Veiksminga ginklų kontrolė  JAV – neišsprendžiama?


ALEKSAS VITKUS

Žudynės Newtown, CT, pradžios mokykloje, kaip ir po kiekvieno panašaus nekaltų žmonių gyvybių pareikalavusio įvykio, ir vėl sukėlė visą audrą politikų pasisakymų, po kurių – sakykime atvirai – iki šiol nieko realaus neatlikta. Praėjus prezidento Barack Obama kelias dienas trukusioms inauguracijos iškilmėms ir visam mėnesiui po paskutinių žudynių, prezidentas vėl paragino Kongresą balsuoti už jo pasiūlytą platų įstatymų pakeitimų rinkinį, kuris, jo nuomone, padės ateityje išvengti masinių žudynių ir sumažins su šaunamaisias ginklais susijusio smurto atvejus šalyje.

Obama siūlo atstatyti 1994 m. priimtą, bet Kongreso 2004 m. neatnaujintą automatinių kovinių šautuvų ir daugiau kaip 10 šovinių turinčių apkabų draudimą. Taip pat buvo reikalaujama griežtesnio ginklų pirkėjų praeities patikrinimo. Obama įsakė prokuratūrai peržiūrėti įstatymus, nustatančius, kokioms žmonių grupėms leidimą turėti ginklus iš viso neduoti, ir pasiūlyti atitinkamas pataisas.

Politologai pranašauja, jog toks siūlymas sulauks stipraus pasipriešinimo iš daugumos respublikonų ir kai kurių demokratų. Obama tai numato, bet tikisi, kad, veikdamas tiesiogiai per visuomenę, jis paveiks ir Kongresą. Taip pat galvoja ir tą įstatymų pakeitimų rinkinį prezidentui padėjęs paruošti viceprezidentas Joe Biden, primindamas, jog po Newtown tragedijos visuomenės nuotaikos labai pasikeitė, ir ji reikalaus konkrečių Kongreso žingsnių. Prieštaraujant didelei daugumai Kongrese, ir žinant, kaip stipriai į tai reaguos National Rifle Association (NRA), net ir Obama planuojami, Kongreso pritarimo nereikalaujantys egzekutyviniai potvarkiai negalės būti labai veiksmingi. Administracija numato, kad tų potvarkių įvykdymas gali kainuoti 4,5 mlrd. dol.

Nors pagrindinis Obama tikslas yra išjudinti visuomenę ir pradėti viešas diskusijas, visi žino, kad kiečiausias riešutas bus palenkti politiškai galingos NRA nusistatymą. Būtų pravartu su ja ir jos istorija geriau susipažinti, nes jos nepaprastai stipri įtaka kontroliuoja Kongreso balsus ir – jo nutarimus. NRA, valdžios pripažinta kaip pelno nesiekianti („non-profit”) organizacija su tikslu siekti socialinės gerovės, ginti JAV Konstituciją ir puoselėti visuomenės saugumą, įstatymus ir krašto gynybą, pagal paskutinius duomenis turi 781 tarnautoją, 125,000 savanorius ir 200 mln. dol. biudžetą.

NRA įsikūrė tik po pilietinio karo, kai 1871 m. New York susirinkę buvę Unijos armijos karininkai nutarė ir toliau gerinti buvusių karių šaudymo taiklumą, apie kurio stygių gerai žinojo buvęs gen. Ambrose Burnside, išrinktas pirmuoju NRA prezidentu. Ilgus metus NRA nariai rūpinosi saugia šaudyba medžiojant, gamtos globa, ir niekas negalvojo, kad ji taps įtakinga lobistų grupe. Septintame  XX a. dešimtmetyje prasidėję socialiniai neramumai ir prie šaudymų privedusios riaušės pastūmėjo Kongresą 1968 m. priimti ginklų kontrolės aktą. NRA nariai juo nebuvo patenkinti, bet NRA prez. Franklin Orth organizacijos oficioze „American Rifleman” sakė su tuo įstatymu galėsiąs gyventi.

1971 m. Cincinnati, OH, NRA suvažiavime vadovybę perėmė gerokai radikalesnė vadovų grupė, pasiryžusi pradėti tikrą kovą prieš bet kokią ginklų kontrolę. Kai jos naujas vadovas Harlon Carter paskelbė kovos šūkį „No compromise. No gun legislation”, NRA narių skaičius staiga patrigubėjo. 1981 m. pasikėsinimo į prez. Ronald Reagan metu sužeistas jo spaudos atstovas James Brady paveikė Kongresą išleisti jo vardu pavadintą įstatymą, varžantį pistoletų prekybą. Įstatymas reikalavo laukti 7 dienas, kol pirkėjas galėjo gauti ginklą.

NRA įtakos dėka 1986 m. Kongresas išleido įstatymą, kuris kiek sušvelnino reikalavimus ginklų savininkams. Jau aukščiau minėtas 1994 m. įstatymas, galiojęs iki 2004 m., Kongreso buvo nepratęstas galioti ir patogiai „palaidotas” senose bylose. NRA tapo labai įtakinga Respublikonų partijoje. Po 1995 m. Oklahoma City, OK, Timothy McVeigh įvykdyto nusikaltimo, pareikalavusio net 168 žmonių gyvybių, NRA populiarumas taip susvyravo, kad net ir buvęs prez. George H. W. Bush pasitraukė iš NRA narių.

Čia gal tiktų paminėti ir buvusį garsųjį grandiozinių filmų aktorių Charlton Heston, tuometinį NRA prezidentą, kuris ypač pagarsėjo savo 1997 m. kalba, kurioje teigė, jog „Antroji JAV Konstitucijos pataisa yra Amerikos pirmoji laisvė”. Savo gyvenimo pabaigoje jis išpopuliarino ir posakį „Aš atiduosiu savo ginklą tik tada, kai kas nors jį išplėš iš mano negyvų šaltų pirštų.” Jis netrukus atsirado ant tūkstančių amerikiečių automobilių ID lentelių.

Įdomu laikraščiuose skaityti pavienių skaitytojų pasisakymus apie ginklų kontrolę. Vieni jų verčia pagalvoti, kiti sukelia juoką. Štai keli iš jų: Turėti ginklą garantuoja Konstitucija; Ginklai reikalingi ne tik apsisaugoti nuo pavienių asmenų, bet ir nuo valdžios tironijos; Be ginklų neapsiginsime nei nuo svetimųjų invazijos; Ginklus palikite ramybėje, tik šovinius apdėkite nepakeliamais mokesčiais; Ginklų nėra per daug, reikia tik, kad žmonės pasitrauktų nuo tų skraidančių kulkų.

Ginklų kontrolės priešininkai bet kokius su ginklų kontrole susijusius potvarkius vadina nekonstituciniais, pažeidžiančiais ginklų savininkų teises ir kovoje prieš smurtą neveiksmingais. Jei prez. Obama ir pavyktų siūlomas pataisas prastumti, reikėtų suabejoti, ar tai turės įtakos išvengiant žudynių ar bent jas sumažinant. Nelabai padės ir reikalavimas uždrausti apkabas su daugiau kaip 10 šovinių. Juk užpuolikas visuomet gali atsinešti ir daugiau negu vieną ginklą ar net kelias greitai pakeičiamas apkabas.

Statistika rodo, kad 80 proc. nusikaltėlių perka ginklus iš privačių savininkų, kurių dauguma yra taip pat nusikaltėliai, nekreipiantys jokio dėmesio į reikalaujamą „praeities patikrinimą”. Nauji įstatymai ar potvarkiai tik sudarys nepatogumų įstatymų besilaikantiems legaliems ginklų savininkams, naudojantiems ginklus įvairiems nekaltiems tikslams. Obama bandymas nebus našesnis negu panašūs bandymai praeityje.
Ginklus sukontroliuoti nėra tinkamo sprendimo. Turbūt visi supranta, jog protingi, atsakingi piliečiai turi turėti teisę laikyti ginklą. Ginklų ir smurto kultūra yra per giliai įaugusi į amerikiečių sąmonę. Jei prisiminsime paskutinius vis dažnėjančius masinius šaudymus, gal suprasime, kad kokį ginklų kontrolės įstatymą Kongresas beišleistų, šaudymai ir žudynės vyks ir toliau. Koks nors idiotas, pamišėlis, kvailys, debilas ar ir paprastas „protingas” nusikaltėlis visuomet atras būdą įsigyti ginklą ir jį panaudoti savo tikslams.



Dvi žinios iš Brazilijos