PLB Lituanistikos katedros būklė Illinojaus universitete Čikagoje

GIEDRIUS SUBAČIUS
PLB Lituanistikos katedros profesorius
Illinojaus universitete Čikagoje

PLB Lituanistikos katedra Illinojaus universitete Čikagoje (University of Illinois at Chicago, UIC) išgyvena permainų laikus. Nuo 2007 metų rudens semestro, tik tapęs dekanu prof. dr. Dwight McBride, uždarė lituanistines magistro ir daktaro programas (angl. graduate programs). Neišvarė anksčiau pradėjusių studijuoti studentų, bet nebeleidžia priimti naujų.

Tada prasidėjo aiškinimasis ir bandymas atstatyti mūsų magistro ir daktaro programas. Per mūsų pirmąjį susipažinimo pokalbį dekanas 2007 metų spalio mėnesį tarp kita ko paklausė, ką manyčiau, jei jis uždarytų šias lituanistines programas. Tai buvo labai netikėta, ir tada tesumečiau atsakyti: „Verkčiau.” Tą pačią dieną susitikęs su Lituanistikos katedros vedėja prof. Violeta Kelertiene dekanas sakė, kad mūsų lietuvių programos yra nuostolingos ir jis negali išlaikyti magistro ir daktaro programų. Tada atrodė, kad dekanas tik tariasi, tik svarsto, kaip pasielgti. Bet, antra vertus, McBride pasakė, kad iš viso nori susiaurinti viso mūsų Slavų ir baltų kalbų ir literatūrų departamento (Slavic and Baltic Languages and Literatures) dėstymo apimtį: „Paliksime tik lenkų, rusų programas ir šiek tiek lietuvių.” Tai reiškė, jog jis visai uždaro ir serbų bei ukrainiečių kalbų, literatūrų ir kultūrų studijas.

Lituanistikos atveju dekanas ne tik nustojo priimti studentus į magistro bei daktaro programas, bet ir dvigubai sumažino lietuvių kalbos kursų: kas semestrą turėdavome po du lietuvių kalbos kursus (pradedamojo lygio ir pažengusiųjų), o nuo 2007 metų McBride paliko tik vieną kursą per semestrą (arba pradedančiųjų, arba pažengusiųjų). Dar daugiau – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dvejus metus iš eilės buvo skyręs lėšų ir atsiuntęs dėstytojus iš Lietuvos dėstyti lietuvių kalbos UIC. T. y. universitetas dykai gavo lietuvių kalbos dėstytoją iš Lietuvos, ir tada kaip tik galėjo panaudoti mūsų dėstomąsias pajėgas plėsti programai. Tačiau naujasis dekanas McBride be jokio paaiškinimo uždraudė kviesti dėstytoją iš Lietuvos – nors universitetui tai labai apsimokėjo ir finansiškai (padaugėjus studentų skaičiui, universitetas surinkdavo daugiau lėšų už mokslą).

Visą 2008 metų pavasario semestrą stengėmės išsiaiškinti, ko dekanas norėtų, kad pagerintume Lituanistikos programą. Tačiau su juo susitikti nebuvo galima, jis nepriėmė mūsų, bendravome per tarpininką – mūsų departamento laikinąjį skyriaus vedėją prof. John Huntington. Jis vis parnešdavo naujienų, kad naujienų nėra. Dekanas esą nenorįs atidaryti lituanistinių magistro ir daktaro programų dėl lėšų stygiaus, dėl studentų trūkumo, dėl negalėjimo aprėpti trijų programų iš karto ir pan.

Formalią sutartį (angl. Gift Agreement) iš lietuvių pusės su UIC pasirašė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) fondas. 2008 m. balandžio 9 d. PLB fondo vardu parašytas laiškas dekanui su reikalavimu laikytis sutarties dėl Lituanistikos katedros įsteigimo ir jos veikimo sąlygų ir vėl atidaryti priėmimą į magistro ir daktaro programas. Tada dekanas McBride atsakė, kad jis ketina išlaikyti lituanistikos katedrą ir bakalauro lygio studijas (undergraduate), bet kad magistro ir daktaro programos nebus tęsiamos. Dekanas jautėsi nenusižengiąs sutarčiai su lietuviais.

Tačiau, atrodė, kad įvyko poslinkis, kai man pagaliau pavyko oficialiai susitikti su dekano pavaduotoju (Associate Dean) prof. Jeremy Teitelbaum aptarti Lituanistikos katedros reikalus. Su juo susitikau 2008 m. balandžio 10 d. Teitelbaum išklausė, ir, man atrodė, nors iš esmės nepritarė magistro ir daktaro programų išlaikymui, sakė, jog kadangi ji tokia unikali, kadangi esanti vienintelė šalyje, kad gal universitetas galėtų leisti kartais parengti kokį daktarą. Teitelbaum sakė, kad mūsų dviejų lituanistikos profesorių mažoka rengti kokybiškai studentus šiose programose, ir čia ne pinigų problema esanti. „Tai jei pakanka lėšų – nusamdykim trečią profesorių lituanistą!” – pusiau apsidžiaugiau. Tarsi prasidėjo dialogas, tarsi jutau atsirandantį universiteto supratimą, ir net tam tikrą galimybę pritarti mūsų sumanymams plėsti studentų ir mokslininkų mainus su Europos Sąjunga. Tačiau dialogas su dekano pavaduotoju Teitelbaum netrukus nutrūko, nes jis laimėjo konkursą kitame universitete ir paliko mus.

Vasarą Vytautas Kamantas, PLB fondo pirmininkas, parašė antrą laišką dekanui, vėl ragindamas kuo greičiau atidaryti magistro ir daktaro programas. Vasarą taip pat prof. Kelertienė išėjo į pensiją. Lituanistikos dėstytojų pajėgos, užuot augusios, vėl sumažėjo. Į visus mėginimus tartis skelbti konkursą užimti Kelertienės vietai vėl nesulaukta jokios palankios reakcijos iš McBride administracijos. McBride vėl pasinaudojo proga sutaupyti lėšų lituanistinių programų sąskaita. Naujoji dekano pavaduotoja prof. dr. Jessica Williams 2008 rugsėjo pradžioje mane pasikvietė pasitarti kaip ir ką turėsiu dėstyti dabar, kai po kelių metų pabaigs studijas daktaro programą tebetęsiančios Daiva Litvinskaitė ir Aurelija Tamošiūnaitė. Susišnekėti nepavyko. Ėjau į susitikimą tikėdamasis, kad galėsime diskutuoti ir ieškoti išeičių, kad tęsime pokalbį, pradėtą su Teitelbaum. Deja, man tik buvo persakyta dekano nuomonė, kad magistro ir daktaro programos uždarytos ir niekada nebus atidarytos, kad Kelertienės nepakeis joks kitas dėstytojas, kad liksiu vienas lituanistas dėstytojas ir tedėstysiu vieną kitą žemiausios pakopos lituanistinį kursą ar ir kokį aukštesnės pakopos kursą, kuris turės kažkiek lituanistinės medžiagos. Išsiskyrėme neradę bendros šnekos.

Pagaliau dekanas susiprato, kad jis turi pakviesti pasitarti PLB Fondo atstovus (to reikalauja lituanistinės katedros sutartis). Metus laiko McBride nekreipė dėmesio į katedros steigėjus nė mažiausio dėmesio. Lietuvių bendruomenės atstovai buvo du kartus susitikę su dekanu McBride, su jo padėjėja Williams ir kitais. Tuose posėdžiuose dalyvauti kviestas nebuvau, tai smulkiau jų turinio atpasakoti nedrįstu. Aišku viena – McBride ir toliau nenori skelbti konkurso naujam profesoriui, nenori priiminėti naujų aukštesnio lygmens studentų.

Po tų susitikimų 2009 m. sausio mėnesio pradžioje dekano pavaduotoja Williams mane vėl pasikvietė ir pasakė, kad universitetas liko prie savo nuomonės: jei nebus surinkta daug papildomų lėšų, naujo profesoriaus konkursas nebus skelbiamas, ir aš vienas turėsiu dėstyti tokius lituanistinius ar su lituanistika susijusius kursus, į kuriuos susirinks studentų. O tada, kai savo studijas doktorantūroje pabaigs dabartinės studentės Litvinskaitė ir Tamošiūnaitė, Illinojaus universitetas Čikagoje nustos teikęs lituanistikos magistro ir daktaro laipsnius.