Los Angeles, CA

la
LA ,,Lietuvių dienose” pagerbti visi ,,Lietuvių dienų” pirmininkai. Kęsto Kazlausko nuotr.

Su viltimi žvelgiame į Naujuosius
LA lietuvių visuomenės veikla 2011 metais

REGINA GASPARONIENĖ

Ilgai, net su tam tikru nepasitikėjimu laukti naujieji 2012 metai pagaliau atėjo. Plačiosios žiniasklaidos apipinti pranašystėmis metai prasidėjo labai ramiai. Kuo mūsų Los Angeles visuomenė gali pasigirti, palydėjusi 2011-uosius? Mano nuomone, daug kuo.

Los Angeles lietuvių visuomenė praėjusiais metais buvo labai aktyvi. Pačioje metų pradžioje mūsų parapija nuoširdžiai sutiko ir džiugiai su naujomis pareigomis pasveikino naują Lietuvos Respublikos garbės konsulę Daivą Čekanauskaitę-Navarrette. Parapijos komiteto rūpesčiu visos organizacijos ir draugijos suruošė nuostabų pasveikinimą ir tinkamai pagerbė LR atstovę vakarinei Amerikos daliai.

Netrukus po to savo metinį renginį suruošė jau 18 metų gyvuojanti ,,Vaikų Vilties’’ organizacija, sukaupusi šimtus tūkstančių dolerių Lietuvos vaikų ligoninės Santariškėse plėtimui. Jos suruoštame vajuje karo pabėgėlių vaikai, dabar jau pražilę mokslų daktarai, advokatai, verslininkai, inžinieriai, gydytojai ir kiti, per praėjusius metus paaukojo beveik 200,000 dol. Marijos Danguolės Navickienės vadovaujamam fondui toliau rūpintis ne tik statybomis, bet ir pasaulinio lygio aparatūra, skirta vaikų gydymui.

Neatsiliko ir jau 40-tuosius metus dirbanti Lietuvos Dukterų gyvybinga organizacija, kuriai apie 10 metų vadovauja Ingrida Jodelienė. Šios organizacijos veiklios moterys sugebėjo suruošti pokylius ir taip papildyti savo fondą, iš kurio praeitais metais iš viso pasiųsta 25,000 dol. Lietuvos vaikų globos namams – Paparčių prie Vievio, Rumbonių prie Alytaus; Naujosios Akmenės, Raseinių gimnazijos neįgalių vaikų klasei; Pakutuvėnų globos centrui; Gudkaimio kaimo padegėlių aštuonioms šeimoms; Kauno Jėzuitų gimnazijos neturtingiems mokiniams ir Kauno Gausių šeimų bendrijai. Šios gražiai veikiančios Draugijos lėšos padeda išsilaikyti vaikų namams, priglausti ir pamaitinti po pamokų vargingesnių šeimų vaikus, gydyti sergančius vaikus ar pasiligojusiems vaikams padėti nupirkti reikalingus medicinos prietaisus, taip pat padėti rengti vasaros stovyklas. Ši organizacija siunčia į Lietuvą gerus rūbus, avalynę, patalynę, mokymo priemones ir žaislus vaikams. Darbščioji Genovaitė Žaliūnienė per vienerius metus pasiuntė 85 siuntinius (viso 4,300 svarų). Metų pabaigoje Lietuvos Dukterys pagal senus lietuviškus kalėdinius papročius suruošė puikias parapijos Kūčias visuomenei.

Jau pavasariop visos skautų organizacijos darbavosi Kaziuko mugės ruošoje. Per pačią Motinos dieną visuomenė džiaugsmingai sutiko į savo vaikystės miestą atsilankiusį vyskupą Gintarą Grušą. Parapijos komiteto rūpesčiu suruoštame sutikime jaunystės ir studijų draugas Tadas Dabšys pristatė naujai paskirtą Lietuvos kariuomenės vyriausiąjį kapelioną, primindamas, kad būsimasis vyskupas buvo ,,Spindulio’’ ansamblio šokėjas, dirbo IBM korporacijoje programuotoju ir beveik po dešimties darbo metų nuėjo ten, kur buvo pašauktas – tarnauti Dievui ir žmonėms. Susitikime vyskupas ragino nebijoti ,,daryti sprendimus: Aukščiausiojo ranka visada nuveda į tikslą’’. Tai buvo nuostabus susitikimas, kurio metu buvome dvasiškai pakylėti.

Metų viduryje buvome pakviesti į Latvių namus paminėti 70-tį nuo baisiųjų Birželio bolševikinių trėmimų į Sibirą. Baigiantis vasaros atostogoms, mūsų parapijoje buvo šventiškai suruoštas Amerikos Baltijos tautų laisvės lygos (BAFL) 30-tis. Rengė estų visuomenė.

Jau artėjant rudeniui, spalio pradžioje įvyko 25-oji ,,Lietuvių dienų’’ mugė, kurią labai sėkmingai suruošė jaunieji ,,Dienų’’ organizatoriai: Vytas Juškys, pirmininkas, Aušra Venckutė, Saulius Jarašūnas, Edvardas Kubilinskas, Povilas Žemaitaitis, Rima Juškienė, Monika Gilytė ir Marytė Šepikaitė. Šie savanoriai per naktis statė ir kalė palapines bei būdeles būsimiems ,,Dienų’’ dalyviams, rūpinosi dalyvių ir svečių priėmimu. Tai jų triūso dėka 25-sios ,,Lietuvių dienos’’ praėjo puikiai, jų metu buvo galima susipažinti su lietuvių kultūra, menu ir papročiais. Žiūrovai šypsojosi ir plojo į taktą, kai tautinius šokius šoko mažiausieji lituanistinės mokyklos vaikučiai, jaunimo ansamblis ,,Spindulys’’, o iš Illinois valstijos atvykusios grupės ,,Dance Duo’’ modernių šokių menu negalima buvo atsižavėti. Liaudies dainas dainavo viešnia iš Lietuvos – žymioji dainininkė Veronika Pavilionienė, dainavo Los Angeles vyrų ansamblis ,,Tolimieji aidai’’, LA Moterų kvartetas, grojo ir dainavo duetas Gaja (Vėjūnė Baltrušaitytė), ,,Kolorado vabalas’’, Dave Mattke, Aleksas Vilkas ir kiti. Klasėse ir kiemuose liaudies meistrai rodė gausybę gintaro papuošalų ir lino gaminių. Svečiai ragavo šeimininkės Genovaitės Plukienės ir jos padėjėjų kugelį, cepelinus ir šaltibarščius, nestigo ,,Utenos’’ alučio.

Pernai, kaip ir kiekvienais metais, iškilmingose šv. Mišiose pagerbėme Sausio 13-osios žuvusiuosius. Los Angeles Lietuvių Bendruomenės apylinkė (pirmininkas Antanas Polikaitis) suruošė Vasario 16-tos iškilmingą minėjimą, o Kovo 11-tos – Amerikos Lietuvių Tarybos Los Angeles skyrius (pirm. Algimantas Žemaitaitis). Vasario 16-tą būrys lietuvių visada aplanko 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės signataro prof. Mykolo Biržiškos kapą.

Malonią staigmeną pateikė Tautiniuose namuose savo veiklą atnaujinusi Lietuvių tautinė sąjunga. Prie naujos valdybos prisijungė Jonas Talandis, Juozas Raibys ir Vitalis Lembertas.

Malonu priminti, kad organizacijų ir klebono Tomo Karanausko pastangomis buvo pagerbti daug savo veikla nusipelnę asmenys jų ypatingų gimtadienių progomis. Tai visuomenės veikėjai: Leokadija Vilimienė (Dukterų ir skautų organizacijos), Juozas Pupius (parapijos darbuotojas), Marytė Šepikaitė (parapijos siela) ir Antanina Uldukienė (parapijos šeimininkė). Jų savanoriška veikla daug prisidėjo ir prisideda prie mūsų visuomenės aktyvumo ir sugyvenimo.

Praėjusieji metai Šv. Kazimiero lietuvių parapijai ir bažnyčiai buvo garbingos sukakties metai – sukako 70 metų nuo pirmos lietuviškos šventovės įkūrimo Los Angeles mieste. Jubiliejui paminėti parapijos komitetas su visų veikiančių organizacijų pagalba suruošė pokylį. Klebonas Karanauskas priminė pirmos nedidelės parapijos garbingą įkūrėją prel. Julių Macijauską, vėliau statybas išplėtusį veiklų prel. Joną Antaną Kučingį. Didelės meilės vedami ano meto parapijos žmonės savo aukomis ir savanorišku darbu pastatė šią gražią Šv. Kazimiero bažnyčią St. George ir Griffith Park gatvių sankryžoje. Ne tik pastatė, bet ir išdabino suaukotais vitražų langais, architekto Edmundo Arbo suprojektuotais altoriais. Kaip kalbėjo klebonas, pokylio pelnas bus panaudotas pastatų remontui, nes per visus tuos 70 metų pastatai nebuvo remontuoti. Garbingo parapijos jubiliejaus šventei Kario Petrulio rūpesčiu išleista programa, kurioje rasite informaciją apie šventovės statybos istoriją, parapijai nusipelniusių asmenų ir joje dirbusių kunigų pavardes. Klebonas ragino mylėti, rūpintis ir remti šią mažą lietuvišką salelę, kurioje gražiai sugyvena visos 20 organizacijų ir šeštadieninė lituanistinė mokykla (vedėja Marytė Newsom) su 150 mokinių.

Praėjusiais metais savo veiklą pagyvino kultūrinės, meninės grupės. Tautiniuose namuose naujai susikūrusi Lietuvos kultūros paveldo grupė (,,Lithuanian Heritage’’; vadovė Sigita Barysienė) suruošė keletą gražių renginių, kuriuose gausiai atsilankė besidomintys Tėvynės istorija ir kultūra.

Neatsiliko ir kiti meno vienetai. 2011-tųjų pabaigoje Los Angeles jaunimo ansamblis ,,Spindulys’’ šoko Australijos lietuviams. Šv. Kazimiero parapijos choras (vadovas Viktoras Ralys), pakvietęs Kanados Toronto lietuvių chorą, prieš Velykas atliko pasaulinės religinės muzikos koncertą, kuriame nuskambėjo ir kanadiečio kompozitoriaus Aleksandro Stankevičiaus oratorija ,,Requiem’’.

Dažniau visuomenei pasirodė teatro grupė ,,Just Millin’ around’’ (Justina Brazdžionienė ir Amandas Ragauskas). Teatro grupė ,,Sezonų pauzės’’ (Aleksas Mickus) pradėjo meninio filmo „Baltoji drobulė’’ pagal Antano Škėmos to paties pavadinimo romaną kūrimą.

Paskutiniu metu savo veiklą pagyvino skautės gražinietės. Jų suruoštas Rūtos Šepetys knygos „Between Shades of Gray’’ pristatymas buvo didžiulė kultūrinė šventė, į kurią susirinko gausus skaičius knygos mylėtojų. Kaip kalbėjo pati autorė, knyga išleista jau 25-iomis kalbomis 29-iose šalyse. Reikia labai vertinti Šepetys talentą ir darbą, juk daugybės talentingų lietuvių rašytojų kūriniai nepasiekė tarptautinių spaustuvių ir bibliotekų. Talentingai parašyta knyga keliauja per pasaulį, kalbėdama įvairiomis pasaulio kalbomis apie didžiulį Rusijos komunistų įvykdytą lietuvių ir kitų tautų genocidą. Šią šventę įdomiai ir jautriai vedė Kęstutis Reivydas ir Darija Francesco, o paruošimu ir knygos platinimu rūpinosi Audra Reivydienė, Laima Balčienė ir Laima Sturonaitė.

Praėjusiais metais mūsų visuomenės neaplenkė netektys. Anapilin iškeliavo žurnalistas, radijo redaktorius Vytautas Šeštokas, visuomenės ilgametis veikėjas Algis Raulinaitis, rašytoja, kultūros darbuotoja Alė Rūta-Elena Arbienė, gerasis daktaras Anthony Marius Nyerges, šaulys Mindaugas Banionis, choristas ir aktorius Antanas Vosylius, Liucija Stadalnikienė, Ona Motiejūnienė, dr. Jurgis Kudirka, Rimas Anelauskas, mokytoja Eugenija Dambra ir kiti.

O mes su viltimi žvelgiame į atėjusius 2012-uosius, planuodami dirbti savo bažnyčios, parapijos ir visos lietuvių visuomenės naudai.

Regina Gasparonienė – Baigė matematiką, šiuo metu dirba bankų sistemoje. Trijų sūnų motina, šešių vaikaičių močiutė.

la
Koncertuoja Šv. Kazimiero parapijos choras, vadovaujamas Viktoro Ralio (sėdi ketvirtas iš k.) ir solistai.

la












Šv. Kazimiero parapijos 70 metų veiklos minėjimas (iš k.): parapijos klebonas Tomas Karanauskas, Dalilė Polikaitienė ir Šv. Kazimiero parapijos komiteto pirmininkas Linas Udrys.

 






la
Kovo 11-osios minėjimas. Mindaugo ir Inos Petokų nuotraukos