Jonas Nakas, Emilija
Sklėriūtė-Nakienė su dukrele, knygos ,,Sklėriai” autore Elena Viktorija
Nakaite ir krikšto mama Veronika Nakaite-Smalstiene. Nuotraukos iš knygos ,,Sklėriai”
Plati gentis, sutilpusi vienoje mažoj širdy...
LAIMA APANAVIČIENĖ
Toks jau tas gyvenimas. Lietuvoje net keletoje vietų gražiai pažymėta
prozininkės, poetės Alės Rūtos (tikroji pavardė – Elena
Nakaitė-Arbienė-Arbačiauskienė) 95-ųjų gimimo metinių sukaktis. Ta
proga Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniuje, buvo
atidaryta virtuali kūrėjos paroda „Alė Rūta, gyvenanti po angelų
sparnais”, Jonavos rajono viešojoje bibliotekoje
lankytojus kvietė paroda „Alės Rūtos proza – iš
ilgesio”, baigiantis 2010-iesiems – gruodžio 28 dieną
– Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Kaune, vyko ne tik
literatūrinis vakaras, bet ir rašytojos jubiliejui skirta paroda
„Rašiau iš meilės...”. Deja čia,
Šiaurės Amerikoje, apie jokį gražios gimtadienio sukakties
paminėjimą neteko nei girdėti, nei matyti (bent jau spaudoje), nors
poetė, rašytoja gyvena čia pat, mūsų pašonėje –
Santa Monica, California.
Kažin, ar čia taisyklė ar sutapimas – prieš penkerius
metus, savo 90-ojo jubiliejaus proga, rašytoja skaitytojus
pradžiugino poezijos rinktine „Taip ir praeina
sekmadienis”, o šį kartą skaitytojai sulaukė jos
iliustruotų prisiminimų knygos apie savo šaknis –
„Sklėriai”.
Neseniai šią knygą į redakciją atnešė vyr. redaktorė
Dalia Cidzikaitė, gavusi ją padovanų iš aktoriaus, režisieriaus
ir rašytojo Kęstučio Nako – rašytojos Alės Rūtos
giminaičio.
Parsinešiau knygą namo ir ... per porą vakarų perskaičiau.
Didžiausias mano atradimas buvo tai, kad gerb. Alė Rūta giminiuojasi su
visiems, nors kiek Lietuvos menu besidomintiems, gerai žinomu
dailininku Kajetonu Sklėriumi. Ir ne šiaip sau giminiuojasi!
Iškilusis dailininkas – rašytojos mamos brolis.
Taigi – gyveni, žmogus ir mokaisi. Tad ir knygos pavadinimas
– ,,Sklėriai” – iškart pasidarė aiškus
(pirmą kartą perskaičiusi knygos pavadinimą pagalvojau, kad taip gal
vadinosi koks Lietuvos kaimas).
„Šiame pasakojime mano dėmesys ilgiau sustoja prie dviejų
brolių Sklėrių: iškilaus dailininko Kajetono ir Sibiro kankinio
Alfonso, garbingo Lietuvos kario pulkininko. Tai mano dėdės, kuriais
daugiau negu didžiuojuosi. Kiti bus trumpiau paminėti; man artimesni ir
labiau pažįstami ras daugiau vietos šiuose puslapiuose. O
siauriausiai bus apibūdinti tie Sklėrių vaikai, anūkai, proanūkai,
kurių niekada nebuvau sutikusi, apie kuriuos mažiausiai girdėjau ir
žinojau.
Tačiau tikras dalykas, kad plati Sklėrių gentis ir giminė, likimo
išsklaidyta po visą pasaulį, sutelpa vienoje mažoj širdy
– manojoj...
Tegu suartina ir vienija nutolusius bei pasiklydusius Sklėrių genties
narius šie jų charakterio bruožai: savos vertės pajutimo,
išdidumo ir kūrybiškumo. Ir visiems lietuviams reikalinga
vienybė, meilė, kūrybinis darbštumas, sielų švarumas ir
pasitikėjimas Aukščiausiąja Valia”, – rašo
Alė Rūta knygos ,,Įvadiniame žodyje”.
Niekam ne paslaptis, kad laikas ir vieta lemia žmonių gyvenimo būdą ir
likimą. Ir, žinoma, šeima, kaip dabar madinga sakyti –
genai.
Perskaičius knygą tampa aišku iš kur šios
Aukštaitijos krašto dukros kūrybiškumas, meilė
menui ir literatūrai. Argi juokas – rašytojos mamos
krikšto tėvas – pats Juozas Tumas-Vaižgantas. Ar galėjo
mažoji Elenutė neįsiminti mamos dainuojamų Strazdelio ir Antano
Baranausko dainų bei deklamuojamų jų eilių? Žinia –
Kunigiškių apylinkių lygumos, kalneliai, pakalnės, gražioji
Svėdasų bažnyčia, tėvų rodoma pagarba seneliams – taip pat paliko
savo pėdsaką.
Kaip pati Alė Rūta knygos pradžioje rašo, – daugiausia
vietos leidinyje skiriama Kajetonui ir Alfonsui Sklėriams. Tačiau į
pusantro šimtmečio giminės istoriją gražiai įsipynę ir garsios
Sklėrių giminės vaikų ir anūkų, proanūkių –
išblaškytų į Rytus ir į Vakarus, išplėštų
nuo savų sodybų į sibirines taigas ir išstumtų gyventi į
užjūrius – gyvenimai. Kaip ir kiekvienoje giminėje yra kuo
didžiuotis, o yra dėl ko ir širdį maudžia.
Knygoje daug nuotraukų. Leidinio pabaigoje ,,nupieštas” ir
,,Šeimos ‘medelis’” – kaip autorė jį
pavadino.
Didelį kūrybinį darbą – knygos apdailą ir dizainą – atliko
Alės Rūtos dukra Rasa Arbaitė-Chamberlain, prasmingai ,,įsupusi”
knygos viršelį į lietuviško audimo raštu
papuoštą žydrą kaip Lietuvos padangė popierų.
192 puslapių albumo dydžio leidinį 2010 m. išleido leidykla
,,Naujas lankas”, Kaune, išspausdino spaustuvė ,,Morkūnas
ir Ko”.
Knygos ,,Prieraše” autorė rašo: ,,Šios
knygos tekstą rašiau (prieš 20 metų) su jau sumenkusiu
regėjimu, bet su širdgėla ir kartėliu... Rašiau labai
asmeniškai, tiesiai kaip buvo.”
Rašė lyg ir sau, tačiau iš tiesų šios
šeimos istorija atspindi lietuvių tautos garbingą ir skausmingą
istoriją. Ir ačiū gerbiamai rašytojai už šios istorijos
papasakojimą.
Rašytoja Alė Rūta su dukra Rasa Arbaite-Chamberlain, knygos ,,Sklėriai” dailininke.