Apaštališkojo nuncijaus Luigi Bonazzi katechezė. A. Vaškevičiaus nuotraukos

Ar einame įsikibę į Viešpaties ranką?
Paminėta palaimintojo J. Matulaičio gimimo dangui diena

ALGIS VAŠKEVIČIUS

Marijampolėje paskutinįjį sausio sekmadienį paminėtos palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio (1871–1927) metinės, surengtas liturginis minėjimas jo gimimo dangui dienos proga. 1927-ųjų sausio 27-ąją Matulaitis mirė Kaune.

Šis tradicinis renginys, kurio metu surengta ir šeštoji palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos konferencija, tapo viena iš svarbių Tikėjimo metų dalių. Popiežius Benediktas XVI tikėjimo metus paskelbė nuo 2012 metų spalio 11-osios, kai buvo minimos Antrojo Vatikano susirinkimo pradžios penkiasdešimtosios metinės ir 20 metų sukaktis nuo naujojo katalikų bažnyčios katekizmo išleidimo. Popiežiaus sprendimu šie Tikėjimo metai baigsis 2013-ųjų lapkričio 24-ąją, Kristaus iškilmės dieną. 

Lietuvos vyskupai Tikėjimo metų proga nuoširdžiai kviečia Lietuvos žmones atnaujinti ir pagilinti Švč. Sakramento adoracijos praktiką. Nuo pat šių metų pradžios kiekvieną dieną kurioje nors Lietuvos bažnyčioje vyksta nuolatinė 24 valandų ar nuo ryto iki vakaro besitęsianti Švč. Sakramento adoracija. Pirmąsias tris sausio savaites ji vyko Kauno mieste, o šiuo metu – Vilkaviškio vyskupijoje, kur tęsis iki vasario 8-osios. Per visus metus ir per visas Lietuvos vyskupijas susidarys tarsi nenutrūkstama maldos grandinė, kurios tikslas – sušildyti mūsų Tėvynėje tikėjimą į Viešpatį. Tai ypatinga malda, kai žmogus asmeniškai kalba Viešpačiui, o Viešpats meilingai prakalbina žmogų.

Iškilmės prasidėjo Marijampolės dramos teatre, kur, skambant palaimintojo draugijos giesmės žodžiams, iškilmingai buvo įnešta draugijos vėliava. Malda iš visos Lietuvos, taip pat Lenkijos Punsko miesto, susirinkusius tikinčiuosius pasveikino Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis. Prisiminus, kad draugijos įkūrimo sumanytojai buvo marijonų vienuolijos atstovai bei Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo vargdienių seserų kongregacija (ją 1918 m. įkūrė palaimintasis J. Matulaitis), buvo išklausyti vienuolių sveikinimai.

Marijonų provincijos vyresnysis kunigas Vytautas Brilius pabrėžė, kad bažnyčia ir kaskart atranda kažką naujo, ir tuo pačiu tarytum visai nesikeičia. Jis kvietė pasauliečius artimiau bendradarbiauti ir bendrauti su bažnyčia, surasti būdų, kaip pajausti Dievo buvimą. Tuos būdus buvo atradęs ir palaimintasis Matulaitis. „Palaimintasis visada buvo labai arti paprastų, eilinių žmonių jų kasdienybėje, jų paprastuose darbuose, jų šeimose. Tas dvasinis artumas buvo ir yra labai svarbus”, – sakė marijonų vyresnysis.

Pilnutėlė teatro salė labai dėmesingai išklausė daugiau kaip valandą trukusios Apaštališkojo nuncijaus arkivyskupo Luigi Bonazzi katechezės, kuri buvo skirta Tikėjimo metams. Ilgai ir įkvėptai nuncijus kalbėjo apie tikėjimą, apie jo reikšmę kasdieniniame gyvenime, apie tai, kaip tikėjimą suprato palaimintasis Jurgis Matulaitis ir kokią reikšmę jam teikia popiežius Benediktas XVI.

Lietuviškai pasisveikinęs, o vėliau itališkai labai ekspresyviai kalbėjęs nuncijus pirmiausia sakė, kad palaimintojo žvilgsnis jį lydi kiekvieną dieną – Vatikano apaštališkoje nunciatūroje Vilniuje esančioje koplyčioje kabo palaimintojo portretas, padarytas iš gintaro. Šis portretas buvo padovanotas popiežiui Jonui Pauliui II, kai jis prieš dvidešimt metų, 1993-ųjų rugsėjį, lankė Lietuvą. „Popiežius labai džiaugėsi šia dovana ir sakė, kad geriausia vieta jai būtų būtent Vatikano nunciatūroje Vilniuje, taip šis portretas čia ir liko. O aš nuolat sutinku palaimintojo žvilgsnį, iš kurios pusės į jį bežiūrėčiau – akys visada nukreiptos į mane. Jis lydi mane, aš kalbuosi su juo, tariuosi, kai popiežius parenka naujus vyskupus Lietuvai, o taip pat Latvijai ir Estijai, nes Vilniuje atstovauju ir tų šalių katalikams. Visi pasirinkimai iki šiol buvo geri”, – kalbėjo arkivyskupas.

Apaštališkasis nuncijus ragino nuolat visame kame ieškoti Dievo, jausti jo buvimą ir tada, kai viskas yra gerai, ir užklupus sunkumams. Linkėdamas tvirto ir gyvo tikėjimo, jis pasakojo, kad kas rytą pabudęs pasisveikina su Jėzumi, jaučia jo buvimą. Jis prisiminė žydų kilmės filosofės, į katalikų tikėjimą atsivertusios vienuolės karmelitės Editos Štein, kuri žuvo Auschwitz koncentracijos stovykloje 1942 metais žodžius, kuriuos ji dažnai kartodavo įvairiuose miestuose ir renginiuose skaitydama paskaitas – „per gyvenimą turi eiti įsikibęs į Viešpaties ranką”. Taip jau sutapo, kad sausio 27-ąją yra minimos ir šio koncentracijos lagerio, kur žuvo apie 1,5 mln. žmonių, išlaisvinimo metinės. „Būtent šiais popiežiaus Benedikto XVI paskelbtais Tikėjimo metais kiekvienas turime pagalvoti ir suvokti, ar einame įsikibę į Viešpaties ranką. Tas, kas tiki, niekuomet nėra vienišas”, – pabrėžė Apaštališkasis nuncijus.

Po iškilmių teatre liturginio minėjimo dalyviai meldėsi Švento arkangelo Mykolo bazilikoje esančioje palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčioje, bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios. Po pietų buvo kalbama apie palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos darbus ir šventes, išklausyti marijonų brolio iš Argentinos Giedriaus Bakūno, daugiau kaip prieš pusmetį atvykusio į Lietuvą studijuoti Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje liudijimai, taip pat kitų draugijos narių pasakojimai. Surengta ir meninė programa „Dėkoju tau, Dieve”, o liturginį minėjimą užbaigė baigiamoji malda.



Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos vėliava.