Su naująja valdžia aptarti išeivijos reikalai

LORETA TIMUKIENĖ

Neseniai Lietuvoje viešėjo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininkė Regina Narušienė. Kaip sakė R. Narušienė, pagrindinis šios kelionės tikslas buvo prisistatyti naujai Lietuvos valdžiai – Seimo pirmininkui, ministrui pirmininkui ir kitiems valdžios žmonėms. Šių susitikimų metu pirmininkė išsakė nuostatą, kad Lietuvos valdžia, prieš priimdama sprendimus, susijusius su išeivija, turėtų įsiklausyti į užsienyje gyvenančių lietuvių nuomonę bei įvertinti PLB vaidmenį.

Aptarti ir kiti išeivijos ryšių su tėvyne klausimai: Pilietybės įstatymas, Seimo ir PLB komisijos darbas, ryšiai su Vyriausybe bei išeivijos dalyvavimas Lietuvos gyvenime.

Šiuo metu laukiama pasikeitimų, susijusių su Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) pertvarka. Patvirtintoje naujosios LR Vyriausybės programos 13 str. teigiama, kad ,,iki 2009 m. birželio 1 d. panaikinsime Tautinių mažumų ir išeivijos reikalų departamentą prie LR Vyriausybės, išeivijos reikalų koordinavimą perduodami Užsienio reikalų ministerijai ir Tautinių mažumų reikalų koordinavimą Kultūros ministerijai”.

Sausio 26 d. Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas priėmęs tautinių mažumų organizacijų atstovus sakė, kad TMID pertvarka bus teigiamas postūmis veiksmingesniam ir tautinių mažumų, ir išeivijos klausimų sprendimui.

2006 m. rugpjūčio 9 d. PLB XII Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama: ,,PLB mano, kad tautinių mažumų ir užsienio lietuvių reikalai yra iš esmės skirtingi ir todėl siūlo įsteigti atskirą įstaigą, įgyvendinančią Lietuvos valstybės politiką išeivijos klausimais, kuri koordinuotų veiklą ir finansavimą, siekiant išlaikyti užsienyje gyvenančių lietuvių tautinį tapatumą ir sudarant galimybes jiems integruotis į Lietuvos visuomenę. Šios įstaigos veiklą koordinuotų taryba, sudaryta iš PLB ir Lietuvos Respublikos valstybės įstaigų deleguotų atstovų.”

Kaip sakė PLB pirmininkė, nauja valdyba, nepaisydama PLB išsakytos nuostatos, nusprendė perduoti užsienio lietuvių reikalų koordinavimą Užsienio reikalų ministerijai. R. Narušienė į tokius pasikeitimus žiūri gana skeptiškai: ,,Užsienio lietuvių yra daugiau kaip vienas milijonas, tai maždaug ketvirtadalis tautos. Šie žmonės pažeminami paskiriant jų reikalais rūpintis bet kokiai vienai ministerijai. Nei viena ministerija negali patenkinti užsienio lietuvių įvairių poreikių ir reikalavimų. Užsienio lietuviai turi bendradarbiauti su Švietimo ir mokslo, Kultūros, Teisingumo, Vidaus reikalų ir kitoms ministerijoms. Be to, Užsienio reikalų ministerija rūpinasi užsieniečių reikalais. Užsienio lietuviai yra ne užsieniečiai – jie yra savos tautos dalis.”

Sausio 6 d. Užsienio reikalų ministerija sukvietė įvairių organizacijų ir įstaigų atstovus aptarti išeivijos politikos svarbiausių uždavinių. Susitikime dalyvavo Lietuvos išeivijos instituto vadovas prof. Egidijus Aleksandravičius, Tarptautinės migracijos organizacijos filialo Lietuvoje vadovė dr. Audra Sipavičienė, Lietuvos išeivijos instituto atstovė dr. Daiva Kuzmickaitė, LGAVO prezidentas dr. Daumantas Matulis, parlamentaras dr. Mantas Adomėnas, Lietuvių grįžimo į tėvynę informacijos centro direktorius Žilvinas Beliauskas ir laikinai einanti TMID vadovės pareigas Vida Bagdonavičienė. Užsienio reikalų ministras pranešė, jog yra numatoma steigti Išeivijos reikalų tarybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

PLB pirmininkės susitikime su premjeru ir Užsienio reikalų ministru buvo sakoma, kad ši Taryba darys politinius sprendimus ir kad joje dalyvaus PLB atstovai, patys ministrai, vadovaujant premjerui, o administracinius reikalus tvarkys Užsienio reikalų ministerija. R. Narušienės nuomone, tokia Taryba gali būti sukurta, jei ji susirinktų dažnai ir jei ji nustatytų departamento kryptį, gaires, programą, sąmatą ir įvertintų departamento veiklą. Departamentas neturėtų būti kokios nors ministerijos dalis, bet turi būti tiesiogiai atsakingas Vyriausybei ar net Seimui. Susitikime su premjeru buvo sutarta, kad galutinis sprendimas šiuo klausimu nebus padarytas, kol nebus patobulintas šis pasiūlymas ir pasitarta su PLB valdyba.

Susitikime su Seimo pirmininku A. Valinsku R. Narušienė aptarė PLB indėlį atkuriant svarbius Lietuvos paveldui statinius, buvo kalbama apie Valdovų rūmų statybą.

PLB pirmininkės susitikimuose su Lietuvos valdžios atstovais nebuvo išvengta ir vienos svarbiausių šiuo metu užsienyje gyvenantiems lietuviams – dvigubos pilietybės – temos. R. Narušienės paklausėmė, kokios nuostatos laikosi naujoji šalies valdžia šiuo klausimu. Ji sakė, kad tie, kurie yra susipažinę su šiuo reikalu, supranta problemą. Tarp tokių geros valios Lietuvos žmonių, pasak R. Narušienės, yra Seimo ir Vyriausybės narių.

Kaip žinome, prezidentas Valdas Adamkus sudarė darbo grupę su pilietybės klausimais susijusiems teisės aktų projektams parengti. Šioje darbo grupėje buvo paskirti dirbti Vilniaus universiteto teisininkai buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris, Arvydas Andriuškevičius, Dainius Žalimas, Mykolo Romerio universitete dirbantys buvęs KT teisėjas Egidijus Jarašiūnas, Gediminas Mesonis, Vytautas Sinkevičius, Elena Vaitiekienė ir buvęs KT pirmininkas Jonas Žilys bei Seimo Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis. Už darbo grupės veiklą atsakinga prezidento patarėja teisės klausimais A. Rauličkytė. Ši darbo grupė iki vasario 1 d. turi pateikti savo pasiūlymus, kaip tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus. Kaip sakė A. Rauličkytė, šiuo metu vyksta itin įtemptos diskusijos grupėje, siekiant bendro sutarimo dėl tam tikrų svarbiausių jo nuostatų. Todėl, pasak prezidento patarėjos, iki darbo grupė apsispręs dėl svarbiausių nuostatų, parengs numatytus teisės aktų projektus bei pristatys savo siūlymus prezidentui, ji negali nieko konkrečiau komentuoti. Projekto pristatymas prezidentui planuojamas pirmą vasario savaitę.

,,PLB nuostata visuomet buvo ir yra, kad mes, visi užsienio lietuviai, turime prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę, kurios niekas negali atimti ar panaikinti. Konstitucija mums suteikia pilietybę gimstant (12 str.), o Konstitucijos 18 str. aiškiai teigia, jog ‘žmogaus teisės yra prigimtinės’, bei 29 str. teikia, jog ‘žmogaus teisių negalima varžyti’”. Yra neteisinga kalbėti apie ‘dvigubą pilietybę’. PLB niekada nerėmė ir neremia siekio visiems suteikti dvigubą neribotą pilietybę. Tikiuosi, nauja valdžia tai supranta”, – sakė R. Narušienė.