Apie Čikagoje kuriamą katalikišką lituanistinę mokyklą
FAUSTAS STROLIA
Straipsnio apie kuriamą katalikišką lituanistinę mokyklą autorė,
žurnalistė Ligija Tautkuvienė, pakviesta dalyvauti Švč. Mergelės
Marijos Gimimo bažnyčios Tarybos darbe, kaip rašoma straipsnyje,
pasisiūliusi atidaryti Nativity lituanistinę mokyklą (,,Draugas”,
2010 m. sausio 29 d.). Labiau tiktų angliškas žodis
,,reopen”, lietuviškai gal ,,atgaivinti” ar
,,vėl” atidaryti, nes nuo 1950 m. ligi 1965 m. (net 15 metų)
šioje parapijoje veikė katalikų kunigo, kanauninko Vaclovo
Zakarausko vadovaujama lituanistinė mokykla, o prieš tai daugelį
metų plačiai po visus JAV lietuviškus telkinius mūsų
priaugančiose kartose lietuvybę skiepijo lietuvės vienuolės seserys
kazimierietės.
Kaip vėliau straipsnio autorė, palaikanti Joe Kulys siūlymą – į
Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapiją perkelti daugelį metų
Jaunimo centre sėkmingai veikiančią lituanistinę mokyklą, pabrėžia,
,,tarp šiuo metu JAV veikiančių lituanistinių mokyklų tai būtų
pirmoji katalikiška mokykla”. Pavarčius Juozo Masilionio
ir Stasės Petersonienės sudarytą pusaštunto šimto
puslapių knygą ,,Lietuviškas švietimas Šiaurės
Amerikoje”, net nesuabejoji, kad visos lietuviškos
mokyklos Š. Amerikoje turėjo katalikų kapelionų rimtai vestas
tikybos pamokas.
Prie šiai parapijai išsakyto skeptiškumo tenka ir
man prisijungti, nes kaip galima kalbėti apie ,,atidarymą” naujos
lituanistinės mokyklos, jeigu planuose yra jei ir ne ,,sugriauti”
nuo 1957 m. Jaunimo centre veikiančią mokyklą, bet gražiai ,,perkelti
mokyklą iš Jaunimo centro”. Autorė primena, kaip
šios parapijos žmonės protestavę prieš nors ir lietuvių
kilmės, bet lietuviškai nekalbantį naują kleboną Anthony L.
Markus, bet šia proga labai norisi skaitytojams priminti, kad
kaip tik šis dvasiškis tarp lietuviškai
nekalbančių žmonių paskleidė apie pirmąjį Marijos apsireiškimą
Europoje, įvykusį gerokai prieš Lurdą ir Fatimą – būtent
Šiluvos apsireiškimą (1608 m.). Jis parašė, savo
lėšomis išleido ir paskleidė 70 puslapių knygelę ,,Our
Lady of Šiluva”. Yra kiek nenuosaiku šios parapijos
palaipsnį senėjimą priskirti šio kunigo klebonavimui, nes, kaip
žinome, Čikagoje vyksta rasinė gyvenamų kvartalų kaita, ir daugelis
mūsų, gyvenę savo lietuviškų parapijų ribose, esame
išsikėlę, taip sudarę progą kitos rasės žmonėms užimti mūsų
buvusius gyvenamus namus.
Čikagos padangėje yra buvę 15 lietuviškų katalikiškų
parapijų su savo bažnyčiomis ir parapijinėmis mokyklomis. Viena
iš pirmųjų, kuri užsidarė, buvo daugeliui vėliau atvykusių
lietuvių visai net nežinoma – Šv. Mykolo bažnyčia
šiaurinėje Čikagos dalyje. Joje įvyko mano vestuvės. Žmonos
Teresės senelis Pranas Juškis padėjo tą bažnyčią pastatyti. Kai
ją nugriovė, daug kam ji buvo ne tik nežinoma, bet ir neskaudėjo. Kai
nugriovė Čikagos Bridgeport Šv. Jurgio bažnyčią, tada jau
bandėme visi kelti savo balsą. Bet sąlyga, norint turėti veikiančią
lietuvišką bažnyčią, yra bendra bet kokiai amerikiečių tautinei
grupei – ją reikia lankyti ir išlaikyti. Kai dėl
aukščiau minėtų pasikeitimų žmonės išsikelia, ateina
kiti. Jei jie katalikai, perima parapiją, jei ne – bažnyčia
nugriaunama. Ir vienaip, ir kitaip mums skauda. Bet iš tų
gatvėse demonstravusių lietuvių vargiai ar daug jų buvo tikrų bažnyčios
lankytojų ir jos išlaikytojų. Todėl straipsnio autorės kun.
Markui priskiriama kaltė nebuvo pagrindinė parapijos nykimo priežastis.
Tautkuvienės straipsnyje vienas skyrelis pavadinamas ,,Vaikams bus
pasiūlytas meninis ugdymas”, kur paaiškinama, kad be
pagrindinių dėstomų dalykų – lietuvių kalbos, literatūros ir
istorijos, tikybos, dainavimo ir tautinių šokių, veiks
vokaliniai ansambliai, kanklių, gal ir pučiamųjų orkestrai, drama,
dailė. Visose lituanistinėse mokyklose per minėjimus dainuodavo
mokyklos vaikai. Sunku įsivaizduoti, kokių skirtingų aukštumų
pasieks numatyti vokaliniai ansambliai. Dažnai mokyklose vyko sceniniai
pasirodymai, net ir neturint mokykloje tokio dėstomo dalyko kaip drama.
Turėti dailę ar pučiamųjų orkestrą lituanistinėse mokyklose yra labai
gražus dalykas, bet ar tam užtektų mokykloje reikiamų valandų? O kai
variniai pučiamieji pakelia savo balsą, ne visada pataikydami į toną,
visoms kitoms pamokoms po tuo pačiu stogu reikia užsidaryti.
Gražiai mums, katalikams, skamba straipsnio autorės išsakyta
viltis: ,,Tikiu, jei pavyks Marquette Park parapijoje įkurti
Šiluvos Marijos katalikišką lituanistinę mokyklą,
ateityje ji galėtų tapti lietuviškos kultūros, mokslo ir meno
centru.” Tik kartu gal netiktų mums menkinti ar atmesti
nekatalikų brolių krikščionių darbo Jaunimo centre ar kur kitur.
Vienas iš labai patraukiančių elementų straipsnyje yra Joe Kulio
(kilusio iš aukščiau minėtos Šv. Mykolo parapijos)
užsidegimas padaryti būsimą mokyklą ir jos visą aplinką saugią. Jis
tikrai šioje srityje yra patyręs, yra labai pajėgus ir patikimas
žmogus.