skaitytojas perkeliamas į Kiniją, kurioje, tarp kitų įspūdžių, įdomu skaityti ir apie apsilankymą pandų tyrinėjimų bazėje. Kitas skyrius – apie dar mažai pažįstamą egzotišką Tibetą. Trumpi, bet įdomūs pastebėjimai iš Galapagų salų, Kosta Rikos, daugiau dėmesio skiriant Čilės fjordams ir Patagonijai su jos milžiniškais ledynais. Toliau – Andų kalnai, Peru, įspūdingasis inkų Machu Picch miestas, Amazonės upės platumos ir šioje šalyje, turgavietėje aptiktos rūtos, nesiskiriančios nuo lietuviškų ir taip pat kvepiančios…

Kitame skyriuje autorė skaitytoją perkelia į Afriką, pasakoja apie apsilankymą Serengečio draustinyje, apie įspūdingą gyvūniją, apie susitikimus su Tanzanijos masajų genties gyventojais.
Apsukus didelį ratą, pradėjus nuo Amerikos, pasidairius po Europą, Aziją ir Afriką, vėl grįžtama į gimtinę, jo pėdsakų randant ir Šiaurinėje Lenkijoje. Pradėjus knygą skyriumi, kuriame cituojamas Maironis, ji baigiama pasakojimu apie Lietuvą, apie joje esančias širdžiai brangias vietas.

Paskutiniame knygos skyriuje, pavadintame ,,Tėvynės ilgesio medaus ragaujant…”, autorė bent mintimis vėl grįžta į Lietuvą ir regi Dzūkijos miškus, Mančiagirės senas kapinaites, Zervynų etnografines sodybas juosiančią dulkėtą ulyčaitę, Mekšrinio ežero skaidrų vandenį skrodžiantį kragą. ,,Aukšti Ūlos upės krantai, baltos samanos ir ledinis Išrūginio upelis su kvepiančiom mėtom laukia, kada sugrįšiu, kai ten vėl žydės geltonos katpėdėlės ir mėlynų čiobrelių jūros…”, – tokiais žodžiais baigiama knyga. Ar galima dar gražiau pasakyti apie savo gimtinę, prieš kurią nublanksta visas egzotiškų šalių grožis?

Savo lėšomis išleistą knygą autorė nutarė skirti ir padovanoti Lietuvos jaunimui, ,,kuris, svajodamas apie būsimas keliones, dar tik pradėjo augintis ir skleisti savo sparnus”. Beveik visas knygos tiražas išdalintas Lietuvos mokykloms, bibliotekoms, Čikagą pasieks tik visai nedaug jos egzempliorių. Šia savo knyga, kurios įžanginė dalis vadinasi ,,Pati gražiausia šalis – Lietuva” ir prasideda Bernardo Brazdžionio žodžiais apie iš tolo mylimą Lietuvą autorė atidavė pačią didžiausią duoklę Lietuvai ir gimtajai Marijampolei, kurios bibliotekai jau anksčiau yra padovanojusi daug įvairių vertingų knygų, parėmusi ir miesto centre esančio paminklo ,,Tautai, Kalbai ir Lietuvos 1000-mečiui paminėti” statybą.


R. Rudaitienė ir jos naujoji knyga. A. Vaškevičiaus nuotr.