Apie Čikagoje kuriamą katalikišką lituanistinę mokyklą

FAUSTAS STROLIA

Straipsnio apie kuriamą katalikišką lituanistinę mokyklą autorė, žurnalistė Ligija Tautkuvienė, pakviesta dalyvauti Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios Tarybos darbe, kaip rašoma straipsnyje, pasisiūliusi atidaryti Nativity lituanistinę mokyklą (,,Draugas”, 2010 m. sausio 29 d.). Labiau tiktų angliškas žodis ,,reopen”, lietuviškai gal ,,atgaivinti” ar ,,vėl” atidaryti, nes nuo 1950 m. ligi 1965 m. (net 15 metų) šioje parapijoje veikė katalikų kunigo, kanauninko Vaclovo Zakarausko vadovaujama lituanistinė mokykla, o prieš tai daugelį metų plačiai po visus JAV lietuviškus telkinius mūsų priaugančiose kartose lietuvybę skiepijo lietuvės vienuolės seserys kazimierietės.

Kaip vėliau straipsnio autorė, palaikanti Joe Kulys siūlymą – į Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapiją perkelti daugelį metų Jaunimo centre sėkmingai veikiančią lituanistinę mokyklą, pabrėžia, ,,tarp šiuo metu JAV veikiančių lituanistinių mokyklų tai būtų pirmoji katalikiška mokykla”. Pavarčius Juozo Masilionio ir Stasės Petersonienės sudarytą pusaštunto šimto puslapių knygą ,,Lietuviškas švietimas Šiaurės Amerikoje”, net nesuabejoji, kad visos lietuviškos mokyklos Š. Amerikoje turėjo katalikų kapelionų rimtai vestas tikybos pamokas.

Prie šiai parapijai išsakyto skeptiškumo tenka ir man prisijungti, nes kaip galima kalbėti apie ,,atidarymą” naujos lituanistinės mokyklos, jeigu planuose yra jei ir ne ,,sugriauti” nuo 1957 m. Jaunimo centre veikiančią mokyklą, bet gražiai ,,perkelti mokyklą iš Jaunimo centro”. Autorė primena, kaip šios parapijos žmonės protestavę prieš nors ir lietuvių kilmės, bet lietuviškai nekalbantį naują kleboną Anthony L. Markus, bet šia proga labai norisi skaitytojams priminti, kad kaip tik šis dvasiškis tarp lietuviškai nekalbančių žmonių paskleidė apie pirmąjį Marijos apsireiškimą Europoje, įvykusį gerokai prieš Lurdą ir Fatimą – būtent Šiluvos apsireiškimą (1608 m.). Jis parašė, savo lėšomis išleido ir paskleidė 70 puslapių knygelę ,,Our Lady of Šiluva”. Yra kiek nenuosaiku šios parapijos palaipsnį senėjimą priskirti šio kunigo klebonavimui, nes, kaip žinome, Čikagoje vyksta rasinė gyvenamų kvartalų kaita, ir daugelis mūsų, gyvenę savo lietuviškų parapijų ribose, esame išsikėlę, taip sudarę progą kitos rasės žmonėms užimti mūsų buvusius gyvenamus namus.

Čikagos padangėje yra buvę 15 lietuviškų katalikiškų parapijų su savo bažnyčiomis ir parapijinėmis mokyklomis. Viena iš pirmųjų, kuri užsidarė, buvo daugeliui vėliau atvykusių lietuvių visai net nežinoma – Šv. Mykolo bažnyčia šiaurinėje Čikagos dalyje. Joje įvyko mano vestuvės. Žmonos Teresės senelis Pranas Juškis padėjo tą bažnyčią pastatyti. Kai ją nugriovė, daug kam ji buvo ne tik nežinoma, bet ir neskaudėjo. Kai nugriovė Čikagos Bridgeport Šv. Jurgio bažnyčią, tada jau bandėme visi kelti savo balsą. Bet sąlyga, norint turėti veikiančią lietuvišką bažnyčią, yra bendra bet kokiai amerikiečių tautinei grupei – ją reikia lankyti ir išlaikyti. Kai dėl aukščiau minėtų pasikeitimų žmonės išsikelia, ateina kiti. Jei jie katalikai, perima parapiją, jei ne – bažnyčia nugriaunama. Ir vienaip, ir kitaip mums skauda. Bet iš tų gatvėse demonstravusių lietuvių vargiai ar daug jų buvo tikrų bažnyčios lankytojų ir jos išlaikytojų. Todėl straipsnio autorės kun. Markui priskiriama kaltė nebuvo pagrindinė parapijos nykimo priežastis.

Tautkuvienės straipsnyje vienas skyrelis pavadinamas ,,Vaikams bus pasiūlytas meninis ugdymas”, kur paaiškinama, kad be pagrindinių dėstomų dalykų – lietuvių kalbos, literatūros ir istorijos, tikybos, dainavimo ir tautinių šokių, veiks vokaliniai ansambliai, kanklių, gal ir pučiamųjų orkestrai, drama, dailė. Visose lituanistinėse mokyklose per minėjimus dainuodavo mokyklos vaikai. Sunku įsivaizduoti, kokių skirtingų aukštumų pasieks numatyti vokaliniai ansambliai. Dažnai mokyklose vyko sceniniai pasirodymai, net ir neturint mokykloje tokio dėstomo dalyko kaip drama. Turėti dailę ar pučiamųjų orkestrą lituanistinėse mokyklose yra labai gražus dalykas, bet ar tam užtektų mokykloje reikiamų valandų? O kai variniai pučiamieji pakelia savo balsą, ne visada pataikydami į toną, visoms kitoms pamokoms po tuo pačiu stogu reikia užsidaryti.

Gražiai mums, katalikams, skamba straipsnio autorės išsakyta viltis: ,,Tikiu, jei pavyks Marquette Park parapijoje įkurti Šiluvos Marijos katalikišką lituanistinę mokyklą, ateityje ji galėtų tapti lietuviškos kultūros, mokslo ir meno centru.” Tik kartu gal netiktų mums menkinti ar atmesti nekatalikų brolių krikščionių darbo Jaunimo centre ar kur kitur.

Vienas iš labai patraukiančių elementų straipsnyje yra Joe Kulio (kilusio iš aukščiau minėtos Šv. Mykolo parapijos) užsidegimas padaryti būsimą mokyklą ir jos visą aplinką saugią. Jis tikrai šioje srityje yra patyręs, yra labai pajėgus ir patikimas žmogus.