aleruta

Jonas Nakas, Emilija Sklėriūtė-Nakienė su dukrele, knygos ,,Sklėriai” autore Elena Viktorija Nakaite ir krikšto mama Veronika Nakaite-Smalstiene. Nuotraukos iš knygos ,,Sklėriai”

Plati gentis, sutilpusi vienoje mažoj širdy...

LAIMA APANAVIČIENĖ

Toks jau tas gyvenimas. Lietuvoje net keletoje vietų gražiai pažymėta prozininkės, poetės Alės Rūtos (tikroji pavardė – Elena Nakaitė-Arbienė-Arbačiauskienė) 95-ųjų gimimo metinių sukaktis. Ta proga Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniuje, buvo atidaryta virtuali kūrėjos paroda „Alė Rūta, gyvenanti po angelų sparnais”, Jonavos rajono viešojoje bibliotekoje lankytojus kvietė paroda „Alės Rūtos proza – iš ilgesio”, baigiantis 2010-iesiems – gruodžio 28 dieną – Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Kaune, vyko ne tik literatūrinis vakaras, bet ir rašytojos jubiliejui skirta paroda „Rašiau iš meilės...”. Deja čia, Šiaurės Amerikoje, apie jokį gražios gimtadienio sukakties paminėjimą neteko nei girdėti, nei matyti (bent jau spaudoje), nors poetė, rašytoja gyvena čia pat, mūsų pašonėje – Santa Monica, California.

Kažin, ar čia taisyklė ar sutapimas – prieš penkerius metus, savo 90-ojo jubiliejaus proga, rašytoja skaitytojus pradžiugino poezijos rinktine „Taip ir praeina sekmadienis”, o šį kartą skaitytojai sulaukė jos iliustruotų prisiminimų knygos apie savo šaknis – „Sklėriai”.

Neseniai šią knygą į redakciją atnešė vyr. redaktorė Dalia Cidzikaitė, gavusi ją padovanų iš aktoriaus, režisieriaus ir rašytojo Kęstučio Nako – rašytojos Alės Rūtos giminaičio.

 Parsinešiau knygą namo ir ... per porą vakarų perskaičiau. Didžiausias mano atradimas buvo tai, kad gerb. Alė Rūta giminiuojasi su visiems, nors kiek Lietuvos menu besidomintiems, gerai žinomu dailininku Kajetonu Sklėriumi. Ir ne šiaip sau giminiuojasi! Iškilusis dailininkas – rašytojos mamos brolis. Taigi – gyveni, žmogus ir mokaisi. Tad ir knygos pavadinimas – ,,Sklėriai” – iškart pasidarė aiškus (pirmą kartą perskaičiusi knygos pavadinimą pagalvojau, kad taip gal vadinosi koks Lietuvos kaimas).

„Šiame pasakojime mano dėmesys ilgiau sustoja prie dviejų brolių Sklėrių: iškilaus dailininko Kajetono ir Sibiro kankinio Alfonso, garbingo Lietuvos kario pulkininko. Tai mano dėdės, kuriais daugiau negu didžiuojuosi. Kiti bus trumpiau paminėti; man artimesni ir labiau pažįstami ras daugiau vietos šiuose puslapiuose. O siauriausiai bus apibūdinti tie Sklėrių vaikai, anūkai, proanūkai, kurių niekada nebuvau sutikusi, apie kuriuos mažiausiai girdėjau ir žinojau.

Tačiau tikras dalykas, kad plati Sklėrių gentis ir giminė, likimo išsklaidyta po visą pasaulį, sutelpa vienoje mažoj širdy – manojoj...

Tegu suartina ir vienija nutolusius bei pasiklydusius Sklėrių genties narius šie jų charakterio bruožai: savos vertės pajutimo, išdidumo ir kūrybiškumo. Ir visiems lietuviams reikalinga vienybė, meilė, kūrybinis darbštumas, sielų švarumas ir pasitikėjimas Aukščiausiąja Valia”, – rašo Alė Rūta knygos ,,Įvadiniame žodyje”.

Niekam ne paslaptis, kad laikas ir vieta lemia žmonių gyvenimo būdą ir likimą. Ir, žinoma, šeima, kaip dabar madinga sakyti – genai.

Perskaičius knygą tampa aišku iš kur šios Aukštaitijos krašto dukros kūrybiškumas, meilė menui ir literatūrai. Argi juokas – rašytojos mamos krikšto tėvas – pats Juozas Tumas-Vaižgantas. Ar galėjo mažoji Elenutė neįsiminti mamos dainuojamų Strazdelio ir Antano Baranausko dainų bei deklamuojamų jų eilių? Žinia – Kunigiškių apylinkių lygumos, kalneliai, pakalnės, gražioji Svėdasų bažnyčia, tėvų rodoma pagarba seneliams – taip pat paliko savo pėdsaką.

Kaip pati Alė Rūta knygos pradžioje rašo, – daugiausia vietos leidinyje skiriama Kajetonui ir Alfonsui Sklėriams. Tačiau į pusantro šimtmečio giminės istoriją gražiai įsipynę ir garsios Sklėrių giminės vaikų ir anūkų, proanūkių – išblaškytų į Rytus ir į Vakarus, išplėštų nuo savų sodybų į sibirines taigas ir išstumtų gyventi į užjūrius – gyvenimai. Kaip ir kiekvienoje giminėje yra kuo didžiuotis, o yra dėl ko ir širdį maudžia.

Knygoje daug nuotraukų. Leidinio pabaigoje ,,nupieštas” ir ,,Šeimos ‘medelis’” – kaip autorė jį pavadino.

Didelį kūrybinį darbą – knygos apdailą ir dizainą – atliko Alės Rūtos dukra Rasa Arbaitė-Chamberlain, prasmingai ,,įsupusi” knygos viršelį į lietuviško audimo raštu papuoštą žydrą kaip Lietuvos padangė popierų. 

192 puslapių albumo dydžio leidinį 2010 m. išleido leidykla ,,Naujas lankas”, Kaune, išspausdino spaustuvė ,,Morkūnas ir Ko”.

Knygos ,,Prieraše” autorė rašo: ,,Šios knygos tekstą rašiau (prieš 20 metų) su jau sumenkusiu regėjimu, bet su širdgėla ir kartėliu... Rašiau labai asmeniškai, tiesiai kaip buvo.”

Rašė lyg ir sau, tačiau iš tiesų šios šeimos istorija atspindi lietuvių tautos garbingą ir skausmingą istoriją. Ir ačiū gerbiamai rašytojai už šios istorijos papasakojimą.

aleruta
Rašytoja Alė Rūta su dukra Rasa Arbaite-Chamberlain, knygos ,,Sklėriai” dailininke.