ALKA darbuotojos (iš k.):
Eglė Varnienė, nuolatinė ALKA’os darbuotoja, Regina Vasauskaitė,
atvykusi iš Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos su LR
Kultūros ministerijos finansine parama, 3 mėnesius praėjusių metų
vasarą katalogavo ,,Kunigų vienybės” archyvą, ir seselė Onutė
Mikailaitė, kuri tvarko kun. Stasio Ylos archyvą.
JAV lietuvių kultūrinio paveldo išsaugojimo problemos ir galimybės
ALGIS LUKAS
JAV LB tarybos narys
Kultūrinis palikimas susideda iš įvairių kultūros šakų,
iš kurių kiekviena turi savas išlaikymo problemas. Ir jų
išlaikymo galimybės sudaro atskiras temas. Šiuo metu
didžiausią rūpestį kelia lietuviškų bažnyčių uždarymas ir
Amerikos lietuvių archyvų išlaikymas.
Bažnyčios
Pirmųjų imigrantų į Ameriką kūrimosi metu, XIX amžiaus pabaigoje ir XX
amžiaus pradžioje, parapijos kūrėsi tautiniais pagrindais. Buvo
kuriamos lietuvių, lenkų, airių, italų, slovakų ir kitų imigrantų
tautinės parapijos. Tais laikais tautinės bažnyčios buvo gausiai
lankomos ir buvo pakankamai kunigų jas aptarnauti. Vyskupijos tautinių
parapijų kūrimąsi laimino, nes nauji imigrantai nelabai mokėjo vietinę
anglų kalbą, norėjo melstis sava kalba ir, be to, tos parapijos
vyskupijai buvo pelningos. Vyskupijos augo ir klestėjo.
Pasikeitė laikai: apylinkės ir parapijos, susibūrusios tautiniais
pagrindais, prarado savo parapijiečius. Kai kur tas parapijas perėmė
kitų imigrantų bangos. Yra skaičiuojama, kad Amerikoje buvo sukurta iki
150 lietuvių bažnyčių. 1941 metais veikė 130 lietuviškų
parapijų, 2001 metais – 79 parapijos. Šiuo metu yra
likusios tik apie 35 lietuviškas bažnyčias ar koplyčias, kuriose
dar yra laikomos šv. Mišios lietuvių kalba.
Vyskupijos, matydamos senose bažnyčiose mažėjančius skaičius
parapijiečių ir kunigų trūkumą jas aptarnauti, imasi griežtų veiksmų
parapijas sujungiant ir panaikinant tautines bažnyčias. Pavyzdžiui,
Allentown, Pennsylvanijos vyskupija paskelbė parapijų pertvarkymo
planą, kuris sujungs mažesnes parapijas į didesnes taip, kad kunigui
nereikėtų važinėti po tris ar keturias bažnyčias, bet parapijiečiai
suplauktų į vieną didesnę bažnyčią, kur vyktų pilnas religinis jų
aptarnavimas. Dėl kunigų trūkumo vienas kunigas aptarnaus 2,400 žmonių.
Tautinių kapinių administravimas taip pat bus perkeltas į centrinės
parapijos įstaigas. Tas pertvarkymas vien tik Allentown vyskupijoje
palies apie devynias lietuvių įsteigtas parapijas. Panaši
tautinių parapijų uždarymo politika yra priimta daugelyje kitų
vyskupijų. Clevelando Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos parapiją žadama
sujungti su kitomis aplinkinėmis parapijomis. Nėra aišku, kuri
iš tų bažnyčių išliks.
2007 metais, pradėjęs ruošti foto albumą „Lietuvių
kultūrinis paveldas Amerikoje”, buvau nusprendęs įtraukti į tą
leidinį tik veikiančias lietuvių parapijas, bet per tuos vienerius
metus bent aštuonios bažnyčios, kurias aplankiau, buvo įtrauktos
į uždaromų bažnyčių sąrašą.
Bažnyčios yra uždaromos dėl trijų priežasčių: parapijiečių trūkumo,
kunigų stokos ir kai kur dėl reikalingo bažnyčios remonto. Be abejo,
prisideda ir tai, kad kai kurios vyskupijos, norėdamos sukelti joms
reikalingas lėšas, žada uždarytas bažnyčias ir joms
priklausančius žemės sklypus parduoti.
Bažnyčių išgelbėjimo galimybės
JAV yra pasirašiusi sutartį su Lietuvos Respublika dėl
kultūrinio paveldo išsaugojimo abejose šalyse. Apie
šią sutartį buvau rašęs anksčiau. Sudarytos sutarties
naudingumas išsaugant Amerikos lietuvių kultūrinius objektus
neduoda daug vilties. Nors LR ambasada Amerikoje, LR Kultūros
ministerija ir LR prezidentas dėjo pastangas pasinaudoti šiuo
JAV/LR susitarimu, siekiant padėti išsaugoti nuo uždarymo
Aušros Vartų bažnyčią New Yorke ir Šv. Jurgio bažnyčią
Pennsylvanijoje, teigiamų pasekmių nebuvo. JAV/LR Kultūrinio palikimo
sutartį JAV nelabai galime pritaikyti, nebent tai būtų taikoma, norint
gauti valstybinį pripažinimą, kad koks nors pastatas, paminklas,
bažnyčia ar kapinės turi istorinę, architektūrinę ar kultūrinę
reikšmę. Gavus tokį istorinės ar architektūrinės reikšmės
pripažinimą, galima pasinaudoti valstybiniais ar vietiniais įstatymais,
kurie tokius objektus apsaugo.
2008 metų vasarą turėjau progos gana išsamiai aptarti Amerikos
lietuvių kultūros palikimo išsaugojimo galimybes su Irena
Vaišvilaite, LR prezidento patarėja kultūriniams reikalams ir
JAV/LR Kultūros paveldo išsaugojimo sutarties Lietuvos komisijos
pirmininke. Kėliau klausimą: ar galime tikėtis kokios nors finansinės
paramos iš Lietuvos vyriausybės išlaikyti bent
istoriškai, architektūriškai ar meniškai
reikšmingiausias mūsų bažnyčias? Jos atsakymas buvo, kad mes
pirmiausia turime užsitikrinti iš mūsų religinių vadovų, kad bus
kunigų, kurie galės tas bažnyčias aptarnauti, ir tik tada galime
svarstyti apie galimą paramą iš Lietuvos vyriausybės bažnyčioms
išlaikyti.
Dėl galimybės gauti kunigų mūsų lietuviškoms bažnyčioms JAV
aptarnauti kreipiausi į mūsų Šiaurės Amerikos sielovadą, prelatą
Edmundą Putrimą su klausimu: kokios pagalbos galime tikėtis iš
mūsų dvasininkų ar Lietuvos vyskupų konferencijos, siekiant parūpinti
reikiamų kunigų bent mūsų pačioms svarbiausioms lietuviškoms
parapijoms? Prelato labai atviras atsakymas buvo toks:
Dauguma užsienio lietuvių kunigų artėja prie pensinio amžiaus.
Išeivijoje nėra pakankamai pašaukimų į kunigus ar
vienuoles, kad būtų galima užpildyti spragas mūsų parapijose ir
misijose Šiaurės Amerikoje.
Lietuvoje paskutiniu metu sumažėjo pašaukimų į kunigus ir vienuoles. Trūksta kunigų aptarnauti parapijas Lietuvoje.
Dėl naujų imigrantų srauto iš Lietuvos Lietuvių Bendruomenės
Europoje smarkiai išaugo ir reikalauja kunigų jas aptarnauti.
Tad išvados yra tokios. Nelabai galime tikėtis paramos iš
JAV/LR Kultūrinio paveldo išsaugojimo sutarties, norint mūsų
bažnytinį palikimą Amerikoje išsaugoti. Nelabai galima laukti
pagalbos ir iš mūsų religinių vadovų, užpildant kunigų trūkumo
spragas mūsų parapijose. Lietuvių parapijos ir bažnyčios gali būti
išlaikomos tik vietinių parapijiečių pastangomis įtikinant
vietines vyskupijas, kad tautinės parapijos vis dar tarnauja plačiai
lietuvių bendruomenei, kuri tas bažnyčias lanko ir remia.
Archyvai
Sparčiai nykstant mūsų tautinėms parapijoms, kyla kitas klausimas: kas atsitinka su bažnyčių kultūriniu
turtu, istoriniais dokumentais, lietuvių sukurtu meniniu palikimu, kai
bažnyčios, vienuolynai ir kultūros centrai yra uždaromi? Ar nereikėtų
pagalvoti, kur tokį kultūrinį palikimą sukaupti? Ar toks kultūrinis ir
istorinis palikimas nėra svarbus Lietuvai? Ar neturėtų Lietuva
prisidėti jį išsaugant?
Amerikos lietuvių organizacinė ir kūrybinė istorija yra sukaupta mūsų
archyvuose. Šiuo metu yra du pagrindiniai archyvai:
Pasaulio lietuvių archyvas — dabar Lituanistikos studijų ir tyrimo centro priežiūroje Jaunimo centre, Chicagoje.
Amerikos lietuvių kultūros archyvas (ALKA) Putname, Connecticut.
Abu šie archyvai yra sukaupę milžiniškus
lietuviškų organizacijų Amerikoje veiklos, išeivijos
spaudos ir kultūrinės veiklos fondus. Jais pasinaudoti atvyksta kas
metai po keletą mokslininkų iš Lietuvos, kurie ruošia
akademines studijas ar žada leisti knygas apie Amerikos lietuvius, jų
gyvenimo istoriją, kūrybą ir reikšmę Lietuvos valstybingumui.
Toliau tuos archyvus kataloguojant, juos administruojant ir tinkamai
išlaikant reikia mūsų JAV Lietuvių Bendruomenės (LB), Lietuvių
Fondo (LF) ir LR Kultūros ministerijos nuolatinės paramos. Reikia
sumokėti nuomas, administracijos išlaidas ir išlaikyti
profesionalių archyvistų kadrus, kad šie archyvai galėtų
išlaikyti tinkamą katalogavimo ir aptarnavimo lygį.
Šiuo metu nei LB, nei LF neskiria pakankamai dėmesio
šiems archyvams išlaikyti. Archyvai išsilaiko
iš pajamų nuo jų sukauptų fondų ir LF kasmetinių paskyrimų.
Užtikrint archyvų ilgalaikę ateitį reikia imtis šių veiksmų:
Sudaryti ilgalaikę Amerikos lietuvių archyvų išlaikymo programą.
Raginti lietuvių religines ir pasauliečių organizacijas perkelti savo
archyvus ir kultūriškai bei istoriškai reikšmingą
turtą į Pasaulio lietuvių archyvą Chicagoje arba ALKA Putname. Tai turi
būti daroma dar prieš bažnyčių ar organizacijų uždarymą, kada
dar yra žmonių, kurie tą turtą pažįsta ir jį vertina.
JAV LB ir LF turi kreipti didesnį dėmesį į Amerikos lietuvių archyvų išlaikymą.
JAV LB per PLB ir LR Seimo komisiją turėtų kelti Amerikos lietuvių
archyvų išlaikymo klausimą ir siekti finansinės paramos
iš Lietuvos Respublikos archyvams tvarkyti ir juos
išlaikyti. Tai yra dalis Lietuvos istorijos ir archyvinis jos
turtas.
Amerikos lietuvių kultūrinio paveldo išsaugojimas yra vienas
iš svarbiausių mūsų šiuolaikinių uždavinių. Šiuo
metu JAV LB Kultūros taryba skiria daug dėmesio būtent šiam
klausimui.
Pranešimas buvo skaitytas praėjusiame JAV LB Tarybos suvažiavime Bostone 2008 m. rugsėjo mėn.
Amerikos lietuvių kultūros archyvas ALKA, Putname, kuriame
yra kaupiami Amerikos lietuvių kultūriniai ir istoriniai archyvai.
A. Luko nuotraukos